Socialinė dimensija Lietuvoje ir Europoje (1)

Jekaterina Samoilovič, Nacionalinės Bolonijos proceso propaguotojų grupės narė

Formuojant Europos žinių visuomenę, Lisabonos strategijos ir Bolonijos proceso tikslų įgyvendinimas Europoje atlieka vis svarbesnį vaidmenį, aukštajam mokslui teikiama vis daugiau dėmesio. Bolonijos deklaracijoje, pasirašytoje 1999 m., pažymėta, kad svarbiausias Bolonijos proceso tikslas – pagal galimybes maksimaliai sinchronizuoti aukštąjį mokslą Europoje. Siekiant suformuoti vieningą aukštojo mokslo erdvę, reikia ne tik studijų sistemos pokyčių. Būtina įveikti barjerus, kylančius dėl skirtingų socialinių bei ekonominių sąlygų Bolonijos procese dalyvaujančiose šalyse. Norint pasiekti Bolonijos proceso tikslus, reikia daug dėmesio skirti socialiniam lygmeniui, nes jis daro didelę įtaką studijų kokybei. Nacionalinėje Lisabonos strategijos įgyvendinimo programoje, priimtoje 2005 m. lapkričio 22 d., įvardytos priemonės, kuriomis siekiama didinti aukštojo mokslo veiksmingumą. Šioje programoje pabrėžiama, kad reikia: atsižvelgti į šalies ūkio poreikius nustatant, kiek studentų reikėtų priimti į šalies aukštąsias mokyklas, stengtis pritraukti daugiau studentų į fundamentaliųjų ir technologijos mokslų studijas plečiant šios srities karjeros galimybes ir atlikti absolventų įsidarbinimo bei darbo rinkos tyrimus; reformuoti valstybinių aukštųjų mokyklų savivaldos institucijas – tarybas, kuriose daugumą sudarytų socialiniai (išorės) partneriai ir kurių paskirtis būtų užtikrinti aukštosios mokyklos atskaitomybę visuomenei kartu saugant aukštosios mokyklos autonomiją ir vientisumą; sudaryti sąlygas studentams ir skatinti juos atlikti praktiką mokslo centruose, įmonėse ir ūkininkų ūkiuose; parengti ir pradėti vykdyti reikiamos kompetencijos specialistų pritraukimo iš užsienio programą, skatinti sugrįžti užsienyje išsilavinimą įgijusius lietuvius mokslininkus; pertvarkyti studentų paramos sistemą orientuojant ją į socialinę paramą, dalį lėšų skirti studentų paskolų garantijų fondui sukurti ir socialinei aplinkai sutvarkyti.

Šių Lisabonos strategijos ir Bolonijos proceso įgyvendinimo programose numatytų uždavinių tikslinė grupė yra akademinis jaunimas. Deja, daugumai studentų prioritetu dažnai tampa ne šie procesai. Juos jaudina gyvenimo kokybės, mokesčio už mokslą, socialinės paramos (stipendijos, paskolų sistemos), sveikatos apsaugos ir mobilumo klausimai. Juos tinkamai išsprendus galima būtų tikėtis ir geresnių studijų rezultatų. Iš universiteto kasmet pašalinamų studentų skaičius gali būti mažinamas naudojant tinkamus dėstymo metodus. Netikslinga didinti stojančiųjų skaičių, jei kasmet iš aukštųjų mokyklų yra pašalinama vis daugiau studentų. Tai ypač aktualu tarptautiniams studentams, kuriems dėl kalbos ir kultūros barjerų kur kas sunkiau studijuoti ir tenka konkuruoti su studentais, kuriems dėstoma gimtąja kalba. Tinkami dėstymo metodai šiai problemai spręsti galėtų būti: vidutinio darbo krūvio kaip etalono nustatymas ir modulių sudarymas remiantis šiomis gairėmis; ne visiems suprantamos akademinės kalbos, terminų eliminavimas, nuorodų į praktinės informacijos šaltinius naudojimas. Labai svarbus ir tiesioginių ryšių tarp dėstytojų ir studentų užmezgimas, darantis įtaką studijų kokybei. Deja, tenka pripažinti, kad ne visada dėstytojas yra pasirengęs priimti studentą su individualiais klausimais, o paskaitų metu tiesiog nepakanka laiko to padaryti. Tai daro įtaką studentų darbų kokybei ir įvertinimui, kuris gali tapti pašalinimo iš aukštojo mokslo institucijos priežastimi. Aukštojo mokslo įstatyme nurodoma, kad asmeniui, studijavusiam aukštojoje mokykloje pavienius dalykus arba dalykų ciklą, bet neišėjusiam kurios nors nuosekliųjų studijų pakopos visos programos, aukštosios mokyklos nustatyta tvarka išduodamas tai patvirtinantis pažymėjimas. Tik nuo aukštojo mokslo institucijos priklauso, ar bus pripažinti studento anksčiau išklausyti moduliai, ar teks juos vėl kartoti. Jau išklausytų modulių kartojimas gali sumažinti motyvaciją studijuoti, o tai veikia tęsiamų studijų kokybę. Tik užtikrinus studentui palankią socialinę aplinką akademiniame gyvenime, būtų galima kalbėti apie aukštos kokybės išsilavinimą, ir tai yra tik viena iš priežasčių, kodėl į kokybės užtikrinimą turi būti įtraukta ir socialinė dimensija.