Politikos greitkelyje

Ukrainos Respublikos Nepriklausomybės diena minima rugpjūčio 24 d., bet šiemet Vilniuje šios šalies ambasados pastangomis ji buvo pažymėta atlėgus vasaros atostogų įkarščiui. Iškilmės, paroda ir koncertas vyko rugsėjo 6-ąją Lietuvos taikomosios dailės muziejuje.

Parodoje buvo pristatyti erdviniai holografiniai vaizdai, kuriuose atgijo didelės meninės vertės senovės meno ir kultūros vertybės. Jų originalai saugomi Nacionaliniame Kijevo Pečersko istorijos ir kultūros draustinyje bei Ukrainos nacionalinio muziejaus kolekcijose. Išvydome skitų ritualinių indų (IV a. pr. Kr.), skitų papuošalų (VII–IV a. pr. Kr.), piksidų (lot. pyxis, IV a. pr. Kr. nedidelių gausiai ornamentuotų indelių su kosmetika – skaistalais, akių dažais ir aromatinėmis medžiagomis), sarmatų periodo moterų papuošalų (II a. pr. Kr.), Bizantijos meistrų gaminių (VII a.), kulto ir kitų įspūdingų meno kūrinių.

Šventinis renginys buvo pradėtas Lietuvos ir Ukrainos valstybiniais himnais. Renginyje dalyvavo Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkas Viktoras Muntianas, prezidentas Algirdas Mykolas Brazauskas, daug abiejų šalių valstybės, visuomenės, mokslo ir kultūros veikėjų.

Ukrainos nepriklausomybės dienos proga Mokslo Lietuva kalbina šios šalies Ukrainos Respublikos nepaprastąjį ir įgaliotąjį ambasadorių Lietuvoje BORISĄ KLIMČIUKĄ.

Vilniuje bus diskutuojama energetikos klausimais

Gana sudėtingas klausimas. Viena vertus, lyg ir būtų galima pritarti tokiam pastebėjimui, bet galima vertinti ir kitaip. Mintyje tikriausiai turite artėjančius neeilinius Ukrainos parlamento rinkimus. Tai mūsų šalies vidaus problema, tad visai suprantama, kad Ukrainos politiniai lyderiai šiuo metu daugiausia rūpinasi savo šalies vidaus reikalais.

Man malonu pastebėti, kad su Lietuva Ukrainai nekyla jokių krizių. Mūsų tarpvalstybinius santykius palyginčiau su plačiu greitkeliu, kuriame yra puikus dvipusis judėjimas. Pagal seną paprotį dėl viso pikto pastuksensiu į medį… Iš tiesų šiandien nėra net tų problemų, kurios buvo iškilusios mūsų ekonominių santykių plotmėje. Man kaip Ukrainos pasiuntiniui Lietuvoje kartais net neįdomu, kai prieš aukščiausių abiejų valstybių vadovų ar ministrų vizitus tenka pildyti anketą, kurioje yra tokia grafa: Neišspręsti klausimai ir problemos. Būna sudėtinga pildyti tą pastraipą, nes didesnių problemų nekyla. Todėl tenka savo pastangas kreipti į tolesnio mūsų bendradarbiavimo perspektyvas.

Tačiau gana dažni Lietuvos Prezidento Valdo Adamkaus vizitai į Ukrainą rodo, kad mūsų valstybėms iškyla daug bendrų spręstinų problemų.

Paskutinis Lietuvos Prezidento Valdo Adamkaus ir Ukrainos Prezidento Viktoro Juščenkos susitikimas Kryme buvo skirtas Rytų Europos ir visos Europos energetinio saugumo temai. Kalbėta apie naują naftotiekį iš Azerbaidžano ir Kazachstano bei Vidurio Azijos integravimąsi į Europą. Tema ne nauja, ji buvo keliama 2006 m. abiejų prezidentų susitikimo Kijeve metu, ji plėtota ir šiemet vykusiame susitikime Krokuvoje. Šių metų spalio 10–11 d. apie tai bus diskutuojama Vilniuje labai aukštu lygiu.

Kodėl tokio susitikimo vieta pasirinktas Vilnius?

Tai įrodymas, kad Lietuvos diplomatija yra aktyvi, iniciatyvi, tad ir mums lengviau dirbti. Šia prasme Vilnius turi gal net šiek tiek daugiau privalumų palyginti su kitomis sostinėmis. Prieš šį aukščiausio lygio susitikimą Vilniuje vyks ir energetikos ekspertų susitikimas. Bus diskutuojama, kaip spręsti šiuos nepaprastai svarbius energetikos klausimus.

Iš kurių šalių atvyks ekspertai?

Laukiame ekspertų iš įvairių šalių: Europos Sąjungos valstybių, JAV, taip pat iš Vidurinės Azijos, Gruzijos, Azerbaidžano. Suprantama, dalyvaus ir mūsų dviejų šalių ekspertai.

Ar Europa supranta pavojus

Man atrodo, kad dabar pradeda suprasti, nes Europos energetikos chartija, nors ir sunkiai, vis dėlto buvo priimta, ratifikuota ES. Ukraina taip pat deklaravo savo visišką pritarimą dėl Europos energetikos chartijos svarbiausių dalykų. Ukraina pasirengusi toliau bendradarbiauti šioje politinių ir teisinių problemų srityje. Mes ne kartą tai esame pareiškę.

Taigi pripažindami, kad ES ir kitos Vakarų valstybės supranta energetikos klausimų aktualumą, kartu turime matyti ir kitą šios problemos dalį – tai Lenkijos, Lietuvos ir kitų šalių siekis, kad dujotiekis iš Rusijos į Vokietiją būtų tiesiamas per jų teritoriją. Tai logiškas ir visiškai teisėtas siekis.

Tačiau tikrovėje matome, kaip kartais lemia ne verslo ir konkrečiai valstybių interesai, bet politinės simpatijos, gal ir kai kurie kiti interesai.

Pono Gerhardo Šrioderio pozicijos šiandien nenorėčiau tapatinti oficialiai su Vokietijos pozicija, tai skirtingi dalykai. Apie tai diskutuojama ir Vokietijoje.

Deja, šiandieniniame pasaulyje konkretūs asmenys kartais atlieka svarbesnį vaidmenį, negu to reikalautų ekonomikos tikslingumas.

Ir mano toks požiūris. Deja, tenka pripažinti, kad su tokiomis realijomis susiduriame.

Transporto koridorius Baltija–Juodoji jūra

Dar pridursiu, kad Kryme mūsų valstybių vadovai taip pat diskutavo apie tranzitą Baltija–Juodoji jūra. Tai labai aktuali tema. Su dideliu pasitenkinimu abiejų valstybių prezidentams mudu su Lietuvos ambasadoriumi Ukrainoje Algirdas Kumža pranešėme, jog krovinių srautas trasa Klaipėda–Iljičiovskas auga nepaprastai sparčiai. Šiais metais prognozuojama, kad bus pervežta 45 tūkst. sąlyginių transporto vienetų. Prieš trejus metus tas skaičius tesudarė tik 2 tūkst. vienetų. Iš to galima spręsti apie konteinerinių pervežimų srauto didėjimą. O kai 1999 m ėmėmės šio projekto, Ukrainoje išvis mažai kas tikėjo šio projekto sėkme. Šiandien tai labai svarbi krovinių gabenimo trasa.

Kokie kroviniai šiuo metu vyrauja?

Visi, kuriuos tik galima vežti konteineriais. Tie kroviniai iš Klaipėdos per Ukrainą pasiekia Bulgariją, Turkiją, Vidurinę Aziją. Šių metų gegužės 16 d. Iljičiovsko uoste prisišvartavo pirmasis konteinerių transporto laivas iš Kinijos, kurio talpa – 100 tūkst. tonų. Dėl naujo jūrinių pervežimų maršruto Iljičiovskas–Kinija kroviniai iš Baltijos ir Skandinavijos šalių dabar Kiniją pasiekia 6 paromis greičiau negu ankstesniais maršrutais. Krovinių siuntėjai iškart pajuto šios naujos trasos privalumus. Artimiausiais mėnesiais Iljičiovsko uoste bus pastatytas didelis konteinerių pervežimų terminalas.

O kas vežama Baltijos jūros link iš Ukrainos, iš Juodosios jūros regiono?

Vežama viskas, kas tik gali būti talpinama konteineriuose. Tai abipusio gabenimų srauto trasa. Labai svarbi kompleksinių pervežimų sausumos ir jūrų keliais trasa.

Dabar baigiamos derybos tarp Azovmašo gamyklos Mariupolyje, bendrovės Lietuvos geležinkeliai ir Lietuvos verslininkų. Matyt, bus pasirašyta sutartis dėl krovininių vagonų gamybos organizavimo Lietuvoje. Tikriausiai tokia įmonė bus Panevėžyje. Kiek mums žinoma, Lietuvai reikia vis naujų krovininių vagonų. Azovmašas – tai sunkiųjų transporto mašinų gamybos įmonė, kuri pajėgi Lietuvoje tokią gamybą organizuoti.

Beje, Lietuvai reikia ir vagonų automobilių transportavimui. Kiek man žinoma, jūsų šalyje apie 60 tūkst. žmonių dirba srityje, kurią mes Ukrainoje vadiname „lietuviškų lengvųjų automobilių surinkimas.“ Ir nors kai kam tai kelia šypseną, bet tai labai solidus vidutinio ir smulkaus verslo pavyzdys. Nagingi automechanikai sugeba automobilius remontuoti, atnaujinti, ir jeigu tiems automobiliams yra rinka Rusijoje ir Kazachstane, tai kodėl tuo verslu neužsiėmus? Lietuvos verslininkai jau nori gaminti lengvųjų automobilių transportui skirtus vagonus.