MOKSLASplius.lt

Amerikiečių kariniame jūrų tyrimų laive

Jūrų ir vandenynų tyrimų laivas „USNS Henson“ jau išraižė mažiausiai tris vandenynusBirželio 4–6 d. Klaipėdos uosto kruizinių ir karo laivų terminale buvo prisišvartavęs JAV jūrų ir vandenynų tyrinėjimų laivas USNS Henson (T-AGS 63). Laivas priklauso JAV karinėms jūrų pajėgoms, vykdo misijas įvairiose Žemės rutulio vietose. Jame dirba civiliai įvairių sričių tyrinėtojai, civiliai asmenys sudaro ir laivo įgulą. Svarbiausia laivo užduotis – rinkti ir kaupti okeanografinių tyrimų duomenis, kurie būtini sudarant arba atnaujinant pasaulio jūrlapius.


Antras kartas nemelavo


Lietuvos mokslo institucijų, meteorologijos tarnybų ir jūrinių tyrinėjimų srities darbuotojai galėjo susipažinti su šiuo laivu bei jame atliekamais tyrinėjimais. Pakvietimo sulaukė ir Mokslo Lietuvos atstovas. Už tai esame dėkingi JAV ambasadai Lietuvoje ir šios šalies karinio jūrų laivyno atašė Deividui Aikesui (David Ickes).

Beje, panašų kvietimą buvome gavę ir praėjusių metų gegužės mėn., kai Klaipėdoje vyko tarptautinis simpoziumas, kurio tema Baltijos jūros aplinka ir jos užterštumo problemos buvo skirta jūrų ir vandenynų tyrinėjimams. Konferenciją organizavo JAV ir Lietuva, o šeimininko priedermes atliko Jūrinių tyrimų centras, veikiantis prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos. Konferencijoje tarp svečių iš JAV buvo malonu matyti ir du mūsų tautiečius: Delavaro universiteto (Newark, JAV) Jūrinių tyrimų koledžo profesorių emeritą Viktorą Vytautą Klemą ir Tarptautinės okeano inžinerijos draugijos viceprezidentą Juozapą Vadus (Joseph R. Vadus). Simpoziume dalyvavo 170 mokslininkų iš visų Baltijos jūros šalių, tarp jų 20 atvyko iš JAV. Ta pačia proga pasakysime, kad V. V. Klemas 2004 ir 2006 m. buvo dviejų tarptautinių simpoziumų okeanologijos klausimais Klaipėdoje organizatorius ir pirmininkas, o šiais metais jis išrinktas Lietuvos mokslų akademijos užsienio nariu. Pernykštės Klaipėdos konferencijos programoje buvo numatytas ir laivo USNS Henson vizitas į Klaipėdos uostą, konferencijos dalyvių nedidelis kruizas šiuo laivu į jūrą. Deja, laivo nesulaukėme. Buvo pranešta, kad dėl didelės audros Atlanto vandenyne jis neišplaukė iš Barselonos uosto. Konferencijos dalyviams Klaipėdos viešbutyje teko tenkintis dokumentiniu filmu apie laivą Henson ir maloniai pabendrauti iškilmingo priėmimo aplinkoje.

Vis dėlto kai kurie konferencijos dalyviai galėjo patirti ir tikrą sąlytį su jūra, nes iš Kaliningrado į Klaipėdą atplaukęs Rusijos jūrinių ir vandenynų tyrinėjimų laivas konferencijos dalyvius pakvietė susipažinti su jame atliekamais moksliniais tyrinėjimais ir kelioms valandoms pakeliauti Baltijos jūros platybėmis.

Bet grįžkime į šių metų birželį ir JAV laive USNS Henson patirtus įspūdžius. Šį kartą audros nesukliudė, ir laivas Klaipėdą pasiekė iš Turku uosto Suomijoje, kur gegužės 28–31 d. buvo atvykęs draugystės vizito. Laivą aplankė Suomijoje studijuojantys studentai, mokslo ir studijų institucijų darbuotojai. Internete galima rasti nemažai informacijos apie šį įvykį. Daug mažiau žinių apie Hensono vizitą Klaipėdoje.

Pradžiai – žiupsnis bendro pobūdžio žinių, be kurių niekaip negalima apibūdinti laivo.

USNS Henson (T-AGS 63) – tai ketvirtasis T-AGS 60 klasės daugiafunkcinis okeanografijos tyrimų laivas, skirtas rinkti jūros pakrančių, giliųjų jūrų ir vandenynų tyrimų duomenis. JAV kariniam jūrų laivynui priklauso septyni tokie daugiafunkciniai specialias misijas pasaulio jūrose ir vandenynuose vykdantys tyrimo laivai.

Bendras laivo ilgis – 100,2 m (329 pėdos), plotis – 17,5 m (58 pėdos). Išvysto iki 16 mazgų greitį, laivo tonažas – 4 762 didžiųjų tonų (didžioji tona – 1016 kg). Civilinę įgulą turėtų sudaryti 28 nariai, nors tinklalapyje rašoma, kad jų yra 25. Mokslininkų ir tyrėjų vietoj numatytų 27 tinklalapio duomenimis yra 30, nors spaudoje pateikti duomenys įvairuoja. Tyrimų laboratorijoms laive tenka 4 tūkst. m2 ploto. Laivas pastatytas Halter Marine, Inc. Moss Point’e Misūrio valstijoje, JAV. Šios šalies Karinei jūrų vadovybei buvo pristatytas 1998 m. vasario 28 dieną.JAV karinio jūrų tyrimų laivo „USNS Henson“ kapitonas Endriu Petruška su žmona Lora sveikina į laivą atvykusius svečius


Pavadintas Šiaurės nugalėtojo vardu


Laivas pavadintas siekiant pagerbti juodaodį, JAV įprasta sakyti – afroamerikietį, Metju Aleksandrą Hensoną (Matthew Alexander Henson, 1866–1955), kuris su Robertu Edvinu Pyriu (Robert Edwin Peary, 1865–1920) ir trimis kitais bendrakeleiviais 1909 m. išsirengė į Šiaurės ašigalį ir, kaip rašoma enciklopedijose, tų metų balandžio 6 d. pasiekė 89o55’ šiaurės platumos. Nenagrinėsime, ar R. E. Pyriui ir jo žygio bendrams turi priklausyti pirmųjų Šiaurės ašigalio atradėjų laurai, nes problema egzistuoja. Vis dėlto 1911 m. R. E. Pyris tapo admirolu, o to negalėtume pasakyti apie juodaodį M. A. Hensoną. Jo šlovė taip niekada ir neprilygo R. E. Pyrio šlovei, nors kartu dalyvavo net septyniose ekspedicijose į Šiaurę, judviejų bendradarbiavimas tęsėsi net 23 metus. Keliautojo odos spalva to meto visuomenėje atliko ne paskutinį vaidmenį. Hensono nuopelnai daug metų nebuvo reikiamai įvertinti. Po kelionės į Šiaurės ašigalį Hensonas dirbo paprastu muitinės klerku Niujorke ir retsykiais skaitė paskaitas apie savo kelionių į Šiaurę patirtį. 1947 m. Hensonas savo kelionę į Šiaurės ašigalį aprašė knygoje Juodaodis Šiaurės ašigalyje (A Negro at the North Pole). Mirė 1955 metais. 1988 m. jo palaikai iš Niujorko kapinių buvo perkelti Arlingtono nacionalines kapines Vašingtone ir perlaidoti šalia Pyrio kapo. M. A. Hensono garbei išleistas sidabrinis sterlingas-medalis, kurį sukūrė Amerikos juodaodžių draugija, siekdama pagerbti žymųjį keliautoją. Jis visiems laikams išliks pirmuoju juodaodžiu, per ledynus ir sniegynus tiesusiu žmonijai kelią į Šiaurės ašigalį.

Šiaurės ašigalis neprarado savo magiškos traukos atkaklioms asmenybėms ir praėjus kone šimtui metų nuo M. A. Hensono ir R. E. Pyrio žygdarbio. Šių metų gegužės mėn. pasaulio žiniasklaida pranešė, kad Šiaurės ašigalį slidėmis pasiekė pirmoji juodaodė moteris – Barbara Hilary (Barbara Hillary), 75 metų Niujorko valstijos gyventoja. Garbaus amžiaus keliautoją lydėjo patyrę instruktoriai, su kuriais iš anksto buvo sutarta dėl paslaugų kainos ir maršruto. Įdomu, kad Harleme užaugusi B. Hilary ligi tol niekada nebuvo slidinėjusi. Nepaprasta moteris, nes išėjusi į pensiją sugebėjo įveikti plaučių vėžį, dalyvavo įvairiose varžybose Kanadoje ir kitose šalyse. Gal išties, kai žmogus išeina į užtarnautą poilsį, gyvenimas tik prasideda.

Ar jūrų laive USNS Henson tarnauja afroamerikiečiai tyrėjai ir įgulos nariai, būtume negalėję atsakyti, jeigu ne laivo tinklalapio nuotraukos internete. Juodaodžiai tarnauja lygiomis teisėmis su baltaodžiais, o jei koks ribojimas ir galioja, tai pilietybė. Kariniame laive tarnauja tik JAV piliečiai. Tiesa, mes laive nė vieno juodaodžio nematėme. Ir negalėjome matyti, nes dauguma laivo įgulos narių buvo išleisti į krantą pasižmonėti Klaipėdos mieste. Tai visai natūralu, nes kad ir kokios geros būtų darbo sąlygos laive, pabosta kasdien tos pačios sienos ir tie patys veidai, o naujo miesto įspūdžiai padeda prasiblaškyti. Pagaliau sunku įsivaizduoti, kas darytųsi laive, jeigu įgulai ir tyrėjams būtų tekę ištverti tokį kviestinių svečių antplūdį.


Tarsi didžiulė mokslinė laboratorija


Kaip įprasta draugystės vizito atvykusiam laivui, trapu į laivą pakilusius svečius pasitiko USNS Henson laivo kapitonas Endriu Petruška (Andrew Petruska). Įprasti tokiais atvejais sveikinimo žodžiai, abipusės pagarbos patikinimai, ir svečiai kviečiami žengti į laivo vidų. Tiesa, prieš tai norintieji galėjo pasivaišinti sausvynio taure ar alaus bokalu, nes karštos dienos pavakarę tai buvo visai neprošal. Tuo labiau, kad laukė įdomi pažintis su toli gražu nekasdieniu Klaipėdos uoste laivu. Mokslo Lietuvos atstovui maloniai talkino ir į klausimus atsakinėjo Martis Emondas (Marty Ammond), kuris laive atsakingas už surinktų tyrimo duomenų tikslumą ir kokybę.

Laivo vidus bent jau iš pirmo žvilgsnio primena mokslinių tyrimų laboratoriją, kurioje apstu kompiuterių, vaizduoklių, spausdintuvų ir kitos įrangos. Tiesa, vietos pakanka ir žmogui, kuris čia, atrodo, nėra tik neišvengiamas priedas prie aparatūros. Tuo laivo vidus gal ir skiriasi nuo daugelio mūsų mokslo ir studijų institucijų laboratorijų, kur sausakimšai prikimšta aparatūros (kartais neveikiančios), o žmogui – kas lieka. Laive nėra nieko nereikalingo ar neveikiančio, aparatūra ir prietaisai – aukščiausios klasės, kaip ir turi būti kariniam laivynui priklausančiame laive. Amerikiečiai neprieštarauja, kad fotografuotume viską, kas mus domina. Iškart pranyksta tam tikra pradinio bendravimo įtampa, nes kaip būtų įmanoma parengti visavertį reportažą, jeigu negalėtume fotografuoti.

Su M. Emondu pirmiausia sustojame prie stendo, skirto jūriniams sonarams. Į torpedas panašūs sonarai – tai radijo bangomis valdomi povandeniniai zondai, galintys panerti į 100 m gylį. Sonaras aprūpintas vaizdo kamera, filmuoja ir perduoda informaciją apie povandenines sroves, vandens dugno parametrus, kurie būtini jūrinių žemėlapių sudarytojams ir kitų sričių tyrinėtojams. Tai kariniams tikslams skirti žemėlapiai, taip pat kitų jūrinių tyrinėjimų duomenys. Tyrimai vien tik moksliniams tikslams šiame laive neatliekami, bet gali būti bendradarbiaujama su įvairių šalių mokslininkais.

Lietuvai kaip NATO šaliai šis laivo vizitas – partnerystės ir taikos palaikymo misijos dalis. Laive Henson nėra jokių ginklų, tad „baltas laivas“ ir į kitų šalių ekonominės zonos vandenis gali įplaukti iki 200 mylių. Jeigu laivas pažeistų kitos valstybės 12 jūrmylių zoną, ta šalis turi teisę pateikti užklausimą, kokie yra šio laivo ketinimai. Hensonas neatlieka naftos žvalgybos darbų, netiria ir kitų jūrose glūdinčių naudingų iškasenų paieškų, taip pat netiria žuvų telkinių vandenyse, tad kitai šaliai nekelia ekonominio ar kitokio pavojaus.

Pasaulio jūros ir vandenynus raižo septyni tokie laivai: jie visi pastatyti JAV jūrų statyklose, bet išsirengę kelionėn, ko gero, niekada į JAV nebegrįžta. Jiems skirtas misijas atlieka įvairiose pasaulio vietose, įgula ir tyrėjai samdomi ir atvyksta į numatytą vietą. Lemia ir ekonominiai sumetimai, nes toks laivo pervarymas į Ameriką pernelyg brangiai kainuotų. Daug paprasčiau darbuotojams vykti į laivo buvimo vietą.


Negiliųjų vandenų okeanografija


XX a. paskutinį dešimtmetį JAV kariniams strategams jau buvo akivaizdu, kad misijos, kurias karinis jūrų laivynas atlieka giliose jūrose ir vandenynuose, netolimoje ateityje persikels ir į negilius vandenis.