Per medinius dvarus – dėmesys išskirtinėms vertybėms
Šio projekto renginiams Fondas dažniausiai renkasi senus medinius dvarus, kadaise buvusius ūkinės veiklos ir kultūros židinius, kurių dabartinė padėtis dažnai gana sunki, ar net visai problemiška. Tiesa, renginiais nelieka nuskriausti ir tradiciniai kultūros objektai. Antai šiemet renginių ciklas buvo pradėtas M. K. Čiurlionio namuose Vilniuje, o iš viso šiais metais numatyta aplankyti apie 30 objektų Lietuvoje, Lenkijoje, Rusijoje ir Baltarusijoje. Apie tai kalbamės su GINTAUTU IVINSKU, vienu iš M. K. Čiurlionio kultūros ir paveldo fondo įkūrėjų ir projekto renginių vykdytojų. Kaip kilo idėja Gerbiamasis Gintautai, kaip per išvažiuojamąsias parodėles, koncertus, taip pat šviečiamąją žodinę veiklą kilo idėja žmones pažindinti su senųjų dvarų kultūros paveldu, išliekamąja to paveldo reikšme? Juk tai nėra tokia paprasta veikla, reikėjo užsukti labai sudėtingą mechanizmą, į šią veiklą įtraukti daugybę žmonių.
Prieš tai šiek tiek istorijos. Kai kurie mūsų M. K. Čiurlionio kultūros ir paveldo fondo darbuotojai anksčiau dirbo M. K. Čiurlionio muzikos rėmimo fonde (nuo 2006 m. birželio mėn. pavadinimas pakeistas į M. K. Čiurlionio fondą), bet jų netenkino gana formalus kai kurių to Fondo narių požiūris į savo veiklą. Dar dirbdami M. K. Čiurlionio muzikos rėmimo fonde mėginome įgyvendinti dvarų ir pilių kultūrinio gaivinimo projekto idėją, bet įsitikinome, kad pačiame Fonde mums nepavyksta paversti tikrove daugelio gerų sumanymų. Liko vienintelis kelias – steigti visai naują fondą ir stengtis jame realizuoti savo idėją. Dalis buvusio kolektyvo atsiskyrė bei įsteigė naują M. K. Čiurlionio kultūros ir paveldo fondą.
Mūsų dažnai klausia, kodėl steigdami naują Fondą pasirinkome tą patį M. K. Čiurlionio vardą. Dėl to kilo teisinių kolizijų, nes M. K. Čiurlionio muzikos rėmimo fondas mus padavė į teismą. Byla dar nesibaigė, šiuo metu ją nagrinėja Lietuvos Aukščiausiasis Teismas. Galėjome rinktis ir kitą vardą, bet norėjome įrodyti, kad M. K. Čiurlionio vardu galima daryti labai reikšmingus Lietuvos kultūrai darbus. Manau, šį siekį įgyvendiname. Kaip galėjote įsitikinti, mūsų renginiai gana plačiai viešinami, kartu garsinami ir tie kultūros paveldo objektai, kur organizuojame tuos renginius. Daugiau kaip per metus jau spėjome surengti 21 renginį įvairiuose dvaruose ar kituose kultūros paveldo objektuose. (Kai pasirodys šis Mokslo Lietuvos numeris, jau bus įvykę 25 renginiai, – G. Z. pastaba.)
„Mokslo Lietuva“ nėra ir neturi būti arbitru dviejų fondų ginče, tačiau tai, ką man pačiam teko matyti Ilguvoje (Šakių r.), Veliuonos dvare ir Stemplių bažnyčioje (Šilutės r.), kur birželio mėn. vyko M. K. Čiurlionio kultūros ir paveldo fondo renginiai, mane nustebino. Buvau labai reikšmingų kultūrinių renginių liudytojas. „Mokslo Lietuva“ būtinai parašys apie tuos renginius, bet geri dalykai nepakenčia skubos ir paviršutiniškumo. Todėl brandindami dėmesio vertą temą tam tikrą parengiamąjį darbą atliekame kad ir štai šiuo pokalbiu su Jumis, kaip vienu iš naujo Fondo steigėjų, projekto iniciatorių ir vykdytojų.
Sutinku, kad Mokslo Lietuvos laikraštis nėra ta vieta, kur reikėtų suvedinėti sąskaitas tarp dviejų fondų. Svarbiausia, kad pradėjome savo sumanymą įgyvendinti. Nors per pusantrų metų įvyko daugiau kaip 20 renginių įvairiuose kultūros paveldo objektuose, bet tai tėra pradžia, nes darbo lieka dar labai daug. Ne per metus ir ne per dvejus galima įgyvendinti tokią idėją.
Dėmesys medinių dvarų paveldui Kultūra, paveldo vertybės – nesibaigiančio žmogiškojo pažinimo dalis. Ir būtent ta dalis, kuri gali praturtinti kiekvieno žmogaus – ir duodančio, ir gaunančio – gyvenimą. Šitą kultūrinės veiklos saldybę pajutęs žmogus jau niekada negalės nurimti. Kultūros, meno užkratas yra didžiulė jėga. Bet visa tai žmogui reikia parodyti, jį sudominti, „užkrėsti“. Man atrodo, kad M. K. Čiurlionio kultūros ir paveldo fondas kaip tik tai ir daro pasitelkdamas įvairiausias kūrybines, menines ir intelektines Lietuvos pajėgas.
Kai ėmėmės įgyvendinti savo projektą, iškart pamatėme, kad darbo turėsime daugeliui metų. 2006 m. projektą pradėjome įgyvendinti nuo dvarų, o šiais metais svarbiausias mūsų siekis – sudominti visuomenę medinių dvarų paveldu. Tiesa, kai kuriuos renginius plėtosime ir mūriniuose dvaruose, taip pat kaimų bažnytėlėse, dažniausiai medinėse. Medinė architektūra labiau pažeidžiama, ne tokia ilgaamžė, todėl į šią kultūros paveldo dalį ir sutelkėme dėmesį. Siekiame atkreipti visuomenės dėmesį į dažnai primirštus įdomios medinės architektūros statinius, kurie labai nukentėję, apleisti ir šiandien mažai primena savo klestėjimo laikus.
Ar reikia suprasti, kad Fondą labiau domina būtent labiau apleista dvarų paveldo dalis, o ne tie dvarai, kurie sėkmingai savininkų atstatomi?
Iš esmės mūsų svarbiausias veiklos variklis yra būtent apleistoji paveldo dalis. Ypač mus jaudina ta medinių dvarų ir kito paveldo dalis, kur metams bėgant nieko nevyksta, nematyti jokių pokyčių.
Žinoma, būna labai smagu sužinoti ar patiems aptikti tokias bendruomenes, kurios yra šį tą nuveikusios ir toliau aktyviai dirba. Štai kad ir Zyplių dvaras Šakių rajone. Malonu matyti, kad juo rūpinamasi, stengiamasi atgaivinti, ten vyksta įvairūs renginiai, parodos, todėl ir mūsų Fondas stengiasi savo kultūriniais renginiais prisidėti prie to dvaro gaivinimo. Svarbu palaikyti ir skatinti geras žmonių iniciatyvas. Į išpuoselėtus rūmus ir dvarus nesistengiame veržtis, nes ir taip pakanka savų rūpesčių. Antai į Palangos botanikos parką, buvusius Tiškevičių rūmus, kol kas tikrai nevažiuojame, nes jiems ir taip pakanka valstybės dėmesio.
