MOKSLASplius.lt

Vis platesnis superjonikų pasaulis

Gegužės 23–27 d. Vilniuje vyko 8-asis tarptautinis simpoziumas Sistemos su greitąja jonų pernaša (International Symposium on Systems with Fast Ionic Transport). Apie tai pasakoja simpoziumo Organizacinio komiteto pirmininkas Vilniaus universiteto Fizikos fakulteto Radiofizikos katedros profesorius Antanas Feliksas Orliukas.Simpoziumo dalyviai


Ar verta remti fizikus

Taigi konferencija baigėsi, o su ja – ir organizaciniai rūpesčiai?


Rūpesčiai nesibaigė ir po konferencijos. Teko rašyti ataskaitas.


Vadinasi, gavote gerą finansavimą, už kurį teko atsiskaityti?


Mus parėmė Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija, taip pat Lietuvos valstybinis mokslo ir studijų fondas bei UAB Teltonika.


Bendrovės pradeda remti mokslines konferencijas. Tai gražus precedentas.


Taip, UAB Teltonikos generalinis direktorius Arvydas Paukštys besąlygiškai sutiko paremti konferenciją. Tarp mums padėjusių buvo ir dr. Rimantas Vaitkus, IBM Lietuva bendrovės generalinis direktorius. Jis buvęs mūsų laboratorijos mokslinis darbuotojas, iš laboratorijos išvyko į Japoniją, ten daug metų dirbo, bet grįžo į Lietuvą. Be to, gana daug parėmė pats Vilniaus universitetas.


Ir vis dėlto negalėtume teigti, kad daugeliui bendrovių rūpėtų mokslinės konferencijos, būtų skubama jas paremti?


Toli gražu. Kreipėmės į Bitę GSM, Omnitel, TEO, Intą, Radijo ir televizijos centrą, bet nesulaukėme paramos.


Kreipėtės į telekomunikacijų įmones, o aptariamoji konferencija skirta fundamentiniams ir taikomiesiems fizikos bei chemijos mokslų tyrimams. Daugelių šios srities tyrinėtojų darbo rezultatas taps kūnu, t. y. konkrečiu produktu, toli gražu ne per vienus ir net ne per kelerius metus. Tad ir telekomunikacines bendroves sudominti praktiškais rezultatais nėra paprasta. Gal ne į tas bendroves kreipėtės?


Tik iš dalies galėčiau sutikti. Mūsų universiteto Fizikos fakultetą, kuriame atliekami šie darbai, yra baigęs Omnitel prezidentas Antanas Zabulis, Intos generalinis direktorius Vytautas Vitkauskas ir Bitės GSM vienas iš direktorių tarybos narių. Taigi kreipėmės į savus.


Kokius absolventus fakultete parengėte, tiek iš jų ir gaunate. Nėra ko skųstis.


Belieka pritarti. Šokių dešimtuką jie tikriausiai geriau remia negu savąjį Fizikos fakultetą.


Gal remdami „Šokių dešimtuką“ turi realesnės naudos negu remdami mokslą? Kodėl pelno siekiančių bendrovių vadovai turi būti altruistai? Remdami „Šokių dešimtuką“gali bent pasižavėti grakščiomis šokėjų figūromis. O ko gali tikėtis parėmę fizikus?


Kiekvienas šios konferencijos spaudinys iškeliaus į daugelį pasaulio valstybių – nuo JAV iki Singapūro, o tose programėlėse ir kitoje medžiagoje surašyti visi rėmėjai. Antra, konferencijos pranešimai bus atspausdinti atskirame JAV pasirodysiančiame leidinyje, kuris pasaulyje plačiai cituojamas. Spausdins Elsevier leidykla, kuri specializuojasi mokslinės literatūros leidyboje. Leidinyje bus surašyti visi rėmėjai, žinia apie tai sklis visame pasaulyje.


Aukštas įvertinimas

Tas faktas, kad bus parengtas ir išspausdintas atskiras leidinys, rodo, jog tai ne šiaip viena iš daugelio konferencijų. Tad gal apie konferenciją pakalbėkime plačiau.


Tai 8-oji tarptautinė konferencija Sistemos su greitąja jonų pernaša. Man teko visose dalyvauti. Pirmoji vyko Smolenice mieste, dar tais laikais, kai gyvavo Čekoslovakija. Dabar tas miestas yra Slovakijos teritorijoje.


Kaip patys dalyviai vertino konferenciją Vilniuje? Ką iš žymesnių mokslininkų išskirtumėte?


Konferencijoje dalyvavo Pasaulinė kietojo kūno jonikos sekcija, su savo prezidentu vokiečiu prof. Klausu Funke priešakyje. Jis skaitė pranešimą, dalyvavo ir Organizacinio komiteto darbe. Buvo atvykęs Kietojo kūno jonikos (Solid State Ionics) žurnalo vyriausias redaktorius prof. Joachimas Maieris, konferencijos europinės dalies koordinatorius prof. Francišekas Krokas iš Lenkijos ir daug kitų žymių mokslininkų. Be Europos šalių mokslininkų dalyvavo Vietnamo, Kinijos ir Singapūro atstovai. Beje, Singapūro atstovas skaitė labai įdomų pranešimą. Jau nekalbu apie tradicines kietojo kūno jonikos tyrimų šalis – Šveicariją, Prancūziją, Jungtinę Karalystę. Tarp dalyvių buvo portugalai, ispanai, slovėnai, slovakai, žinoma, ir kaimynai latviai, baltarusiai, ukrainiečiai, rusai, lenkai. Iš viso buvo atvykę 90 konferencijos dalyvių užsieniečių. Iš Lietuvos buvo 36 dalyviai. Skaičiavome tik pranešėjus ir pranešimų bendraautorius.


Su Šveicarijos kietojo kūno fizika bene geriausiai esate susipažinęs, nes ne vienus metus dirbote toje šalyje.


Šveicarijoje dirbau penkerius metus, tad ši jonų pernašos tyrimų mokykla man išties geriausiai pažįstama. Gaila, iš Šveicarijos negalėjo mūsų konferencijoje dalyvauti prof. Ludwigas Gauckleris, nes tuo pačiu metu buvo išvykęs į Japoniją, bet jis dalyvavo mūsų Organizacinio komiteto darbe.

Simpoziumo metu vyko visų trijų tarptautinių komitetų – Mokslo, Programų ir Organizacinio susirinkimas. Man teko vadovauti pastarajam komitetui. Visų trijų komitetų susirinkime mūsų simpoziumas buvo vertinamas pagal tris kriterijus. Pranešimų moksliškumas vienbalsiai buvo įvertintas excellent, t. y. puikiai. Mokslinės programos parengimas taip pat įvertintas puikiai. Pagal „triukšmo lygį“, t. y. konferencijos darbo sklandumą taip pat gavome aukščiausią vertinimą. Taip pat priimtas sprendimas kitą simpoziumą rengti Rygoje.


Taip norima kelti Baltijos šalių kietojo kūno jonikos mokslo autoritetą?


Užkulisiuose buvo pasisakoma už Prancūzijos kandidatūrą, aš taip pat palaikiau šią mintį, nes prancūzai – mūsų partneriai. Lėmė Kietojo kūno jonikos sekcijos prezidento Klauso Funkės argumentai. „Taip sunkiai laimėjai konkursą, kad simpoziumas vyktų Lietuvoje, tai kodėl nenori palaikyti latvių?“ – taip jis mane sugėdino, kai mėginau palaikyti prancūzų kandidatūrą. Prof. K. Funkei pritarė ir profesorius I. Riesas iš Haifos universiteto, taip pat profesoriai J. Maieris ir F. Krokas. Taigi priimtas sprendimas, kad po trejų metų kitas simpoziumas vyks Rygoje.

Dabar galima atsipūsti ir pasakyti, kad simpoziumas Vilniuje buvo sėkmingas.


Ar galėjo būti kitaip? Susidaro įspūdis, kad Lietuva – sėkmingų simpoziumų ir konferencijų šalis. Gal truputį mėgstame pasigirti?


Abejonių kyla prieš kiekvieną didesnę konferenciją. Pasitaiko įvairių dalyvių, kartais su nenuspėjamais kaprizais. Antai dar gerokai prieš konferenciją ispanas vienas iš pirmųjų atsiuntė savo pranešimo pavadinimą ir prašymą įtraukti jį kaip žodinį pranešimo autorių į programą. Mat tada ispanas gaus iš atitinkamo fondo lėšų atvykti į simpoziumą. Mes nusiuntėme oficialų raštą, kad jo pranešimą įtraukėme į programą. Tuo ir baigėsi. Laukėme to pranešimo teksto ar tezių, bet nesulaukėme. Kelis kartus mėginome skubinti, bet tezių negavome. Tiesa, perlaida su finansiniu įnašu atėjo, nors ir pavėluotai.

Išleidome programą ir pranešimų tezių rinkinį, ispano pavardė ten, aišku, nepateko. Šis, atvykęs į Vilnių, sukėlė didžiulį triukšmą: kodėl jo nėra programoje. Pareikalavo būtinai jį įtraukti tarp kitų pranešėjų. Radome galimybę ispanui perskaityti savo pranešimą, į tezių rinkinius įklijavome atskirą jo tezių lapuką. Ispanas liko patenkintas, atsiprašinėjo, kad be reikalo kėlė vėją, žodžiu viskas gerai. Vėliau iš Ispanijos atsiuntė prašymą, kad oficialiai būtų patvirtinta, jog jis tikrai skaitė pranešimą, antraip negalės atsiskaityti su fondu.

Tai tik vienas iš atvejų, bet visa tai gerokai priverčia organizatorius nervintis. Laimei, apskritai viskas vyko sklandžiai, nors organizatoriams teko ištverti didelę įtampą. Juk į konferenciją, kaip pasaulyje įprasta, mokslininkai suvažiuoja su žmonomis, dukromis, visus svečius organizatoriams reikėjo užimti, pamaitinti ir kitaip pasirūpinti.