Politikos greitkelyje
Verslui plėtoti tinka ne tik sostinė Verslui nereikia trukdyti. Mūsų verslininkai labai sėkmingai vieni kitus susiras ir puikiai bendradarbiaus. Tad ką čia gali gero padaryti politikai?
Mūsų užduotis – toms geroms iniciatyvoms sukurti patikimą politinę šių projektų aplinką. Sėkmingam verslo plėtojimui turi įtakos palankus politinis klimatas tarp šalių. Tai tiesioginis ryšys. Kai mano draugai Ukrainoje mato gerus mūsų valstybių santykius, jie daug užtikrinčiau imasi plėtoti verslą, kuris mums abipusiai naudingas.
Bet nejau nekyla jokių sunkumų? Tuo būtų sunku patikėti?
Problemų yra ir bus ateityje. Apie Lietuvos problemas nekalbėsiu, bet pasakysiu, kokie sunkumai iškyla Ukrainoje. Didelė kliūtis sėkmingai plėtoti verslą – valdininkų lėtapėdiškumas, nesugebėjimas greitai spręsti problemas. Ne paslaptis, kad esama ir korupcijos. Verslininkas ateina į valdišką įstaigą, o ten valdininkas jam žiūri į akis ir klausia: „O verslo planą ar turi?“ Deja, ne toks jau retas atvejis, nors gal ir ne sistema. Tenka su tuo kovoti.
Tie Lietuvos investuotojai, kurie daug metų dirba Ukrainoje, žino, kaip reikia dirbti ir greitinti darbus. Ne visai pasisekė įgyvendinti bendrovės Hannerinvest projektą Kijeve. Bet šiai bendrovei labai sėkmingai pavyko pastatyti savo objektą Odesoje. Per Mokslo Lietuvą norėčiau kreiptis į Lietuvos verslininkus ir investuotojus: Kijevas – puiku, bet prašome nepamiršti ir tokių mūsų milijoninių miestų kaip Doneckas, Charkovas, Dnepropetrovskas, Odesa, antrąjį „kvėpavimą“ dabar įgyja Sevastopolis. Ten dabar reikia diegti savo naujus projektus.
Mums Sevastopolis – karinio jūrų laivyno dislokavimo simbolis.
Prezidentui V. Adamkui mes aprodėme buvusių Sovietų Sąjungos povandeninių laivų bazę Sevastopolyje. Ten yra požeminės katakombos, kur iš jūros vienu metu galėjo įplaukti net šeši povandeniniai laivai. Jie ten galėjo slėptis ir nuo branduolinio sprogimo. Gigantiškų užmojų statiniai. Dabar visa tai yra Ukrainos Centrinio ginkluotųjų pajėgų muziejaus filialas.
Taigi nuoširdžiai patarčiau Lietuvos verslui skverbtis būtent į kitus Ukrainos miestus, o ne vien į sostinę. Lapkričio mėn. Donecke numatome surengti Ukrainos–Lietuvos tarpvalstybinės mišrios komisijos eilinį posėdį, ten apie tai ir kalbėsime.
Siūlote veikti pakankamai sudėtingame Ukrainos regione?
Prezidentas V. Adamkus nepabūgo šio, kaip sakote, sudėtingo regiono ir pernai lapkričio mėn. valstybinio vizito metu Donecke praleido daugiau kaip pusantros paros. Galima tik džiaugtis to vizito rezultatais. Tada Lietuvos valstybės vadovas lankėsi Kijeve, mano gimtajame Lucke ir Donecke. Beje, šių metų balandžio mėn., kai Ukrainoje lankėsi Lietuvos Respublikos Ministras Pirmininkas Gediminas Kirkilas, viena vizito diena buvo skirta Odesai ir Iljičiovskui. Lietuvos Ministras Pirmininkas ir jį lydėję verslininkai susipažino su šio prie Juodosios jūros esančio regiono galimybėmis.
Kartais radikalumas praverčia ir ginantis Vadinasi, procesas, apie kurį Jūs kalbėjote, juda ir politiniu, ir ekonominiu lygmeniu.
Būtent, o mūsų, politikų, užduotis ir yra sudaryti verslui palankią aplinką. Tada ir ekonomikos augimo skaičiai bus naudingi mūsų valstybėms. Galiu paminėti, kad pirmą šių metų pusmetį Ukrainos eksportas į Lietuvą padidėjo 42 proc., o Lietuvos eksportas į Ukrainą išaugo 38 proc. Skaičiai didėja.
Ukraina pasiryžusi įsivežti vis didesnį kiekį geros kokybės benzino iš Mažeikių naftos, nes mūsų verslininkai savo automobilius nori užpildyti ne bet kokiais degalais. Degalinių tinkas Paralelj – tai bendra Ukrainos–Lietuvos įmonė, kuri prekiauja Mažeikių benzinu. Be abejonės, ji plėtos savo veiklą.
Jei taip, tai Ukrainos parama Lietuvai, siekiant apsirūpinti energetiniais šaltiniais, būtų labai pageidautina.
Apie tai ir kalbėsime spalio 10–11 d. Vilniuje, kai vyks viršūnių susitikimas. Visi projektai, kuriuos čia prisiminėme – mūsų bendro darbo projektai.
Ar viršūnių pasitarime Vilniuje dalyvaus Rusijos atstovai?
Kiek man žinoma, kvietimas buvo išgirstas. Tačiau ar Rusija dalyvaus, o jei ir dalyvaus, tai kokiu lygmeniu, šiandien man sunku pasakyti.
Prieš kelerius metus, kai Rusija staiga pakėlė Ukrainai tiekiamą gamtinių dujų kainą, o paskui staigiai sumažino dujų tiekimą, Ukraina ėmėsi labai radikalių priemonių. Kaip šiandien, jau iš tam tikro laiko perspektyvos Ukrainoje vertinamas tas atsakas?
Kai Jūs manęs paklausėte, ar Europa supranta energetikos problemos svarbą, aš atsakiau, kad dabar supranta. Ukrainos atsakomosios priemonės buvo griežtos, bet tai buvo pamoka visiems, taip pat Europos Sąjungai. Didžioji Europos politika ir verslininkai visai kitaip ėmė vertinti mums visiems kylančias energetikos problemas. Pernelyg ramus ir geras gyvenimas gali užliūliuoti, todėl tam tikri sukrėtimai sočiajai Europai taip pat kartais gali būti naudingi. Ukrainos pavyzdys praktiškai parodė, kas gali būti Europos energetikai, jeigu įvyktų krizė.
Energijos išteklių transportavimo svarba Globaliajame pasaulyje nelieka vietos vienos šalies problemoms, tai visuotinės problemos.
Žinoma. Kartais sąmoningai nutylima tranzito problema. Deklaruojama, kad yra naftą ir gamtines dujas išgaunančios valstybės ir šiuos energetinius išteklius vartojančios šalys. Bet juk taip pat yra šalių, per kurių teritoriją nafta ir dujos transportuojamos.
O tai yra to paties proceso ir ekonominio gyvenimo dalyvės.
Visiškai realaus ir būtino proceso dalyvės, kurių interesų negalima nepaisyti, kaip ir bet kurių kitų valstybių interesų. Bet kažkodėl apie tai pamirštama. Mes norime vieno: kad su energetinius išteklius transportuojančiomis šalimis būtų bendraujama kaip su lygiaverčiais ekonominio gyvenimo partneriais. Ir mes pasirengę sąžiningai bendradarbiauti, bet logikos reikia laikytis ir mūsų partneriams. Daugiau jokių problemų nematau, tik logikos problemą. Kitą valstybę klupdyti ant kelių ir diktuoti tik savo sąlygas – to Ukraina daryti neleis.
Dar noriu priminti ir pabrėžti, kad per Ukrainos teritoriją nutiesti naftotiekiai ir dujotiekiai yra Ukrainos valstybės, o ne kokių nors kitų valstybių ar ūkinių subjektų nuosavybė. Mes nepasidavėme spaudimui įkeisti savo vamzdynus už naftos ir dujų kainų lengvatas.
Ta pati nuosavybės forma galiotų ir būsimųjų naftotiekių ir dujotiekių magistralėms, dėl kurių bus deramasi Vilniaus viršūnių susitikime spalio mėn.?
Čia norėčiau pabrėžti, kad tiesiant naftotiekį Odesa–Brodai–Plockas, dėl kurio projekto deramasi, gali būti įvairios kitų valstybių dalyvavimo šiame projekte formos. Jau įkurta tarptautinė organizacija Sarmatija, kuri toliau plėtoja šį projektą. Lietuva jau išreiškė pageidavimą dalyvauti projekte.
Ar Kazachstanas dalyvaus šiame projekte?
Kazachstano dalyvavimas būtų labai svarbus, jei norime nutiesti alternatyvią vamzdyno atšaką. Turėkime galvoje, kad Baku–Džeichano vamzdynas jau bus užpildytas 2008 m. viduryje, nes Azerbaidžane naftos gavyba labai sparčiai didėja. Azerbaidžanas sėkmingai naudojasi tarptautinėmis investicijomis.
Kaip matome, Žemės energetiniai ištekliai ir jų įsisavinimas bei transportavimas – labai svarbi šiandieninio tarptautinio ekonominio gyvenimo dedamoji. Vamzdynas Odesa–Brodai–Plockas bus užpildytas nafta. Noriu tikėti, kad tai bus ir Kazachstano nafta. Jei pavyktų užsitikrinti Kazachstano naftą, šis projektas būtų sėkmingesnis ir greičiau pajudėtų. Manau, jog ir kazachai vis geriau šitai supranta. Energijos šaltinių tiekim o alternatyva visada sveikintinas dalykas. Apie tai bus kalbama Vilniuje.
Palaiko Gruziją Gerbiamasis Ambasadoriau, tikriausiai sutiksite, kad ir geriausi ekonominiai projektai gali būti sėkmingai įgyvendinami tik politinio stabilumo ir atskirų valstybių saugumo sąlygomis. Todėl mums visiems labai svarbus Kaukazo ir ypač Pietų Kaukazo regionų stabilumas. Kokia yra Ukrainos pozicija vertinant įtemptus Gruzijos ir Rusijos santykius?
Vienareikšmiškai palaikome Gruziją. Nežaidžiame dvigubų žaidimų. Rugsėjo 13–14 d. Vilniuje vyks Gruziją remiančių šalių pasitarimas. Ukrainai atstovaus užsienio reikalų ministro pirmasis pavaduotojas Volodymyras Khandogis. Kaip tik dabar rengiamės jo atvykimui į Vilnių. (Redakcijos pastaba: šis pokalbis su Ambasadoriumi Borisu Klimčiuku vyko rugsėjo 5 d., pasirengimo minėtam susitikimui Vilniuje metu.)
Tikriausiai būtų galima pasakyti, kad palaikydami Gruziją kartu siekiame užtikrinti stabilumą labai svarbiame pasaulio regione, giname ir demokratijos tradiciją.
Plačiąja prasme – taip. Palaikyti Gruziją Ukrainai nėra koks nors merkantilinis interesas, nes tai demokratijos užtikrinimas šiandienos pasaulyje.
Neseni praėjusio pavasario įvykiai Estijoje parodė, kad Rusija nesitaikstys su pozicijų praradimu Baltijos valstybėse. Įtampai eskaluoti tinka įvairios dingstys, o pasaulio politikoje tai nėra jokia naujovė. Kokia šiuo požiūriu yra Ukrainos pozicija?
Mes įdėmiai stebėjome įvykius Estijoje. Mano nuomone, paminklo žuvusiems kariams perkėlimas iš miesto centro į kapines yra normalus dalykas. Jeigu Talino miesto valdžia nusprendė, kad taip bus geriau, tai yra teisėtas sprendimas.
Tuo labiau, kad Estijos valstybė su visa derama pagarba perlaidojo žuvusiųjų palaikus, perkėlė ir miesto centre stovėjusį memorialinį paminklą. Dviejų žuvusių karių palaikai su pagarba buvo perkelti į Ukrainą, nes to pageidavo žuvusiųjų palikuonys. Esame dėkingi Estijos vyriausybei už pagalbą, palaikų ekshumaciją ir perkėlimą į Ukrainą. Jokių problemų neiškilo, priešingai, viskas vyko labai civilizuotai. Negalima politikuoti prie žmonių palaikų. Galiu suprasti, kad tie žuvusieji karo meto sąlygomis buvo laidojami visur – aikštėse, skveruose, bet mūsų dienomis palaidotųjų rimties vieta turi būti kapinėse.
Bus daugiau
Kalbėjosi Gediminas Zemlickas
Nuotraukoje: Ukrainos nepaprastasis ir įgaliotasis ambasadorius Lietuvoje Borisas Klimčiukas (kairėje) sako prakalbą Ukrainos nepriklausomybei skirtame renginyje, kuris vyko Taikomosios dailės muziejuje; greta jo – Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkas Viktoras Muntianas, Ukrainos ambasados kultūros atašė Olena Parysh ir ambasadoriaus žmona Svitlana Klimčiuk
