Superkompiuteris plečia skaičiavimų horizontą. Kaip kūrė „LitGrid“

O kokia Jums iš to nauda, kad Jūsų kompiuterio galimybės papildomai panaudojamos?

Ta nauda, kad jeigu man reikėtų atlikti panašius skaičiavimus, tą uždavinį spręstų kitų vartotojų kompiuteriai.

Ko reikia, kad toks idealus „Grid“ atvejis, apie kurį užsiminėte, būtų įgyvendintas?

Dabar kad ir į LitGrid sistemą negalime įtraukti nešiojamųjų kompiuterių, galime naudoti tik stacionarius kompiuterių telkinius. Jeigu prireiktų įtraukti į sistemą naują kompiuterį, tai mūsų LitGrid sistemos administratorius, kuris yra atsakingas už tą veiklą, turėtų sukonfigūruoti naują kompiuterį kaip atskirą sistemos mazgą. Tik tada kompiuteris taptų nauju sistemos partneriu.

Grid technologijos diegiamos ne tik Lietuvoje, bet ir kaimyninėse šalyse, todėl dalyvaujame ir BalticGrid projekto kūrime. Trijų mūsų Baltijos valstybių gridai gali bendrauti ir bendradarbiauti; tai ir vyksta. Kai pristingame Lietuvoje kompiuterinių pajėgumų, ramiai permetame savo skaičiavimus estams ar latviams. Šiam projektui lėšų esame gavę iš Briuselio. Tai buvo kone pirminis impulsas LitGrid projektui atsirasti. Faktiškai abu projektai buvo diegiami lygia greta. Tai labai gerai, nes iškilus skirtingoms problemoms galima telkti daugiau žmonių.

Superkompiuteris tampa „LitGrid“ ašimi

LitGrid dabar apima 13 kompiuterių telkinių. Prieš 2–3 metus visi žinojo, kad Lietuvoje beviltiška atlikti sudėtingus skaičiavimus, nes šalyje nebuvo nei superkompiuterių, nei kitokių skaičiavimams būtinų išteklių. Todėl aktyvesni ir sumanesni mūsų mokslininkai prašydavo savo draugų užsienyje, kad tie kur nors Diuseldorfe ar Los Alamose turimais superkompiuteriais paskaičiuotų sudėtingesnius uždavinius. Dabar, kai sukūrėme LitGrid, iškart pamatėme, kad mūsų mokslo institucijų darbuotojai nori ir turi ką skaičiuoti, jie su savo uždaviniais ėmė grįžti į Lietuvą. Vis dėlto mūsų turimi pajėgumai palyginti dar labai maži. Akivaizdu, kad tuos išteklius būtina stiprinti. Viena iš pirmųjų pavasarinių kregždžių ir buvo mūsų Matematikos ir informatikos fakultetui nupirktas didelės galios daugiaprocesorinis kompiuteris, kuris tampa LitGrid ašimi – svarbiausiu technologiniu ištekliu, nors nenoriu menkinti ir kitų institucijų išteklių.

Naująjį resursą sudaro dvi komponentės. Pirmoji – tai telkinio (klasterinė) dalis, susidedanti iš 144 procesorių. Jie tarpusavyje sujungti greitąja sąsaja, vadinamuoju Infiniband. Kiekvienas procesorius savo dispozicijoje turi po 1 GB atminties, todėl gali „dalytis“ duomenimis su kitais procesoriais ir tokiu būdu turi galimybę atlikti lygiagrečius skaičiavimus. Šią telkinio komponentę užtikrina kompanijos Sun Microsystems serveriai X 4100.

Dabar apie antrosios komponentės galimybes. Ją sudaro tikros superkompiuterio architektūros 64 procesoriai kartu su bendrąja visuotinai valdoma atmintimi. Procesoriams jau nereikia dalytis atmintimi, nes kiekvienas iš jų gauna visą sistemos atmintį, kuri tuo metu yra laisva. Maksimalus atminties dydis gali būti iki 64 GB.

Tai viena iš galimų superkompiuterio architektūrų, nors jų gali būti labai įvairių. Vienokia architektūra yra IBM, kitokia Fujitsu ar SGI (buvusios Silicon Graphics) bendrovės.

Taip pat turime 8 TB (terabaitų) diskinę saugyklą ir kelis serverius, kurie visą šį procesą valdo. Šiuo metu deriname visą programinę ir techninę įrangą tam, kad bet kuris LitGrid naudotojas prieitų prie šių kompiuterių. Tai geras įnašas į visą grid sistemą.

Superkompiuterį formuoti buvo parengtas atskiras, kitoks negu „LitGrid“ kūrimo projektas?

Kaip jau minėjau, LitGrid projektui lėšų davė Lietuvos valstybinis mokslo ir studijų fondas. Tiesa, techninei įrangai fondas skyrė labai nedaug lėšų, už gautus pinigus galėjom nupirkti kiekvienam partneriui vos po vieną ar du mazgus, tiksliau serverio tipo kompiuterius. Tai baziniai mazgai, „įėjimo vartai“ stengiantis suvienodinti partnerių keitimąsi informacija ir technines galimybes.

Superkompiuteriui pinigų skyrė Lietuvos vyriausybė. Projektą svarstėme su visais LitGrid partneriais, suformulavome poreikius, prašymą ir pasiūlymus pateikėme LR Švietimo ir mokslo ministerijai, kuri projektą palaikė, pritarė ir LR Finansų ministerija. Galutinį sprendimą skirti lėšų – 2,3 mln. Lt – priėmė LR Vyriausybė.

Bus daugiau

Kalbėjosi Gediminas Zemlickas