Konektikutas artėja prie Lietuvos (2)
Pabaiga. Pradžia Nr. 15.
Mokslo Lietuvos pašnekovė – profesorė, medicinos daktarė Dalia Giedrimienė, Baltijos–Naujosios Anglijos plėtros tinklo (Baltic–New England Development Network, Inc.) prezidentė, gyvenanti Konektikuto valstijoje. Jei ne sūnūs, gyventų Kaune Kuo Konektikuto valstija įdomi mums, lietuviams?
Prieš vykdami į Lietuvą buvome atitinkamai pasirengę, nes mūsų tikslas – kad šis vizitas virstų konkrečiais projektais. Konektikute yra labai daug stiprių mokslinių centrų, garsių universitetų. Vienas jų – Jeilio universitetas, kuriame dirba ir lietuvių: prof. Tomas Venclova, prof. Rimas Vaišnys ir dr. Elona Vaišnienė, dažnai su Lietuvos poetais bendraujantis dr. Jonas Zdanys. Pastarasis priklauso mūsų Baltnet organizacijai.
Netoli Konektikuto yra ypač garsus Masačusetso technologijos institutas ir Harvardo universitetas. Mano abu sūnūs jau pasirinko kardiologų profesiją, kaip ir mama. Dabar abu yra Harvardo medicinos mokyklos rezidentai, tad mums neblogai žinomi šie universitetai, jų mokymo programos ir kita.
Ar sūnums nebuvo kilę sunkumų, kai iš Lietuvos mokyklos turėjo persiorientuoti prie amerikietiškos mokymo sistemos?
Vyriausias sūnus jau buvo baigęs vidurinę mokyklą (middle School), t. y. 8 klases, ir pradėjo iškart mokytis aukštojoje (high School), kuriai priklauso 9–12 klasės. Jaunėlis mokėsi 8-oje vidurinės mokyklos klasėje. Metai prieš mokslo pabaigą vienuoliktokas siunčia savo duomenis į universitetus, kuriuose pageidautų studijuoti. Paskutinius metus besimokantį moksleivį Amerikos universitetai kviečiasi pokalbiams, išsiaiškina norinčiojo studijuoti finansines galimybes, parengia finansinės pagalbos planą. Prieš gaudamas brandos atestatą kiekvienas moksleivis jau žino, kur gali būti priimtas studijuoti.
Tai labai gera sistema, nes moksleiviai nepatiria streso, su kuriuo susiduria Lietuvoje gimnazijas ir vidurines mokyklas baigiantys dvyliktokai.
Kai 1995–1996 m. JAV mokyklą baigė mano sūnūs, būtų buvę labai nelengva jiems stoti į bet kurią aukštąją mokyklą Lietuvoje. Būtų iškilęs klausimas, kokias disciplinas jie išklausė mokykloje, ar programos atitinka Lietuvos vidurinės mokyklos programą. Niekas nebūtų užtikrinęs, kad sūnūs Lietuvoje būtų įstoję į universitetą. Žodžiu, jie įstojo į JAV universitetus, ir tai sulaikė mūsų šeimą nuo grįžimo į Lietuvą. Beje, neatmetu galimybės grįžti ateityje.
Lietuvos švietimui reikia šviežio kraujo Pokalbio pradžioje užsiminėte, kad į Lietuvą atvykote vedama kelių tikslų.
Rugpjūtį Pasaulio lietuvių bendruomenės Seimo ir kraštų pirmininkų posėdyje nagrinėjome ir švietimo klausimus. Esu šios bendruomenės valdybos narė, 2006 m. man labai daug tekdavo diskutuoti švietimo klausimais.Tikėjausi, kad gal man teks kuruoti švietimo reikalus bendruomenės valdyboje, bet buvau išrinkta rūpintis socialiniais reikalais, o švietimo klausimai atiteko Loretai Paulauskaitei, gyvenančiai Ispanijoje, kuriai ir anksčiau buvo artimos švietimo problemos.
Ar įmanoma gyvenant Ispanijoje, JAV ką nors pakeisti Lietuvos švietimo sistemoje?
