MOKSLASplius.lt

Koplytėlė, koplytstulpis, stogastulpis

Jonas Klimavičius

„Labai įširdo I. Končius spaudoje aptikęs žodį koplytstulpis. Kas jį taip suerzino? Girdi, tai tarybinis pavadinimas, niekur tautoje nevartotas, o žemaičius net įžeidžiantis žodis. Kaip galima tokį švelnų daiktą – koplytėlę – vadinti tokiu netikusiu ir stačiokišku žodžiu – koplytstulpis!“

Mokslo Lietuva, 2007 m.
Nr. 12.


Jautrumas žodžiui gerai, jei nevirsta alergija. Yra du skirtingi dalykai – ir koplytėlė, ir koplytstulpis. Sovietų tikrai bandyta koplytėlę pastumti į šalį, bet nebuvo įmanoma visai nukišti.

Koplyčią randame jau Konstantino Sirvydo pirmajame žodyne (apie 1620 m.). Jau Vinco Kudirkos vartota ir koplyčėlė. Lietuviškojoje tarybinėje enciklopedijoje pateikta tik koplytstulpiai (ir paveiksle – tik jie), nors straipsnyje yra ir koplytėlė: „viršūnėje įtaisyta […] koplytėlė (kai kada kelios koplytėlės)“ (t. 6, 1980). Akademiniame Lietuvių kalbos žodyne į žodžio koplyčia straipsnį įglausta koplytėlė – „ant stulpo ar prie medžio pritvirtinta stoginėlė su kurio nors šventojo figūra (t. 6, 1962). Koplytstulpis čia nuo jos neskiriamas – žr. koplyčia 2, iliustruojamas sakiniu: Didelės globos reikalauja ir liaudies antkapiniai paminklai, kryžiai, koplytstulpiai, koplytėlės, kurias sukūrė pati liaudis. Taigi sakinys rodo, kad yra du daiktai – koplytstulpis ir koplytėlė. Sakinys imtas iš Tiesos, bet rašytas ne bolševiko. O toliau reikalai taisėsi – Tarybų Lietuvos enciklopedijoje jau yra ir koplytėlės – […] turintys miniatiūrinės bažnyčios, varpinės ar namo prieangio pavidalą“ „ant akmenų ar plytų mūro pamatų“, o „kai kurios (0,5 m aukščio) kabinamos prie medžių kamieno […] arba prie pastatų sienų“, ir koplytstulpiai – paminklai, „turintys medinį, kai kada mūrinį stiebą, kurio „viršūnėje įtaisyta […] koplytėlė (kai kada dvi, retai trys koplytėlės)“ (t. 2, 1986). Visuotinėje lietuvių enciklopedijoje yra porūšis – kabinamosios koplytėlės (t. 10, 2006).

Kalbininkai niekada nekėlė abejonių dėl žodžio koplytstulpis taisyklingumo ar tikslumo. Bet jei prieš jį užsimota, galima paklausti, ar nebuvo kitų įvardijimo galimybių – jei yra kabinamoji koplytėlė, gal galėtų būti ir čia įvardijama žodžių junginiu? Koplytėlė ant sienos, tarkim, galėtų būti sieninė koplytėlė (plg. sieninis laikrodis, sieninis kalendorius). Bet koplytėlė prie medžio – negi medinė, turinti pamatą – negi pamatinė, tai ir ant stulpo – vargu ar stulpinė koplytėlė. 50 metų – dvi kartos, taigi koplytstulpis jau turi pakankamą vartosenos tradiciją.

Neaiškesnis stogastulpis – „liaudies ornamentais papuoštas dengtas stulpas su šventųjų statulėlėmis ir kryžiais“ (Dabartinės lietuvių kalbos žodynas, 1972). Termino motyvacijoje nėra svarbiausių dalykų, tik tarsi bereikšmis, grynas „stulpas su stogu“. Žinoma, čia stulpas yra ne koks ūkinis, o mena senovinį paminklinį-antkapinį stulpą, tačiau net žodynuose ir enciklopedijose tai nepasakyta, kai kur stogastulpiai skiriami ne prie paminklinės, o tik prie smulkiosios architektūros. Sovietmečiu stogastulpis iš tikrųjų liaudies menininkų (ir užsakovų!) supasaulietintas – kryžius su saulute verstas saulute be kryžiaus arba saule vietoj stogo, vainiku, pumpuru, vietoj šventųjų atsirado mitinės būtybės, karaliai, varpai, varpininkai, dūdininkai, kanklininkės… (1975 m. Čiurlionio kelias, Varėna–Druskininkai). Imtas keisti ir tikro senovinio stogastulpio vertinimas – esą simboliškai vaizdavo gyvybės medį, jungiantį dangų su žeme (Lietuvių kalbos žodynas, t. 13, 1984; sakinys iš periodinės spaudos), kryžiai nebeminimi, statulėlės jau nebe šventųjų, o „šventųjų“ (Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, t. 2, 1968, p. 191), paskui neliko nei tokių, nei anokių – tik skulptūros (Tarybų Lietuvos enciklopedija, t. 4, 1988), galiausiai – tik paprastas stulpas su gražiu stogu: stogastulpis – „stulpas su ornamentuotu stogeliu ar dviem trim stogeliais (ankstyvasis koplytstulpių pavidalas)“ (Dabartinės lietuvių kalbos žodynas, 1993)…

Jeigu ir toliau skirtųsi – tikrasis kulto ir pasaulietinis vaizduojamosios ar net dekoratyvinės dailės stogastulpis, gali prireikti ir atskirų terminų ar apibūdinimo žodžių: paminklastulpis – kryžiastulpis ar švent(a)stulpis ir gal koks vaizdastulpis ar dailiastulpis.


Nuotraukoje: Vinco Svirskio koplytstulpio koplytėlė Kėdainių krašto muziejuje