Kad Baltijos jūra būtų saugi (2)

Klaipėdoje gegužės mėn. vyko JAV, ES ir Baltijos šalių tarptautinis simpoziumas ‘Integruotos vandenyno stebėjimo sistemos, skirtos globalioms ir regioninėms ekosistemoms, naudojant jūrinių tyrimų ir monitoringo technologijas’ (‘Integrated Ocean Observation Systems for Managing Global & Regional Ecosystems Using Marine Research, Monitoring & Technologies’).

Tęsiame pašnekesį su Rusijos mokslų akademijos P. P. Širšovo okeanologijos instituto Atlanto vandenyno skyriaus Jūrų geologijos laboratorijos vedėju, mokslų daktaru (habil. dr.), profesoriumi-tyrinėtoju Jemeljanu Jemeljanovu ir pateikiame pokalbį su Žuvininkystės tyrimų laboratorijos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos direktoriumi dr. Šarūnu TOLIUŠIU.

Dr. Šarūnas TOLIUŠIS dalijasi savo įspūdžiais iš paskutiniųjų kelionių.

Pabaiga. Pradžia Nr. 11

Baigiame pašnekesį su Rusijos mokslų akademijos P. P. Širšovo okeanologijos instituto Atlanto vandenyno skyriaus Jūrų geologijos laboratorijos vedėju, mokslų daktaru, profesoriumi-tyrinėtoju Jemeljanu Jemeljanovu.

Arsenas yra pati nuodingiausia ir pavojingiausia cheminė medžiaga. Dar neišsiaiškinome, ar povandeninės srovės perneša arseną į kitas Baltijos jūros įdubas. Geologijos akiračiuose išspausdintame straipsnyje nurodyti arseno kiekiai, koncentracijos, taip pat jo padidėjusi koncentracija Kuršių mariose bei Nemuno žiočių nuosėdose.

Iš kur į Nemuną ir Kuršių marias patenka arsenas? Juk ne iš jūros?

Patenka iš Nemuno baseino laukų. Jeigu žemdirbiai naikina piktžoles nuodingosiomis medžiagomis, tai su jomis į dirvožemį patenka ir tam tikras arseno kiekis. Ties Nemuno žiotimis arseno koncentracija 5 kartus didesnė negu paprastame molyje ir 50 kartų didesnė negu paprastame smėlyje. Arseno daug ir ties Nida, nes ten patenka dalis Nemuno sąnašų. Jų yra ir ties Zelenogradsku Kaliningrado srityje. Ypač didelė arseno koncentracija yra Kaliningrado įlankoje.

Iš kur arseno patenka į Kaliningrado įlanką?

Dar vokiečių laikais, apie 1920-uosius, arsenas su smėliu buvo įvežtas į Kenigsbergą; ten jis buvo naudojamas celiuliozės gamybai. Blogiausia, kad kenksmingos gamybos atliekos buvo tiesiog išpilamos į kanalą, o iš ten pasklido po visą įlanką. Daug žmonių susirgo, kai kurie ir mirė, krito daug gyvulių. Padariniai jaučiami ligi šiol.

Ką galėtumėte pasakyti apie dioksino problemą Baltijos jūroje?

Kiek man žinoma, dioksino problemos Baltijos jūroje niekas išsamiau netyrinėjo. Tose vietose, kur palaidotos kenksmingos cheminės medžiagos, Baltijos jūros dugne aptinkama ir dioksino. Bet tai ne mano tyrimų objektas, todėl apie tai nenoriu kalbėti.

Pati Amerika atvažiavo pas musGrįžkime prie šios konferencijos. Kaip ją įvertintumėte jūrų geologo žvilgsniu?

Linksma, labai aktyvi konferencija.

Tai šio banketo, kurio metu kalbamės, vertinimas, o kaip moksliniai pranešimai? Ar turėjote kokios nors konkrečios naudos, ar kyla naujų idėjų?

Vyrauja amerikiečiai. Dabar nebereikės važiuoti į Ameriką, nes pati Amerika atvažiavo pas mus. Lietuvių pranešimai bus skaitomi rytoj, tad juos galėsiu įvertinti tik išklausęs. Pasiklausysiu. Bet Baltijos šalių mokslininkų konferencijoje labai pasigendu. Lietuva labai susiaurino savo interesus Baltijos jūros tyrinėjimų srityje, nes kaip ir visiems, trūksta lėšų. Juk mokslui Lietuva skiria labai mažai pinigų, panašiai yra ir Rusijoje. Todėl vienintelė išeitis - dalyvauti Europos Sąjungos mokslinėse programose, arba sujungti kelių šalių mokslines pajėgas; tai mes, mokslininkai, ir darome.

Ką jūros geologai galėtų padaryti naudingo savo šaliai net ir ne pačiomis palankiausiomis mokslui sąlygomis, kai nuolat stinga lėšų?

Gali labai daug. Aš net paklausčiau, ką apskritai būtų galima daryti jūroje be jūros geologų? Labai nedaug ką.

Būtingės terminalas pavojingesnis už D-6Bendrovė ‘Lukoil’ ryžosi jūroje netoli Kuršių nerijos, pasaulinio paveldo gamtos objekto statyti naftos gavybos platformą D-6, ir tai vyko ne be jūros geologų atliktų tyrimų ir atitinkamų jų išvadų?

Žinoma, šis objektas pastatytas ne be geologų sutikimo ir pritarimo. Šis sprendimas labai geras, nes jei Baltijos jūroje yra naftos telkinys, tai kodėl tos naftos neeksploatuoti? Apie ekologinį tokio sprendimo pavojų kalba tik politikai, bet ne specialistai, ne ekologai: jie nuolat vykdo vietovės stebėseną. Jokio pavojaus gamtai, taip pat Neringai kol kas nematome.

Visai kitas dalykas - Būtingės naftos terminalas. Naftos perpylimui į tankerius nepastatyta nei uosto, nei prieplaukos. Vamzdžiai nutiesti tiesiai į jūrą. Ar kas nors matė, kad laivas, į kurį pilami degalai, neišlaistytų tam tikros dalies degalų? Būtingės naftos terminalas daug pavojingesnis aplinkai negu D-6 gręžinys Baltijos jūroje.

Kodėl būtina tyrinėti jūrasAr jūros geologai Baltijos jūroje randa naudingųjų iškasenų?

Atrandame. Naftą jau eksploatuojame, taip pat randame geležies ir nikelio konkrecijų (pavyzdžiui, Suomių įlankoje), jas Rusija naudoja pramonėje. Sambijos pusiasalyje yra rasta fosforitų. Po žeme ir jūroje yra daug druskos ir kitų naudingųjų iškasenų. Jau nekalbu apie statybines medžiagas.

Ypač politikams, nuo kurių priklauso mokslo finansavimas, būtų naudinga žinoti, kad 90 proc. visų naudingųjų medžiagų yra jūrinės kilmės. Jeigu netyrinėtume jūrų, nežinotume dėsnių, kurie veda prie įvairių rūdų, akmens anglies, naftos, dujų ir t. t. formavimosi. Todėl būtina tyrinėti jūras. Deja, Lietuva, kiek žinau, mažai lėšų skiria jūros geologijai. Dabar jūrų geologai iš Lietuvos, jeigu atvyksta į Kaliningradą, nemokamai paimami į mūsų laivus ir gali kolegiškai atlikti tyrinėjimus. Štai ir dabar atvykęs į konferenciją Klaipėdoje, Lietuvos geologams perdaviau kai kurių tyrinėjimų medžiagą, kad galėtume toliau dirbti bendromis jėgomis, parašyti mokslinių publikacijų.

Dėkoju, profesoriau J. Jemeljanovai, už įdomias mintis. Nedrįstu daugiau piktnaudžiauti Jūsų laiku, nes matau daug konferencijos dalyvių, kurie nekantrauja su Jumis pabendrauti. Dėkoju ir linkiu sėkmės Jūsų moksliniuose tyrinėjimuose.