MOKSLASplius.lt

Genų mokslo takais ir takeliais (4)

Mūsų pašnekovas – Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Žmogaus ir medicininės genetikos katedros vedėjas, šio universiteto ligoninės Santariškių klinikų Medicininės genetikos centro direktorius, Lietuvos žmogaus genetikos draugijos pirmininkas, 2005 m. Lietuvos mokslo premijos laureatas prof. habil. dr. Vaidutis Kučinskas.

Pradžia Nr. 6, Nr. 7, Nr. 8


Pribloškiančios sėkmės dar teks palaukti

Paskutinio pašnekesio metu kalbėjomės apie paveldimas ligas, kurių priežastis gali glūdėti net ir vieno geno mutacijoje. Užsiminėte, kad gali būti paveldimas ir atsparumas ligoms. Todėl genų terapijos atstovams ir knieti vietoj „blogo“ į ląstelę įkelti „gerą“ geną, tam esama įvairių būdų. Kartais „pasikinkomas“ virusas, gebantis per membraną įsiskverbti į ląstelę, kartu jis neša naudingą krovinį – rūpimą geną. Tačiau nepakanka vien tik įkelti norimą geną į ląstelę, dar reikia jį „užvesti“, priversti funkcionuoti. Žodžiu, gana sudėtingi dalykai. Įdomu, gal vietoj „pasikinkyto“ viruso pavyktų veikti ir per elektrinius potencialus?


Tokie bandymai daromi.


Beje, virusas – tai baltyminė ar kitokio pobūdžio struktūra?


Ta viruso dalis, kuri patenka į ląstelę – tai nukleorūgštis: RNR ar DNR. O baltymas lieka ląstelės išorėje.Prof. Vaidutis Kučinskas nėra įsitikinęs, kad visiems sugrįžėliams būtina suteikti išskirtines sąlygas


Taigi į ląstelę patenka tik viruso „geluonis“?


Visai teisingai.


Ar pasinaudojama lazerinio spinduliavimo teikiamomis galimybėmis stengiantis sveikus genus įterpti į sergančią ląstelę?


Prigalvota visokiausių metodų, naudojamas ir lazerinis būdas. Kol kas nė vienas iš tų būdų nėra visiškai patenkinamas. Kuo pavojinga genų transportui naudotis virusais? Šis būdas gali sukelti alerginį šoką, pacientui gali išsivystyti imuninis atsakas. Dėl to yra miręs žmogus. Todėl šis būdas buvo laikinai uždraustas; vėliau klinikiniai bandymai buvo tęsiami.


Apie kokį ląstelių kiekį kalbame? Juk ne vieną ląstelę turite mintyje?


Tai vėlgi problema. Kokį kiekį preparato ir kur leisti: į kraują, kepenis, o gal smegenis? Kai kurie genai neveikia kepenyse, kiti – smegenyse, dar treti – kraujyje. Atrodytų, paprasčiausias klausimas: kur leisti vaistus ir kokį kiekį, bet kyla daugybė naujų klausimų, į kuriuos dar reikia rasti atsakymą.

Su gyvūnais tie eksperimentai pasaulyje atliekami labai plačiai, yra net specialus Genų terapijos žurnalas, bet pritrenkiančios sėkmės žmonija dar nepasiekė. Šios srities tyrinėjimuose labai reikėtų naujo šuolio. Aišku, genų rekombinacinės molekulės plačiai taikomos, kuriami atitinkami vaistai. Kad ir Vilniuje Sicor Biotech bendrovėje gaminamas insulinas ir kiti preparatai, bet tai truputį kiti dalykai – tiesioginė genų terapija. Tai biotechnologijos metodų panaudojimas farmacijoje.


Ar Jūsų vadovaujamam Medicininės genetikos centrui tenka bendradarbiauti su Lietuvos biotechnologijos įmonėmis?


Perkame jų pagamintus reagentus ir kitas priemones. Tiesiog esame tų įmonių klientai. Medicininės genetikos centre užsiimame diagnostika, ligų profilaktika, teikiame ligoniams ir jų šeimoms sveikatos priežiūros paslaugas, ir to negalime daryti bet kaip. Mūsų veikla reglamentuota įstatymais, įstaiga yra licencijuota. O biotechnologijos įmonės užsiima ne žmogumi, bet vaistų kūrimu ir gamyba.


Ar sugrįžėliai nusipelno išskirtinių sąlygų

Esate Europos žmogaus genetikos draugijos tarybos narys, priklausote ir kitoms genetikos draugijoms. Vadinasi, tenka nemažai susitikti su kolegomis iš kitų šalių, spręsti, kaip Europoje reikėtų toliau gilinti ir plėtoti genetikos mokslą, pritraukti talentingiausius jaunuolius. Su kokiais šios veiklos sunkumais susiduriama?


Lietuvoje daug kas vyksta chaotiškai, kitaip negu toliau į ateitį žvelgiančiose valstybėse. Turiu ne vieną pavyzdį, kai mano vadovaujami jauni žmonės išlėkė į Vakarų šalis, JAV. Mes čia, girdi, nieko nesuprantame, o jie – superžvaigždės. Bet toli gražu ne visi išlėkusieji ten padarė karjerą. Pažįstu nemažai kitų šalių mokslininkų, kartais su jais tenka aptarti ir iš mūsų išvykusiųjų likimą. Apie kai kuriuos iš jų buvau nekokios nuomonės. Dažniausiai mano prognozė pasitvirtindavo, nieko gero jie nepadarydavo ir už Atlanto, susidurdavo su tomis pačiomis problemomis kaip ir Lietuvoje. Jeigu esi vidutinio lygio, tai net ir geriausiomis sąlygomis nieko nenustebinsi. Pavyzdžiui, jis ten knibinėjasi, ir jį įrašo, tarkime, į bendraautorių sąrašą, bet ilgai taip tęstis negali. Vieną dieną pasižiūrima, kad jo lygis nekyla aukščiau techninio darbuotojo, tad į kitų publikacijų sąrašus jau nebepatenka.

Kai kurie iš tų išvykėlių kartais grįžta į Lietuvą ir čia norėtų išskirtinių sąlygų. Bet tos išskirtinės sąlygos būtų kitų darbuotojų sąskaita. Mūsų darbuotojai čia vargsta, nors jų intelektas ir žinios nė kiek ne menkesnės, tik sąlygos neleidžia atsiskleisti. Dėl to abejoju, ar sugrįžėliai visada nusipelno geresnių ir išskirtinių sąlygų. Juk kiekvienam iš mūsų duok išskirtines sąlygas, ir mes kažką padarysime.