MOKSLASplius.lt

Komunizmas – pasaulinis žudynių sindikatas

Dažniausiai nusikaltėliais laikomi tik komunistų sąjungininkai naciai. O dabar reikia pasiekti, kad būtų surengtas antrasis Niurnbergas, ir jame teisėjų togas dėvėtų ne nusikaltėliai komunistai, kaip buvo pirmajame Niurnbergo teisme, o komunizmo nusikaltimų aukos. Neišleistina iš akių, kad Tarptautinis tribunolas yra Maskvos komunistų ir slaptų, vėliau išaiškintų JAV komunistų kūrinio – Jungtinių Tautų Organizacijos – kūrinys. Todėl vargu ar tarp teisėjų užtiktume bent vieną komunizmo auką. Galima tikėtis priešingų rezultatų.

Tad laikas pagaliau pasmerkti komunizmą šios kartos ir ateinančių kartų akyse. Dalį duomenų apie komunizmą, surūšiuotų pagal žudynių rūšis, 1980 m. lapkričio 1 d. biuletenyje pateikė Australijoje susikūrusi ir JAV kelerius metus (apie 1960 m.) sparnus plačiai išskleidusi „Krikščionių kryžiaus žygio prieš komunizmą“ organizacija (CACC). Matyt, tai sukrėtė Kremlių.

Kita Kremlių savo struktūra ir veiklos pobūdžiu, rodos, išgąsdinusi organizacija buvo 1958 m. JAV įsteigta ir 2008 m. 50-metį švęsianti Džono Berčio draugija (John Birch Society, JBS). 1960 m. įvykusiame 81 valstybės komunistų partijų suvažiavime buvo paskelbtas vadinamasis Raudonasis manifestas. Jame paskelbtas šūkis „Sustabdyti antikomunistinį judėjimą Vakaruose!“ Net buvo nurodytas reikalas į tai įtraukti nekomunistus ir net antikomunistus.

Klastos meistrams iš dalies pasisekė, nors nepavyko visai sustabdyti siaubingų faktų apie komunistines žudynes skelbimo. Štai ką CACC paskelbė minėtame biuletenyje apie žmonių kančias ir smurtinę mirtį per pirmuosius 30 bolševikų valdymo metų (1917–1947 m.). Vien Sovietų Sąjungoje patirtos netektys: pilietinio karo aukos (įskaitant badą ir „klasės priešų“ žudynes) – 18 mln.; žemės ūkio kolektyvizacijos aukos (įskaitant mirusiuosius nuo bado, trėmimų, egzekucijų) – 22 mln.; valymai XX a. trečiojo dešimtmečio pabaigoje – 19 mln.; nužudyta karo metu (masiniai trėmimai, mirtys lageriuose, galimų (tariamų) priešų egzekucijos, „pavyzdinės“ egzekucijos) – 15 mln.; po karo vykusios egzekucijos ir kitokia priespauda – 9 mln. Stulbinantys skaičiai – 83 mln. gyvybių.

Šie duomenys yra paimti iš Antono Ovsejenkos knygos Stalino laikai, kurios paantraštė – Tironijos portretas. Jos autorius – buvęs Gulago kalinys, Stalino nužudyto „bolševizmo herojaus“, vadovavusio caro Žiemos rūmų puolimui, sūnus. A. Ovsejenka pateikia duomenis tik apie SSRS „socializmo statybos“ pirmųjų 30 metų aukas. Sovietijoje būtų bent 100 mln. aukų pridėjus žudynių, trukusių iki blogio imperijos pabaigos, aukas. Vien tik lietuviai apie tai turi daug ką pasakyti. O kur dar apie 64 mln. Kinijoje ir milijonai kitur – Azijoje, Afrikoje, Pietų Amerikoje žuvusių žmonių!

Tad kaip kas nors dar gali teisintis ar net didžiuotis bet kokiais ryšiais su tokiu žudynių sindikatu? Jau senokai mėginama atsakomybę už komunizmą suversti Stalinui ar kitiems žudikams. Mat jie vadovavo „netikram“ komunizmui. Visgi apsižvalgę matome, jog kad ir kas vadovautų komunistiniam režimui, jį visur lydi ašaros, kraujas ir lavonai. Vadinasi, teroras kyla ne dėl komunizmo tironijos vykdytojų, o dėl pačios utopinės marksizmo idėjos. Tai primena kažkieno išsakytą nuomonę, jog baisiausias dalykas yra ginkluota utopija. Panašiai skamba ir teiginys „komunizmas yra socializmas su revolveriu“.

Net kairiųjų pažiūrų JAV žurnalas The New Republic 1980 m. liepos 27 d. numeryje, straipsnyje apie Etiopiją, kalba apie komunistinį terorą. Jame rašoma, jog ten „karinė chunta, remiama sovietų, Rytų Vokietijos ir Kubos pajėgų, sukėlė teroro bangą, kuri jau atėmė 500 tūkst. etiopų gyvybių. Be to, tūkstančiai buvo kalinti ir kankinami.“ Tai vienas įrodymų, jog komunizmas yra tarptautinis žudynių sindikatas, taip pat patvirtina išvadą, kad su komunizmu susijusi įvykių eiga paprastai būna visur ta pati: komunistai užgrobia valdžią, po to – kalnai lavonų. Jaunas antifašistas man kartą ramiai pasakė: „Nesumušęs kiaušinių, neiškepsi omleto.“

Visi komunistai vienaip ar kitaip atsakingi už praėjusio ir šio amžiaus žudynes, terorą bei badą. Jie su naciais susitarę pasidalyti Europą ir pasaulį pradėjo Antrąjį pasaulinį karą. Jų agentai Anglijoje ir JAV paveikė Ruzveltą ir Čerčilį, kad šie nepriimtų 1943 m. pavasarį antinacių vokiečių generolų kapituliacijos Vakarams pasiūlymo. Dar dvejus metus tęsėsi karių ir civilių žudynės, po kurių beveik pusė Europos pateko į sovietų vergiją. Todėl šimtus tūkstančių Lietuvos žmonių nužudė okupantai komunistai, kagėbistai, kriminaliniai stribai, kuriuos skatino ir pateisino intelektualiniai stribai. Lietuviai ištremti mirti lageriuose ir „ant plyno lauko“ Raudonojoje imperijoje. Daugybė miestų ir pramonės įmonių Sibire pastatyti ant mūsų tremtinių kaulų.

Tačiau organizuotas tiesos taranas gali nugriauti ir storiausias melu ramstomas tylos sienas. Kad vyriausybės paklustų mūsų balsui, reikia tautų laisvės dvasiai atstovaujančių parlamentų. O tokius parlamentus gali išrinkti tik tų tautų „bajorų“ – intelektualų bei inteligentų apšviesta balsuojanti visuomenė.

 


Nuotraukoje: Vilius Bražėnas – užgrūdintas kovotojas prieš komunizmo ideologų skleidžiamą melą