Moksliniai ir kultūriniai renginiai Lvove

Dr. Aldona Vasiliauskienė

Konferencija Religijų istorijos muziejuje

Gegužės 15–17 d. Lvovo Religijų istorijos muziejuje, įsikūrusiame buvusiame dominikonų vienuolyne, vyko XVII tarptautinė konferencija Religijų istorija Ukrainoje.

Šis muziejus itin išgarsėjo Ukrainoje organizuodamas tarptautines mokslines konferencijas, kurioms pradžią suteikė atgauta nepriklausomybė. Tačiau nepriklausomybė iškėlė savas problemas. Prasidėjo konfliktai tarp Bažnyčių (dera priminti, kad šiuo metu Ukrainoje yra 5 oficialios Bažnyčios: trys stačiatikių (Kijevo patriarchato, autokefalinė cerkvė ir Maskvos patriarchato) ir dvi katalikų (lotynų apeigų ir graikų apeigų). Itin didelius reikalavimus kėlė Maskvos patriarchatas ir jiems priklausiusios stačiatikių cerkvės. Graikų katalikų apeigų bažnyčia tuo metu jau galėjo išeiti š pogrindžio. Padėtis buvo sudėtinga. Tad muziejuje, direktoriaus V. Hajuko iniciatyva įkurta oratorija – veiklių žmonių diskusijų grupė. Siekdama rasti išeitį, ji kartu su kitais Graikų apeigų katalikais inteligentais kreipėsi į Ukrainoje gerai žinomą istoriką prof. Jaroslavą Daškevičių.

Iš pradžių ekumeninei veiklai siekta organizuoti apskrituosius stalus – surinkti Bažnyčių atstovus bendriems pokalbiams. Laikui bėgant, šie apskritieji stalai išsiplėtė į konferencijas (jos idėją iškėlė prof. J. Daškevičius ir nuo 1991 m. iki šiandien, nepaisant garbaus amžiaus, padeda organizuoti konferencijas bei pats aktyviai jose dalyvauja).

Trejus metus Lvovo Religijų istorijos muziejus konferencijas organizavo kartu su Ukrainos archeografijos institutu. Religijų istorijos muziejus pirmasis Ukrainoje pradėjo organizuoti tokias konferencijas, kuriose suburiami ne tik teologai, filosofai, istorikai, bet ir kitų specialybių atstovai. Nuo 1994 m. į konferencijų organizavimą įsitraukė Kijeve veikiantis Ukrainos mokslų akademijos H. Skovorodos Filosofijos instituto Religijų tyrinėjimo skyrius, o pastaraisiais metais – ir Lvovo nacionalinio Ivano Franko universiteto Filosofijos fakultetas. Konferencijose dalyvauja beveik visų regionų apskrities centrų atstovai.

Užsieniui konferencijose tradiciškai atstovauja Rusijos (Maskvos, Sankt Peterburgo), Baltarusijos (Minsko, Grozno), Lenkijos (Varšuvos, Krokuvos, Liublino, Torūnės), Slovakijos (Priaševo) mokslininkai. Buvo atvykę Rumunijos, Vengrijos, Čekijos, netgi Japonijos, Italijos, Austrijos, Švedijos, JAV ir Kanados atstovai, tačiau kol kas tai tik vienkartiniai pranešėjai. Muziejus tikisi pastovesnio bendradarbiavimo. Šiemet konferencijoje dalyvavusi šio straipsnio autorė skaitė pranešimą Arkivyskupas Mečislovas Reinys ir vyskupas Volodymyras Sterniukas: religinės-istorinės paralelės. Konferencijos organizatoriai tikisi iš Lietuvos sulaukti ir daugiau pranešėjų.

Slavistų kolokviumas

Ukrainos švietimo ir mokslo ministerija, Lvovo nacionalinis Ivano Franko universiteto Slavistikos institutas, Ukrainos nacionalinės mokslų akademijos Tautotyros instituto istorinė komisija ir Taraso Ševčenkos mokslo draugija 2007 m. gegužės 16–18 d. Lvovo nacionaliniame Ivano Franko universitete surengė jau XVI tarptautinį slavistų kolokviumą, kuris, kaip ir ankstesnieji, buvo skirtas Šv. Kirilui ir Metodijui. Priminsime, kad 1991 m. gegužės 24 d. – Šv. Kirilo ir Metodijaus diena – buvo paskelbta slavų raštijos diena.

Ši šventė tapo pretekstu Lvovo nacionaliniam Ivano Franko universiteto Istorijos fakultete įsikūrusiam Slavistikos institutui, kuriam vadovauja direktorius doc. dr. Volodymyras Čiornyj, 1992 m. atnaujinti ryšius tarp slavistų, mat žlugus Sovietų Sąjungai nustota organizuoti bendrus slavistų forumus.

Nuo 1992 m. pradėti organizuoti renginiai buvo pavadinti Slavistikos skaitymais, o nuo 1996 m. jie vadinami Slavistikos kolokviumais; pastarieji įgavo tarptautinio forumo teisę. Tokie renginiai suvienija mokslininkus, dirbančius įvairiose slavistikos srityse, – kalbininkus, filologus, istorikus, kultūros istorikus, etnografus, folkloro tyrinėtojus. XIV kolokviume pirmąsyk pranešimą skaitė ir politologė.

Kolokviumo dalyvius vienija kalba – pranešimuose ir diskusijose vartojamos visos slavų kalbos. Be Ukrainos mokslininkų, pranešimus čia skaito atvykusieji iš įvairių šalių: Baltarusijos, Lenkijos, Slovakijos, Slovėnijos, Serbijos, Čekijos, Bulgarijos, Kroatijos, Juodkalnijos, Makedonijos ir Rusijos. Lietuvai atstovavo straipsnio autorė (Lenkų politikos Voluinėje atspindžiai informaciniame biuletenyje „Lietuvių ukrainiečių draugijos žinios“ (1932–1935).

Per tris intensyvaus darbo dienas buvo išklausyti 65 pranešimai. Be dviejų plenarinių posėdžių darbas vyko 3 sekcijose (kalbotyros, literatūros ir istorijos bei kultūros). Taip pat buvo organizuotas apskritasis stalas Ukrainos literatūra pasaulyje – literatūra slavų kalbomis Ukrainoje, pristatyta į ukrainiečių kalbą išversta ir tik ką išleista Borislavo Pekičo knyga Naujoji Jeruzalė.

Slavistų kolokviumai atlieka svarbų vaidmenį brandinant jaunus mokslininkus, mokslo kelyje žengiančius pirmuosius žingsnius. Čia jie turi galimybę konsultuotis su patyrusiais specialistais, dirbančiais įvairiose Europos šalyse.

Ivanui Franko skirti renginiai

1661 m. Lvove įkurtam universitetui 1940 m. suteiktas Ivano Franko (1856 08–1916 05 28) vardas. Taip pagerbtas I. Franko – ypatinga Ukrainos asmenybė. Jis žinomas ukrainiečių rašytojas, mokslininkas, visuomenės ir politikos veikėjas, mokęsis šio universiteto filosofijos fakultete. 1999 m. Lvovo universitetui – seniausiai aukštojo mokslo įstaigai Ukrainoje – suteiktas nacionalinio universiteto statusas.

Lvovo nacionaliniame Ivano Franko universitete Filologijos fakultete veikia Ivano Franko institutas. Jis jau atliko darbų garsindamas I. Franko vardą ir itin daug pasidarbavo rengdamas tarptautinį mokslinį kongresą Ivanas Franko: dvasia, mokslas, mintis, valia, skirtą 150-osioms I. Franko gimimo metinėms (apie kongresą nemažai rašyta Mokslo Lietuvoje (2006 m. Nr. 19, Nr. 20, Nr. 21). Antrąją kongreso dieną Lvovo universiteto mokslinėje bibliotekoje buvo atidaryta Ivano Franko memorialinė salė – skaitykla. Šiame kambaryje, anot amžininkų, rašytojas dažnai dirbdavo.

Pasibaigus kongresui, iškilo naujų rūpesčių. Vienas jų – Lvovo universitete įkurti koordinacinį centrą, kuris vienytų viso pasaulio ukrainiečius ir kitų tautų Ivano Franko veiklos bei kūrybos tyrinėtojus. Šią idėją iškėlė keturi Lvovo nacionalinio Ivano Franko universiteto darbuotojai: prof. Michailas Gnatiukas, prof. Valerijus Kornijčukas, doc. dr. Bogdanas Jakimovičius ir doc. dr. Bogdanas Tycholozas. Dera pastebėti, kad prof. V. Kornijčiukas ir doc. dr. B. Jakimovičius yra lankęsi Lietuvoje, skaitę pranešimus konferencijose, o apie B. Jakimovičių, jo ryšius su Lietuva ir naująją knygą Ivanas Franko – leidėjas: knygotyros bei šaltynotyros aspektai rašyta Mokslo Lietuvoje (2007 m. Nr. 10).

Įspūdingas renginių ciklas šiemet vyko gegužės 28–birželio 10 d. minint 91-ąsias I. Franko mirties metines. Renginius organizavo Ivano Franko muziejus Lvove ir Tarptautinė Ivano Franko tyrėjų asociacija.

Renginių ciklas pradėtas Ličiakivsko kapinėse prie I. Franko kapo – ukrainiečiams gerai žinomo paminklo Kameniar. Priminsime, kad I. Franko ukrainiečių tautoje simboliškai vadinamas Kameniaru (akmenskaldžiu).

Ivano Franko muziejuje buvo organizuoti jo kūrybos skaitymai, atidaryta nauja ekspozicija – vyko atvirų durų dienos, pristatytas kompaktinis diskas, kuriame – I. Franko poema Ivanas Vyšenskis. I. Franko paminėtas ir teatruose: operos ir baleto, dramos bei lėlių teatruose rodyti spektakliai.

Ne vienas renginys organizuotas ir Lvovo nacionaliniame Ivano Franko universitete. Gegužės 29 d. universiteto veidrodžių salėje vyko I. Franko kūrybos skaitymai, spektakliai, pastatyti pagal I. Franko kūrybą. Eiles, skirtas I. Franko, skaitė Lidija Joltuchovska-Skoropis. Šio straipsnio autorė perskaitė keletą I. Franko poezijos posmų, išverstų į lietuvių kalbą – susirinkusieji pirmąsyk išgirdo, kaip skamba šio poeto kūryba lietuvių kalba.