Kuo mokslas gali padėti Lietuvos pramonei (2)

Ph. D. Stasys BAČKAITIS

JAV lietuvių bendruomenės krašto valdybos vicepirmininkas mokslo reikalams

Pabaiga. Pradžia Nr. 13

Mokslo Lietuvos skaitytojams pateikiame žymaus mūsų išeivijos veikėjo, JAV lietuvių bendruomenės krašto valdybos vicepirmininko mokslo reikalams Ph. D. S. Bačkaičio nuomonę apie Lietuvos mokslo ir pramonės ryšius, kurią jis susidarė stebėdamas iš tolo, taip pat reflektuodamas kitų Lietuvoje apsilankiusių mokslininkų įžvalgas.

Kas gali atnešti naudos

Esama daug įvairių pramonės sričių, prie kurių plėtotės mokslo institutai ir universitetai galėtų prasmingai prisidėti. Pavyzdžiui, Puslaidininkių fizikos institutui būtų pravartu plėtoti įvairiaspalvių diodinių švieslempių (šviestukų) gamybos technologijas ir jas pritaikyti masinei gamybai. Tai leistų ne tik patenkinti šį kasdieniame gyvenime kilusį poreikį, bet ir sutaupyti labai daug energijos. Šis institutas kartu su Fizikos institutu galėtų pritaikyti technologijas, leidžiančias infraraudonajam spinduliavimui jautria vaizdo aparatūra išmatuoti namų ir butų šilumos praradimus, sudaryti specialias programas, pagal jas apskaičiuoti tuos praradimus ir pateikti siūlymus, ką reikėtų daryti, kad išvengtume šilumos nuostolių. Taip pat galėtų atlikti elektros tinklų energijos perdavimo našumo bei nutekėjimo analizę ir t. t. Abiem institutams atneštų naudos našių (20 proc.) saulės elementų gamybos technologijų plėtojimas ir gamyba.

Fizikos institutas kartu su Chemijos institutu galėtų kurti lengvus, didelės talpos ir greito įkrovimo elektros energijos akumuliatorius bei diegti juos į gamybą. Tokie akumuliatoriai galėtų būti pritaikomi ir automobiliuose, ir pramonės reikmėms. Dar viena pramonės niša šiems mokslo institutams – nedidelių, savarankiškų elektros generatorių kūrimas ir gamyba. Šie generatoriai būtų labai naudingi, kai atskiruose namuose, butuose, ligoninėse, prekybos centruose, sandėliuose ir panašiai trumpam nutrūksta elektra.

Chemijos institutas kartu su Snaigės šaldytuvų gamykla, pavyzdžiui, galėtų pradėti našių šaldymo sistemų (šaldytuvų ir kondicionierių) gamybą, pagrįstą CO2 dujų šaldymu. Tai padėtų mažinti oro taršą ir spręsti ekologines problemas. Chemijos institutas galėtų imtis kurti cheminiu arba terminiu skaidymu pagrįstas technologijas, kurios padėtų senas padangas paversti skystu arba dujiniu kuru.

Lietuva turėtų tapti nepriklausoma nuo dujų tiekimo, o buitiniams ir beveik visiems pramonės poreikiams naudoti elektros energiją, gaunamą atominėse jėgainėse. Tai būtų labai didelio masto perversmas, bet jis būtinas stengiantis tapti nepriklausomiems nuo Rusijos dujų tiekimo. Tuo galėtų užsiimti Energetikos institutas, elektros gamintojai, elektros tinklų ir buitinės pramonės įmonės.

Vilniaus universitete galima būtų kurti naujas organų transplantacijos, dirbtinių organų panaudojimo technologijas, kurti ir gaminti ypač aukštos kokybės protezus, pasižyminčius savybėmis, būdingomis žmogaus organizmui. Reikėtų plėtoti specializuotą, aukštos kokybės medicininių patarnavimų užsieniečiams sistemą, į kurią įeitų ir reabilitacija. Galima būtų išplėtoti poilsiaviečių ir kurortų, kuriuose būtų teikiami medicininiai patarnavimai, tinklą, koks, pavyzdžiui, sukurtas Indijoje. Tokie kurortai galėtų pritraukti užsieniečius ne tik iš Vakarų Europos, bet ir kitų pasaulio šalių. Čia tiktų darbuotis Vilniaus universitetui, taip pat Kauno medicinos universitetui.

Šalyje būtina plėtoti turizmą – tinkamai įrengti vietas turistams apsistoti, parengti ekskursijas po etnografines vietoves, kuriose būtų organizuojamos krašto tradicijas ir kultūrą atitinkančios veiklos programos. Turėtų būti sudarytos sąlygos turistams patirti tikrąjį Lietuvos gamtos grožį, rengiamos kelionės upėmis, pavyzdžiui, apžiūrint reikšmingiausias istorines vietoves. Turizmas atneša daug pelno ne vienai Europos valstybei. Tarkime, Prancūziją kasmet aplanko beveik 80 mln. turistų, ir tai atneša į valstybės iždą apie 60 mlrd. JAV dolerių (maždaug 152 mlrd. litų). Lietuvoje gerai išplėtotas turizmas galėtų pritraukti 4–5 mln. svečių iš kitų valstybių ir Lietuvos iždą papildyti 2,5–4 mlrd. JAV dolerių (maždaug 6–10 mlrd. litų). Reikėtų užsienio šalyse organizuoti turistinių centrų tinklą, ir čia Lietuvai galėtų padėti užsienio valstybėse gyvenantys tautiečiai, kurie nori užsiimti turizmo organizavimu.

Šalis galėtų imtis lėktuvų ir kitų sunkių transporto priemonių remonto, perstatymo ir aptarnavimo. Būtų pravartu įdiegti automatizuotą transporto srauto sekimo sistemą ir visoje šalyje optimizuoti jo reguliavimą. Taip gerokai sumažėtų transporto kaštai.

Lietuvos žemės ūkio universitetas prie šalies gerovės galėtų prisidėti kurdamas ir diegdamas technologijas, leidžiančias gaminti alkoholį ar dyzeliną iš Lietuvoje labai našiai augančių augalų. Taip pat galima būtų užsiimti organinio ir specializuoto maisto gamyba eksportui. Tai ypač tiktų mažiems ūkiams.