Į ekspediciją prie Grenlandijos ledynų

Prof. habil. dr. Valentinas Baltrūnas

Rugpjūčio 22 d. Geologijos ir geografijos instituto bei Vilniaus pedagoginio universiteto mokslininkų grupė išskrido į mokslinę ekspediciją prie Grenlandijos ledynų. Šioje ekspedicijoje dalyvauja habil. dr. Valentinas Baltrūnas (projekto ir ekspedicijos vadovas), prof. habil. dr. Algimantas Česnulevičius, dr. Bronislavas Karmaza, dr. Vaidotas Kazakauskas, dr. Vaida Šeirienė ir doc. dr. Petras Šinkūnas.

Lietuvos valstybinio mokslo ir studijų fondas nuo šių metų liepos mėn. parėmė Geologijos ir geografijos instituto bei Vilniaus pedagoginio universiteto parengtą prioritetinės mokslo krypties Ekosistemų ir klimato pokyčiai mokslinio tyrimo projektą Klimato kaitos atspindys paskutiniojo ledynmečio-tarpledynmečio ciklo nuosėdose (Paleoklimatas). Svarbiausias šio projekto tikslas – nustatyti regioninius paskutiniojo tarpledynmečio, ledynmečio ir poledynmečio klimato bei ekosistemų kaitos dėsningumus, kurie taps dabartinio klimato ir ekosistemų pokyčių prognozės pagrindu. Sena tiesa: jei nori numatyti ateitį, neprošal žinoti apie praeityje vykusių panašių procesų raidą.

Apie tai, kokie klimato pokyčiai vyko prieš šimtus ar dešimtis tūkstančių metų, galima perskaityti tik geologiniuose metraščiuose – įvairios kilmės nuosėdų sluoksnių storymėse. Vienus sluoksnius (šio „metraščio“ puslapius) sudaro jūrų, ežerų, upių nuosėdos, kuriose gausu fosilijų, kitus – ledynų, prieledyninių marių ir tirpsmo srautų nešmenys. Jie gali padėti atsakyti į daugelį klausimų… Kokie gamtos raidos etapai būdingi tarpledynmečio pabaigai ir ledynmečio pradžiai? Ar galima nustatyti paskutiniojo apledėjimo transgresijos ir regresijos etapus iš paliktų nuogulų, ypač periglacialinėse (esančiose šalia ledynų) zonose? Ar galima išskirti paskutiniojo ledynmečio-tarpledynmečio ciklo klimato ir ekosistemų kaitos indikatorius (paleobotaninius, mineraloginius, geocheminius, izotopinius ir kt.)?..

Gamtos moksluose jau nuo seno žinomas ir taikomas metodologinis aktualizmo principas – jei nori sužinoti, kokie reiškiniai vyko prieš tūkstančius metų, tirk dabartinius procesus. Taigi norint iš senųjų nuosėdų sluoksnių gauti informacijos apie to meto klimato kaitos ypatybes, būtina pasidomėti panašiais dabar vykstančiais reiškiniais. Juk tai, kas Šiaurės Europoje ir Lietuvoje buvo prieš 24–10 tūkst. metų, šiandien vyksta šiauriau Atlanto, ties speigračiu esančioje didžiausioje pasaulio saloje – Grenlandijoje. Būtent ten šiandien kelių kilometrų (kai kur iki 3,4 km) storio ledyninis skydas gana sparčiai tirpsta, pamažu traukiasi, palikdamas Lietuvoje gerai atpažįstamus moreninius kalvagūbrius, ledyninių upių deltas, prieledyninių marių dugnus, pylimo formos siaurus ir vingiuotus gūbrius – ozus, susidariusius smėliu ir žvyru užkimštuose poledyniniuose tuneliuose. Čia galima rasti atsakymus į daugelį Lietuvos paleoklimato tyrinėjimams svarbių klausimų. Pavyzdžiui, kaip visų šių darinių struktūra atspindi dabartinio klimato permainas Grenlandijoje? Kaip ledyno formuojamoje, o kai kur jau suslėgtoje tankioje ir monolitinėje dugninėje morenoje fiksuojami atslenkančio ir nuslenkančio ledyno pulsavimą primenantys etapai, vienaip ar kitaip susiję su globaliais klimato pokyčiais?

Taigi pagrindiniai šių metų tyrimo objektai Grenlandijoje – tai vakarinėje jos dalyje (ryčiau Kangerlusuako miestelio) esantys Raselo ir Lavereto ledynai. Prie Raselo jau darbuotasi ir pernai, tik mažesnėmis pajėgomis. Tuomet daug laiko sugaišta poliarinės dienos sąlygomis prieinant prie intensyviai tirpstančio ledyno, kurio pakraštys daug kur buvo užtvindytas tirpsmo vandenų. Kolegų iš Jungtinės Karalystės Kyli (Keele) universiteto, su kuriuo sudaryta dvišalė mokslinio bendradarbiavimo sutartis, siūlymu, šiemet ekspedicijos laikas vėlesnis – rugpjūčio pabaiga ir rugsėjo pradžia, kai naktimis jau spusteli šaltukas ir bent ryte lengviau prieiti prie apatinės ledynų dalies.

Gavus Danijos poliarinio centro leidimą tyrimams, kartu gautas leidimas įsikurti šio centro Kangerlusuako tarptautinės mokslo paramos (Kangerlussuaq International Science Support) bazėje. Čia prasidės mokslinė ekspedicija, čia ji ir baigsis. Tad kita informacija apie ekspediciją jau bus atsiųsta iš tolimosios salos, savaitėlę padirbėjus tirpstančio ir amžinai dundančio ledo stichijoje.

Nuotraukose:

Tyrimų vieta žemėlapyje

Šią nuotrauką redakcijai ekspedicijos dalyviai atsiuntė iš Grenlandijos