Mykolo Romerio universitetas – tarp pažangiausių pasaulyje

Graži tradicija – diplomai ir padėkos

Tęsiant tradiciją Mokslo metų pradžios šventės metu įteikti diplomai mokslo daktarams, praėjusiais mokslo metais sėkmingai apgynusiems disertacijas: Gyčiui Andrulioniui, Ingai Daukšienei, Olegui Drobitko, Marinai Gušauskienei, Aušrai Kargaudienei, Egidijui Krivkai, Linui Meškiui, Arūnui Paukštei, Artūrui Petkui, Rūtai Petkuvienei, Egidijui Radzevičiui, Ernestui Rimšeliui, Dariui Sauliūnui, Egidijai Stauskienei, Gintarui Šapokai ir Petrui Tarasevičiui.

Rektorius dėkojo visiems, nuoširdžia veikla labiausiai prisidėjusiems prie sėkmingos Mykolo Romerio universiteto plėtros. Už rūpinimąsi ir pagalbą kuriant bei puoselėjant universitetą padėkos įteiktos Lietuvos Respublikos Vyriausybės, Lietuvos universitetų rektorių konferencijos, Lietuvos pramonininkų konfederacijos, Vilniaus miesto savivaldybės atstovams, architektams, statybininkams ir dizaineriams, universiteto darbuotojams, nuoširdžiu darbu kuriantiems ir puoselėjantiems universitetą.

Darni aplinka puoselėja asmenybę

Rūpinimasis šiuolaikiška, jaukia ir kultūringa aplinka – išskirtinis Mykolo Romerio universiteto bruožas. Naujosiose erdvėse, kurias puošia gėlės ir meno kūriniai, įsikūrė kavinės, profesoriumas, atsirado jaukių komunikacinių zonų studentams ir dėstytojams. Jaukumo teikia meno kūriniai – pirmojo aukšto rotondinėje salėje puikuojasi originalus pasaulio žemėlapis, sukomponuotas iš preciziškai apdorotų medžio gabalėlių. Jų autorius – dizaineris, reljefų meistras Vidmantas Jackevičius. Keturių aukštų fojė, skaitykloje, amfiteatre ir profesoriume – naujausios dailininko Vaidoto Žuko drobės.

Universiteto rektorius prof. Alvydas Pumputis sako, kad pasaulyje esama tokios praktikos – apie 2 proc. naujos statybos sąmatos lėšų skirti menui – tapybai, skulptūrai. Tačiau pas mus tokių išlaidų nenumatyta. „Esame įsitikinę, jog menas, moderni, jauki aplinka turi didelę teigiamą įtaką žmogui, todėl šiuos meno kūrinius pirkome iš savo lėšų. Ateityje taip pat stengsimės skirti kuo daugiau dėmesio aplinkos puoselėjimui,“ – teigia rektorius.

„Konkurso sąlygos buvo labai patrauklios, – sako dailininkas V. Žukas, – tai turėjo būti modernu, lietuviška, jaunatviška“. Autorius sukūrė daugiasluoksnės aliejinės tapybos ciklą, kurį vienija keli simboliai, kelios temos, būdingos paskutiniajam V. Žuko kūrybos laikotarpiui – tai lyg atgyjančios etnografinės formos su spiralės motyvu, kuris atsikartoja ir naujojo pastato architektūroje, tai žemaitiškus votus primenančios širdys ir rankos, tautiški balti žirgai ir auksinės jų galvos, vijokliniai augalai, žiedų spurgai, didelės prisirpusios uogos, ąsočiai perrūgusiam vynui, skiauterėtos galvos ir daugelyje kultūrų aptinkami drakonai. Siekdamas kūriniams suteikti šiltumo ir įtaigumo dailininkas pats suprojektavo, išpjaustinėjo ir nudažė kai kurių savo paveikslų rėmus.

V. Žuko teigimu, visas naujausių drobių ciklas šiek tiek užkoduotas, skirtas mąstančiam žiūrovui. „Tačiau, – priduria jis, – norėjosi universiteto bendruomenei – studentams ir profesūrai – sukurti ką nors šventiško, uždegančio, skatinančio gyventi ir kurti“.

Valentina Daunoraitė