Amerikiečių kariniame jūrų tyrimų laive

Todėl 1995 m. JAV karinio laivyno vadovybė pradėjo svarstyti, kad okeanografijos tyrimai, kurie buvo atliekami giliuose jūrų ir vandenynų vandenyse, turi būti atliekami net ir negiliuose vandenyse. Tada ir buvo priimta artimiausio dešimtmečio karinio laivyno okeanografijos darbų programa. Atsiradus visiškai naujoms palydovinių ryšių ir informacijos perdavimo galimybėms, daug tobulesnėms ginkluotės sistemoms, aišku, reikėjo keisti ir ankstesnes koncepcijas. Iškilo nauji jūrinių ir okeanografinių tyrimų reikalavimai. Giliavandenės tyrimų misijos turėjo būti perkeltos ir įsisavintos itin komplikuotų sąlygų negiliuose vandenyse ar net priekrantėse, kur yra jūros potvyniai ir atoslūgiai, didelę įtaką gali turėti sudėtingi kranto profiliai, koralų telkiniai, lietaus sukeliamų upių patvinimai, jūroje susiformuojančios seklumos, sąnašų transportacija, nuosėdos. Suprantama, vulkaninė aplinka sudaro ypatingas sąlygas, nes visa tai veikia jūros dugno ypatybes ir jų kaitą. Tai labai savotiškos „mažos skalės“ hidrografijos ypatybės‚ o jas taip pat labai svarbu tirti, atlikti trumpalaikės ir ilgalaikės stebėsenos darbus. Tokiomis sąlygomis keičiasi ir atmosferos sąlygos, oro parametrai. Karo laivynui visa ši informacija yra ne tik pageidaujama, bet ir būtina.

Ar laivas Henson atlieka visus šiuos tyrimus? Vargu, nes vienam nors ir tobuliausiam tyrimų laivui tai tikriausiai būtų sunkiai įmanoma, tačiau tokių tyrimų priemones laivas turi.

Skirtingos jūros – skirtingos užduotys, taigi tenka dirbti labai įvairiomis sąlygomis. Laivo Henson tyrinėtojams taip pat yra tekę atlikti ne visai įprastus uždavinius. Sprendžiant iš nuotraukų, karo Persijos įlankoje metu laivui Henson teko padėti kitiems JAV kariniams laivams ieškoti minų. Ir taikos metais laivui gana dažnai tenka atlikti užduotis Persijos įlankoje, pavyzdžiui tyrinėti jūros dugną, bet daugiausia tos užduotys būna sutelktos į minų paieškas.

Sudėtingoms tyrimų užduotims ir specialioms misijoms atlikti laivas aprūpintas naujausiomis tyrimų technologijomis ir aparatūra. Laivo greitį ir kursą automatiškai kontroliuoja dinamiška padėties keitimo sistema. Šio tipo laivai, atliekantys okeanografinius ir jūrinius tyrimus, renka būtinus duomenis, pagal kuriuos sudaromi nauji jūrlapiai, nes senieji neatitinka tikrovės ir nebetinka atlikti laivyno užduotims. Suprantama, kad karinio laivyno laivams atlikti karines ir kitas būtinas užduotis įmanoma tik naudojantis tiksliais jūriniais žemėlapiais. Šie tyrimų laivai gali būti pasitelkiami ir specialioms užduotims atlikti, pavyzdžiui, sudužusių, nuskendusių lėktuvų ar jų nuolaužoms, galinčioms kelti pavojų laivų navigacijai, aptikti ir identifikuoti.

Daugiafunkcinė okeanografija

Jau minėjome, kad laivas Henson buvo statomas kaip ketvirtas T-AGS 60 klasės daugiafunkcinis okeanografijos tyrimų laivas, jo galimybės labai plačios. Šios klasės tyrimų laivai vykdo įvairaus pobūdžio jūrinius ir okeanografinius tyrimus: fizinius, cheminius ir biologinius, jūrų inžinerinius ir akustinius, geologinius ir geofizinius, gylio matavimų, gravitacinių ir magnetometrinių tyrimų. Beje, minėti septyni laivai vykdo ne tas pačias programas, kai kurie iš jų specializuojasi pakrančių tyrimuose, o kiti atlieka giluminius tyrimus.

Būtina išsamiau papasakoti apie kai kurias tyrimų programas ir užduotis. Okeanografijos tyrimų srityje renkama įvairiausia informacija: vandenynų ir jūrų vandenų fiziniai parametrai (gylis, temperatūra, druskingumas, banguotumas, povandeninių srovių duomenys ir t. t.), dinaminiai, cheminiai, biologiniai, geofiziniai duomenys įvairiame gylyje. Meteorologinių tyrimų srityje išskirtinas atmosferos reiškinių (debesuotumo, vėjų krypties ir stiprumo, drėgmės ir pan.) fiksavimas vandens ir žemės paviršiuje, taip pat atmosferoje. Renkama hidrografinė ir žemės erdvės informacija (Geospacial Information), tiriami pakrančių, jūrų ir vandenynų vandenys, jų magnetinių savybių kaita ir kūnų laisvos gramzdos pagreitis įvairiame gylyje. Pastarosios vandens savybės gali priklausyti nuo dugno ypatybių, vulkaninės kilmės darinių ir panašiai.

Visi šie duomenys labai svarbūs siekiant užtikrinti saugią įvairios paskirties laivų, tarp jų povandeninių, navigaciją, įvairios aparatūros darbą ir t. t. Tikriausiai nėra reikalo pabrėžti, kad karinių operacijų metu visa ši informacija yra nepaprastai svarbi.

Astrometrija – dar viena tyrimų sritis, kuri neatsiejama nuo šiuolaikinei okeanografijai keliamų uždavinių. Tai moksliniai matavimai, Saulės, Mėnulio ir žvaigždžių judėjimo labai tikslių matavimų duomenis panaudojant navigacijai, tiksliam raketų valdymui. Atliekami labai tikslūs laiko ir laiko intervalų (Precise Time and Time Interval) matavimai naudojantis tikslaus laiko etalonu (Master Clock), leidžiančiu laiką matuoti su paklaida, kuri nėra didesnė už 10-9 sekundės per parą. Šią informaciją tyrimų laivai esant reikalui bemat gali perduoti reikiamiems laivyno civiliams ar kariniams laivams. Šiai programai vadovauja JAV karinio jūrų laivyno observatorijos tarnyba, kuri naudoja ir kitus tikslių astronominių matavimų duomenis. Nustatoma tiksli Žemės sukimosi ašies padėtis erdvėje (ši ašis svyruoja). Tie duomenys publikuojami navigacijai skirtuose almanachuose ir žinynuose, jie reikalingi šiuolaikiniam, taip pat ir povandeniniam laivynui. Tai būtinas informacinis aprūpinimas, be kurio neįmanoma apsieiti karinių veiksmų metu norint tiksliai pataikyti į antvandeninius ir povandeninius, taip pat ore ir kosminėje erdvėje esančius taikinius.

Lietuva jau ne baltoji dėmė

Ar laivas Henson atlieka nuskendusių laivų paieškas? To daryti praktiškai netenka, nes tam skirti kiti laivai, o Hensonas daugiausia sudarinėja jūrinius žemėlapius. Jie reikalingi JAV povandeniniam laivynui. Ar tais žemėlapiais naudojasi NATO šalys? Ne visos, nes ne kiekviena iš jų turi savo povandeninį laivyną.

Laivas Henson tyrimus yra atlikęs Ramiajame, Atlanto ir Indijos vandenynuose, Viduržemio, Filipinų, Barenco, Baltijos ir kitose jūrose, Omano įlankoje ir kituose pasaulio vandenyse.

Ar galėtų tyrinėti Baltijos jūroje po Antrojo pasaulinio karo sąjungininkų paskandintas nuodingas, aplinkai pavojingas chemines medžiagas? Kai laivas Henson buvo prie Bornholmo salos, Danija buvo davusi leidimą atlikti kai kuriuos tyrimus, tačiau su sąlyga, kad nebūtų judinamas jūros dugnas, nebūtų pažeisti konteineriai su palaidotomis cheminėmis medžiagomis, žodžiu, kad nebūtų sukeltas pavojus aplinkai. Taigi prie Bornholmo salos Hensonas išsamesnių tyrimų nedarė, bet atliko preliminarius Baltijos jūros dugno matavimus, nustatė smėlėto dugno parametrus, povandeninių uolų išsidėstymą, vandens druskingumą, temperatūrą ir panašius duomenis.

Ar laivas turi daugiametę tyrimų programą? Regis, į šį klausimą pašnekovui nėra paprasta atsakyti, nes JAV karinio jūrų laivyno septyni tokie tyrimų laivai gauna užduotį atlikti tam tikrą darbų apimtį, sudaryti jūrų ar vandenynų rajonų žemėlapius ir tas užduotis vykdo. Ar tuos darbus galima pavadinti programomis? Patys tyrėjai, atrodo, taip nevadina.

Svečiams pabendravus su tyrinėtojais pats laivo kapitonas E. Petruška vadovavo ekskursijai po laivą, supažindino su jo galimybėmis, funkcionavimą ir veiklą palaikančiomis sistemomis. Laive yra du virėjai, kurie kasdien paruošia 200 porcijų valgių laivo įgulai ir tyrėjams. Maitinama keturis kartus per dieną. Neteko išvysti ypatingo komforto ar patogumų laivo įgulai ir tyrėjams, bet to sunku ir tikėtis: darbas jūroje reikalauja gana asketiško gyvenimo būdo. Vis dėlto tyrėjai nesiskundžia, tvirtina, kad jų darbui ir gyvenimui nestinga įdomumo. Dar pažymėsime, kad tik kapitonas laive gyvena su žmona, kuri yra lygiateisė įgulos narė – laivo radistė. Simpatiškoji ponia Lora parodė savo darbo vietą, papasakojo apie jai tenkančias užduotis.

Kapitono tiltelyje svečiams buvo parodyta, kaip valdomas laivas. Įprasto vairo rato laive nėra, jis valdomas dviem visai nedidelėmis rankenėlėmis; jos ir atlieka šturvalo vaidmenį. Laivo pirmagalyje ir paskuigalyje yra po du „propelerius“, kuriuos valdant iš kapitono tiltelio laivas gali manevruoti, apsisukti net 360 laipsnių kampu. Prisišvartuoti prie krantinės padeda specialūs valdymo „propeleriai“, todėl Hensonui nebūtini buksyrai. Be buksyro laivas įplaukė į Klaipėdos uostą ir prisišvartavo prie krantinės. Laivo valdymas įmanomas ir neprisiliečiant prie šturvalo. Automatiškai uždavus laivui norimą kursą, kompiuteris tiksliai atves laivą į uostą prie numatytos krantinės ir net prišvartuos. Ar tai reiškia, kad kapitonui ir šturmanui labai lengva atlikti savo pareigas? „O, ne, tikrai ne!“ – laivo vadas taip energingai paneigė šį spėjimą, kad tikrai galima spręsti, jog laive nestinga geros nuotaikos ir humoro.

Tiesa, truputį nustebino šturmano darbo vietoje gulėjęs žemėlapis su laivo kursu Kuršių mariomis iki prisišvartavimo prie krantinės vietos. Žemėlapyje pažymėtas marių gylis 5–7 m, tai labai nustebino klaipėdiečius, nes marios uosto akvatorijoje gerokai pagilintos. Galimas dalykas, žemėlapis užsilikęs iš senesnių laikų.

M. Endžiui ir kitiems laive dirbantiems tyrėjams labai patiko Klaipėdos miestas ir neišpasakytai geras birželio pradžios oras, tad visa tai prisidėjo prie malonių įspūdžių pirmo tokio vizito į Lietuvą metu. Ką ligi tol laivo darbuotojai žinojo apie Lietuvą? Deja, turėjo tik bendro pobūdžio informaciją: kad tai nėra pavojinga šalis, tuo labiau JAV karinio jūrų laivyno tyrimų laivui, žinojo, kokiu kursu galima išsikeisti JAV dolerius į lietuviškus pinigus ir kad šioje šalyje labai šalta…

Kiti laivo tyrėjai tvirtino apie Lietuvą žinoję maždaug tiek, kiek prieš vizitą į Klaipėdą spėjo pasiskaityti internete: tai Europos Sąjungos valstybė, šiek tiek žinių rado apie Lietuvos istoriją ir panašiai. Gal laivo įgulos nariai ir tyrėjai apie Lietuvą daugiau sužinos iš trimis kalbomis spausdinamo tarptautinio verslo žurnalo Jūra. Море. Sea, kurio kelis numerius kapitonui padovanojo žurnalo leidėja Zita Tallat-Kelpšaitė. Juk sunku tikėtis, kad tą pačią misiją atliktų vienakalbė Mokslo Lietuva, kurios vienas numeris nuo šiol taip pat yra amerikiečių kariniame tyrimų laive.

Gediminas Zemlickas

P.S. Už pagalbą rengiant šią publikaciją redakcija dėkinga prof. Romualdui Šviedriui.

Nuotraukose:

Jūrų ir vandenynų tyrimų laivas „USNS Henson“ jau išraižė mažiausiai tris vandenynus

JAV karinio jūrų tyrimų laivo „USNS Henson“ kapitonas Endriu Petruška su žmona Lora sveikina į laivą atvykusius svečius

Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos direktorė Vida Augulienė ir direktoriaus pavaduotojas Saulius Balys prie žemėlapių su uragano „Kotryna“ padariniais