Telemedicina Onkologijos institute

Prieš tai pasakysime, kad tokios operacijos nėra mūsų išradimas. Pasaulyje jos pradėtos XX a. šeštojo dešimtmečio pradžioje, o Lietuvoje, kaip sakėme, daromos jau 20 metų. Taigi šio tipo operacijos Onkologijos institute gana įprastos, ir žurnalistams demonstruojama operacija nebuvo siekiama nustebinti kokiu nors nauju gydymo metodu. Naujumas tas, kad dabar galima demonstruoti telekomunikaciniu būdu. Tik anksčiau tokias operacijas matydavo vien chirurgas (net jauniesiems kolegoms, stebintiems operaciją, toli gražu ne viską buvo įmanoma parodyti), o dabar operacijos įgijo vaizdumo.Tokios operacijos gali trukti apie valandą, ilgiausiai 1,5 val., priklausomai nuo navikų skaičiaus organe.

Operuojamiesiems atliekamos dvejopos narkozės: spindulinė nejautra, kai ligonis nuskausminamas iki pusės, arba intraveninė nejautra. Mūsų stebimas ligonis buvo nuskausmintas iki pusės. Jis bendravo, chirurgas su juo galėjo šnekėti visos operacijos metu. Gydytojas A. Sruogis tikino, kad pats operuojamasis taip pat gali stebėti jam atliekamą operaciją ir net ją komentuoti. Tiesa, auditorijoje chirurgo ir jo padėjėjų balsų negirdėjome, nematėme nei operuojamojo, nei chirurgo. Ekrane buvo rodomas tik šlapimo pūslės vidaus vaizdas, navikas ir jo šalinimo eiga. Onkourologijos skyriaus vedėjas T. Petraitis atkreipia dėmesį, kad operacija vyksta tam tikrame skystyje, pasižyminčiame elektrolitinėmis ir antibakterinėmis savybėmis.

Ekrane stebime, kaip į chirurgo A. Ulio valdomą kilpą operuojamoje šlapimo pūslėje perduodami elektros impulsai, ir kilpa rengiasi atlikti skalpelio darbą. Operacija vyksta praktiškai be kraujo. Smulkios auglio atplaišėlės išsiurbiamos, kilpa atlieka ir koaguliatoriaus funkciją. Auglį pašalinus, jo liekanas išsiurbus, kilpos vietą šlapimo pūslėje keičia tam tikras rutuliukas ar burbuliukas, per kurį paleidus elektros impulsus atliekamas vietos, kur prieš kelias minutes buvo auglys, deginimas, teisingiau sakant, elektrokoaguliacija.

Iš organo ir ligonio organizmo pašalintos auglio liekanos siunčiamos ištirti į histologijos laboratoriją. Morfologai užpildo tam tikras formas, o chirurgai gauna biopsijos duomenis. Visi duomenys gaunami telemetriniu būdu, o tai taip pat privalumas. Iš gautų duomenų sužinomi išpjauto naviko „parametrai“: kokiai vėžio formai priklauso, kaip giliai įaugęs, koks piktybiškumo laipsnis, žodžiu, navikas ištiriamas morfologiškai. Iš šių duomenų daromos išvados, kokio tolesnio gydymo ir procedūrų reikia ligoniui.

Stebint ekrane, viskas atrodo gana paprasta, tačiau šiam tariamam paprastumui pasiekti reikia gilių studijų, ilgos praktikos ir nuolatinio tobulinimosi. Juk net ir po, atrodytų, labai sėkmingos operacijos gali būti įvairių recidyvų.

Bet grįžkime į pristatomą teleauditoriją. Kol chirurgas Albertas Ulys atsargiai šalino augliuką, gydytojas Algimantas Sruogis spėjo pažvelgti į netolimą Onkourologijos skyriaus ateitį.

Naujovės keičia net ir gerai įsitvirtinusias tradicines operacijas. Ateityje turėtų vis labiau plisti laparoskopinės operacijos, kai per labai mažus pjūvius įkišami specialūs instrumentai. Laparoskopas – tai ilgas plonas tuščiaviduris instrumentas, kurio viename gale yra optinė sistema, o kitame – šviesos šaltinis ir pjaunamasis įtaisas. Laparoskopas į operuojamą vietą įleidžiamas pro nedideles angeles pilve. Žurnalistams buvo parodytas vienos tokios prostatos šalinimo operacijos įrašas. Operacijoje buvo naudojami keli instrumentai.

Taigi klinikoje ir Onkourologijos skyriuje netolima ateitis siejama su laparoskopine urologija ir tokių operacijų transliavimu į vaizdo auditoriją. Persijungus į kitą kanalą, bus užmegztas ryšys su Laparoskopine operacine ir auditorijos ekrane bus galima stebėti laparoskopines operacijas. Pažymėsime, kad Onkologijos instituto Chirurgijos klinikos vadovas dr. Narimantas Evaldas Samalavičius yra šių operacijų, apskritai laparoskopinės pilvo chirurgijos pradininkas institute.

Laparoskopinė urologija tobulėja. Pasaulyje jau taikomi robotinės chirurgijos metodai, kai operaciniai instrumentai valdomi ne chirurgo rankomis, bet tą darbą daro robotai. Pasak gydytojo A. Sruogio, tokios perspektyvos tikisi ir Onkologijos instituto medikai. Atsiras ir daugiau tokių vaizdo auditorijų, kokią nuo šiol turi Onkourologijos skyrius.

Kol žvalgėmės į netolimą ateitį, operacija artėjo prie sėkmingos pabaigos. Tiesioginis auglio šalinimas tęsėsi maždaug 10–15 minučių. Visas vaizdo auditorijos galimybių pristatymas su trumpomis prakalbomis ir komentarais, atsakymai į žurnalistų klausimus užtruko mažiau kaip 30 min.: prasidėjo kelios minutės po 13 val., o jau 13 val. 30 min. pacientą sanitarai išvežė į palatą. Žurnalistai koridoriuje operuotąjį net galėjo pakalbinti, paklausinėti, kaip jaučiasi. Urologai kasdien atlieka po keturias, kartais ir penkias tokias operacijas. Kai po operacijos pacientas išrašomas į namus, toliau jo sveikata rūpinasi poliklinikos gydytojas.

Pabaigoje belieka pažymėti, kad rugsėjis – tarptautinės kovos su prostatos vėžiu mėnuo.

Gediminas Zemlickas

Nuotraukose:

Prieš operaciją Onkourologijos skyriaus gydytojas dr. Albertas Ulys bendrauja su televizijos žurnaliste

Gydytojas Algimantas Sruogis ir operaciją ekrane stebintys jo kolegos