MOKSLASplius.lt

Socialinė dimensija Lietuvoje ir Europoje (1)

Už socialinės dimensijos nagrinėjamų aspektų įgyvendinimą atsakingos tam tikros grupės, turinčios skirtingas atsakomybes: tai valstybė, aukštojo mokslo institucijos ir visuomenė. Pavyzdžiui, stipendijos yra valstybės atsakomybė, o studijų patogumai, tokie kaip bendrabučiai, mobilumo programos, patenka į universitetų atsakomybės spektrą. Vieni socialinės dimensijos aspektai, tokie kaip asmenybės vystymasis, pasirengimas darbo rinkai, visuomeniniam gyvenimui kaip aktyviam demokratinės visuomenės piliečiui, yra nagrinėjami atskirai kiekvienoje grupėje. Svarstant lygių studijų galimybių, bendradarbiavimo su partneriais klausimus, atsakomybė pasiskirsto po lygiai. Priimant sprendimus atsižvelgiama į daugelį aukštąjį mokslą veikiančių veiksnių, tačiau stiprinant vieną sritį neišvengiamai nukenčia kita. Tenka svarstyti tokius klausimus kaip auditorijų pritaikymas studentų su negalia poreikiams. Klausti, ar tenka kai kuriems studentams tą pačią dieną laikyti kelis egzaminus? Ar bibliotekos visada atviros studentams studijų metu? Galų gale akademinėje bendruomenėje kyla diskusijos ir dėl dirbančių studentų studijų kokybės. Tačiau reikia nepamiršti, kad dauguma studentų priversti derinti darbą, studijas ir šeimą dėl finansinių suvaržymų, kuriuos studentai patiria dėl nepakankamo aukštojo mokslo finansavimo. Tai iš dalies gali kompensuoti aukštojo mokslo institucijų sudaryti lankstūs mokymosi būdai bei socialinis aprūpinimas (ypač studentams su mažamečiais vaikais ar studentams su negalia sudarytos gyvenimo ir studijų sąlygos, galimybės naudotis universitete esančiais kompiuteriais, bibliotekomis ir kitais ištekliais), kurio plėtojimas naudingas visoms minėtoms grupėms.

Kitais žodžiais tariant, socialinė dimensija ir jos nagrinėjami aspektai tikrovėje priklauso nuo kiekvienos aukštojo mokslo institucijos, šalies ir individų charakteristikų, aplinkybių ir tikslų. Aukštojo mokslo institucijos turi skirtingas kultūrines ir finansines galimybes, jos yra specifinėje socialinėje aplinkoje, tad dažnai aptarnauja skirtingas visuomenės grupes, kurias daugiausiai sudaro studentai, turintys individualių poreikių. Akademinis jaunimas atvyksta iš socialiniu ir ekonominiu požiūriu skirtingos aplinkos, todėl negalima nustatyti tikslaus socialinės dimensijos kriterijų sąrašo, nes jis bet kuriuo atveju būtų per siauras. Duomenys apie socialinę dimensiją skirtingose šalyse yra įvairaus pobūdžio, neretai juos sunku konsoliduoti. Užuot identifikavus konkrečius socialinės dimensijos vertinimo kriterijus, svarbiau nustatyti tik tam tikrus aspektus, į kuriuos būtų atsižvelgiama kiekvienoje šalyje ir kurie teiktų naudingą palyginamąją informaciją. Vienas tokių aspektų yra aukštojo mokslo finansavimo klausimas, t. y. ar studentui išsilavinimas yra mokamas, ar ne. Būtina atsižvelgti ir į kitus ne mažiau svarbius aspektus: studijų patogumą, gyvenimo sąlygas, paskolų ir stipendijų sistemą, sveikatos apsaugą, studentų atstovavimą akademiniame gyvenime ir kita.

Pagrindinės diskusijos Europoje šiandien vyksta dėl didžiulės Europos studentų socialines nelygybės nuo Šiaurės iki Pietų, nuo Vakarų iki Rytų Europos šalių. Šių diskusijų metu mėginama spręsti pagrindinius aukštojo mokslo prieinamumo, stipendijų ir paskolų sistemų, studentų mobilumo, mokesčių už mokslą ir kitus klausimus, kurių sprendimas užtikrina studijų kokybę.

Kalbant apie aukštojo mokslo prieinamumą reikėtų paminėti, kad siekdamos aukštojo išsilavinimo moterys Europoje lenkia vyrus. Proporcija tarp į aukštojo mokslo instituciją stojančių moterų ir vyrų yra panaši beveik visose šalyse. Pagal Europos Aukštojo Mokslo Informacijos Sistemos (Higher Education Information System, HIS) parengtos ataskaitos Eurostudent Report 2005 duomenis Prancūzijoje šis skirtumas yra 15 proc., Ispanijoje – 11 proc., Airijoje – 9 proc., Vokietijoje ir Austrijoje šis skirtumas mažesnis – atitinkamai 2 proc. ir 3 proc. moterų skaičius pagrindinėse bakalauro studijose didesnis negu vyrų. Reikia paminėti, kad Olandijoje yra geriausiai subalansuotas vyrų ir moterų, siekiančių aukštojo mokslo, skaičius (moterų 1 proc. daugiau). Konkrečių duomenų, kodėl šie skirtumai egzistuoja ir varijuoja, nėra, tai priklauso nuo kultūros ir aukštojo mokslo sistemos kiekvienoje šalyje.

Bus daugiau