Inauguruoti žymūs Latvijos mokslininkai

Nuo šiol Lietuvos mokslų akademijos užsienio narių sąrašą papildė dviejų žymių Latvijos mokslininkų pavardės – profesoriaus Jurio EKMANIO ir profesorės Baibos RIVŽOS.

Lietuvos mokslų akademija rinkdama naujus užsienio narius šį kartą buvo ypač dėmesinga artimiausiems kaimynams Latvijos mokslininkams. Galimas dalykas, kad tai nėra atsitiktinumas, bet pirmieji tam tikro komplekso įveikimo požymiai: ligi šiol labai dažnai mokslo pranašų ieškoję tolesniuose ir toliausiuose kraštuose staiga juos aptinkame visai šalia, „braliukų“ žemėje. Šiemetinio Eurovizijos dainų konkurso metu lietuvių atlikėjai iš Latvijos atskrieję balai ir tas iš Rygos per visą Europą nuskraidintas baltiškas žodis „braliukai“ taip sušildė lietuvių širdis, kad ir mes į visa, kas latviška, dabar žvelgiame kaip į savo baltiškos giminės brolių ir seserų laimėjimus.

Ši gal ir kiek ilgoka preliudija skirta pristatyti dviems iškiliems Latvijos mokslininkams, nuo šiol tapusiems ir Lietuvos MA užsienio nariais. Tai prof. Juris Ekmanis ir prof. Baiba Rivža. Abu labai tituluoti, Latvijos mokslų akademijos tikrieji nariai, užima reikšmingas pareigas savo valstybėje, jau nekalbant apie priklausomybę daugybei tarptautinių organizacijų, komisijų ir panašiai. Bent jau kai kuriuos iš jų išvardysime, bet vėliau. Pirmiausia pristatysime jų pagrindines dabar einamas pareigas. Juris Ekmanis yra Latvijos mokslų akademijos prezidentas, šias pareigas eina nuo 2004 m., kai pakeitė žymųjį akademiką ir iškilią asmenybę Janį Stradinį. Tai irgi daug sakantis faktas. Prof. Baiba Rivža yra Latvijos švietimo ir mokslo ministrė ir Latvijos Respublikos Seimo (Saemo) narė, bet ir tai tėra vienos iš daugelio jos pareigų.

Šias asmenybes pristatėme ta tvarka, kuria jos buvo inauguruotos Lietuvos mokslų akademijos užsienio nariais. Juris Ekmanis buvo inauguruotas Vilnius universiteto rūmų Mažojoje auloje, o Baiba Rivža – LR Švietimo ir mokslo ministerijos Ovaliojoje salėje.

Mokslui ir energetikai skiria savo gyvenimą

J. Ekmanio mokslinės veiklos kryptis – medžiagotyra ir jos taikymas energetikoje bei dozimetrijoje, optoelektronika, atsinaujinančios energijos sistemos, Latvijos energetikos ekonomika ir rinkodara. Profesoriaus veikla susijusi su fizikinėmis energetikos problemomis, aplinkosauga, o tai daugeliui šalių labai aktualios sritys. Nieko nuostabaus, kad J. Ekmanis yra bendradarbiavęs su JAV, Kanados, Jungtinės Karalystės universitetais, jo mokslinių interesų sritys persipina ir su šios srities Lietuvos mokslininkų darbais. Mokslininkas taip pat reiškiasi fizikinės ir techninės nacionalinės terminologijos srityje.

Būtina išskirti jo darbus metalų ir metaloidų koloidinių darinių tyrimų bare (optinės ir magnetinės savybės). Neatsitiktinai J. Ekmanis apdovanotas Baltijos šalių mokslų akademijų medaliu. Pastaraisiais metais bene daugiausia dėmesio jis skiria Baltijos šalių energetikai ir inovacijų politikai.

1992 m. J. Ekmanis buvo išrinktas Latvijos MA tikruoju nariu ir Latvijos MA Senato nariu. 1994–2004 m. būdamas Latvijos MA viceprezidentu šias pareigas derino su Latvijos mokslo tarybos vicepirmininko (1996–1997 m. ir 2000–2002 m.), o 1997–1998 m. ir nuo 2003 m. – su pirmininko pareigomis.

J. Ekmanis yra Latvijos ir Amerikos fizikų draugijų, Tarptautinės energijos ekonomikos asociacijos, Latvijos Respublikos ministrų kabineto Nacionalinės inovacijų programos tarybos, Universitetinio švietimo programų vertinimo komisijos narys, Nacionalinės energijos konfederacijos prezidentas. Be to, jis yra Latvijos fizikos ir technikos mokslų žurnalo Technikas apskats vyriausiasis redaktorius, įvairių Lenkijos ir Lietuvos mokslinių žurnalų redakcinių kolegijų narys.

Savo inauguracinėje paskaitoje J. Ekmanis apibūdino Latvijos MA veiklą, tarptautinius ryšius, šios Akademijos teikiamus apdovanojimus ir kitus su Latvijos MA susijusius dalykus. Nuo šiol šalia Daugpilio pedagogikos ir Rygos technikos universitetų garbės daktaro vardų mokslininko biografija pasipuoš ir Lietuvos MA užsienio nario vardu.

Žymių mokslininkių šalis – Latvija

Prof. Baibos Rivžos inauguracinė paskaita buvo skirta Latvijos valstybės mokslo politikai ir Latvijos mokslui bendroje Europos mokslinių tyrimų erdvėje. Tai sritys, kuriose mokslininkės kompetencijos išties labai didelės, plačiai naudojamos ir tarptautiniu mastu.

B. Rivža tyrinėja regionines kaimo plėtros problemas – regionų tipus, kryptingas rėmimo sritis, verslo plėtrą. Ji taip pat tyrinėja Latvijos įstojimo į Europos Sąjungą padarinius, įtaką šalies žemės ūkiui ir aplinkai. Europos Taryba jai yra patikėjusi įvertinti keletą projektų. B. Rivža teikia siūlymus ir Europos Komisijai, kaip turinti projektų identifikavimo, formulavimo, stebėsenos ir kaimo plėtros, mokymo, įvairių ekonominių problemų sprendimų patirties. Profesorei yra tekę dirbti įvairiose ES programose, tarptautiniuose projektuose: ji buvo ES 6 Bendrosios programos (Maisto sauga ir kokybė) konsultantų grupės narė, vadovavo CROSS–BORDE, MICROCREDIT, INTERREG projektams. Latvijos MA B. Rivža yra Žemės ūkio ir miškų mokslų skyriaus pirmininkė, Latvijos žemės ūkio ir miškų mokslų akademijos prezidentė, Georgofili akademijos (Italija) ir Švedijos karališkosios žemės ūkio ir miškų akademijos narė korespondentė.

Prof. B. Rivžos patirtis panaudojama UNESCO Aukštojo mokslo, tyrimų ir žinių forumo regioninio mokslinio komiteto Europai ir Šiaurės Amerikai veikloje, nes ji yra šio komiteto narė. Mokslininkė taip pat yra Europos Tarybos (Strasbūre) Mokslo ir švietimo komiteto, Europos Komisijos Aukštojo mokslo pakomitečio narė, Euro galimybių Baltijos jūros šalyse komisijos pirmininkė, o 1999–2003 m. buvo Europos žemės ūkio, maisto ir aplinkos akademijos asociacijos valdymo komiteto narė.

Nieko nuostabaus, kad 2000 m. žymi mokslininkė Baiba Rivža apdovanota aukščiausiu Latvijos apdovanojimu – Trijų žvaigždžių ordinu.

Profesorė nenutolusi ir nuo Lietuvos mokslo aktualijų, bendradarbiauja su Lietuvos MA Žemės ūkio ir miškų mokslų skyriumi, Lietuvos žemės ūkio universitetu. Ji taip pat yra bendro Lietuvos, Latvijos, Estijos, Varmijos ir Mozūrijos (Olštynas, Lenkija) žemės ūkio universitetų žurnalo Economics and Rural Development (leidžiamas nuo 2006 m.) redakcinės kolegijos pirmininkė, Lietuvos MA žurnalo Žemės ūkio mokslai redakcinės kolegijos narė.

Lietuvos MA užsienio narės regalijas prof. Baibai Rivžai įteikė šios MA prezidentas akad. Zenonas Rokus Rudzikas. Naująją užsienio narę pasveikino Lietuvos švietimo ir mokslo ministrė Roma Žakaitienė, Lietuvos žemės ūkio ministerijos viceministrė dr. Virginija Žoštautienė, sveikinimo žodį tarė Latvijos ambasadorius Lietuvoje Hardijus Baumanis ir kiti asmenys.

Lietuvos ambasadorius Latvijoje Antanas Vinkus, specialiai šios inauguracijos progai atvykęs iš Rygos, prof. Baibą Rivžą pasveikino prakalba gražia latvių kalba. Visi kiti kalbėtojai tiek per Jurio Ekmanio, tiek per Baibos Rivžos inauguraciją kalbėjo tik angliškai. Įdomu, globalizacija artina ar tolina brolių tautas?

Gediminas Zemlickas