MOKSLASplius.lt

„Aukso knyga“ – Pasaulio atminties nacionaliniame registre

Nijolė Šulgienė, Vilniaus universiteto bibliotekos rankraštyno skyriaus vedėja
Doc. Dalia Triponienė, Vilniaus medicinos draugijos pirmininkė


Regioninės reikšmės dokumentinio paveldo objektu pripažinta ir įtraukta į UNESCO programos Pasaulio atmintis Lietuvos nacionalinį registrą (Registracijos Nr. 17, 2007 m. gegužės mėn. 29 d.) Vilniaus universiteto bibliotekoje Vilniaus medicinos draugijos archyve saugoma Vilniaus medicinos draugijos narių registracijos knyga – Aukso knyga – Liber Aureus Caesareae Societatis Medicae Vilnensis. Šią knygą pasiūlyta įtraukti į nacionalinį registrą neatsitiktinai. 2005 m. Vilniaus medicinos draugija minėjo 200-ąsias įkūrimo metines. Ji buvo įkurta 1805 m. gruodžio 12 d. Tai pirmoji ir seniausia Medicinos draugija Rytų Europoje. Jos veikla tęsiasi iki šių dienų. Draugija susikūrė kaip gydytojų ir farmacininkų tobulinimosi, patirties ir mokslinės informacijos keitimosi organizacija. Jos veikla labai plati, aprėpianti ne tik medicinos mokslus, bet ir praktiką, farmaciją, higieną, visuomenės sveikatos ir sanitarinio švietimo sritis.UNESCO programos „Pasaulio atmintis“ Lietuvos nacionalinio registro liudijimas, kuriuo regioninės reikšmės dokumentinio paveldo objektu pripažinta „Vilniaus medicinos draugijos narių registracijos knyga – Aukso knyga“

1853 m. kovo 12 d. Vilniaus Medicinos draugijos posėdyje pagerbiant draugijos narius nuspręsta juos registruoti knygoje Liber Aureus caesareae Societatis Medicae Vilnensis. Tuomet numatyta į šią knygą įtraukti Vilniaus medicinos draugijos steigėjus ir visus narius nuo pat draugijos įkūrimo iki naujausių laikų. Daugelis žymių pasaulio mokslininkų buvo Vilniaus medicinos draugijos nariais ir nariais korespondentais. Įrašai knygoje liudija, kad draugijos nariais buvo E. Dženeris – skiepijimo nuo raupų pradininkas, C. Huffelandas – Prūsijos karaliaus asmeninis gydytojas, sveiko gyvenimo būdo teorijos kūrėjas, E. Bergmanas – aseptikos pradininkas iš Berlyno, žymus prancūzų chirurgas D. Larėjus, anatomijos ir medicinos istorijos profesorius A. Portalis iš Paryžiaus, oftalmologijos profesorius J. Beras iš Vienos, garsus anatomas ir chirurgas A. Skarpa iš Italijos Pavijos universiteto, stetoskopo išradėjas profesorius R. T. Lenekas iš Paryžiaus, garsus rusų chirurgas N. Pirogovas iš Peterburgo, chemikas D. J. Mendelejevas, tuberkuliozės ir choleros bacilų atradėjas R. Kochas iš Berlyno, R. Virchovas iš Vokietijos, profesorius D. G. Balkas iš Tartu universiteto, Maskvos universiteto profesorius M. Mudrovas, profesorius G. Diupiuitrenas iš Paryžiaus, profesorius S. Botkinas iš Peterburgo, žymūs Maskvos profesoriai N. Filatovas, F. Erismanas, rusų fiziologas J. Sečenovas, Paryžiaus medicinos akademijos sekretorius žymus medicinos istorikas F Diubua, moderniosios farmacijos kūrėjas R. Tromsdorfas iš Erfurto, populiarus gydytojas filantropas Vilniaus ir Lietuvos istorijos tyrinėtojas J. Ticijus, gydytojai ir visuomenės bei kultūros veikėjai J. Basanavičius, A. Domaševičius, S. Matulaitis, A. Vileišis ir kt.

Seniausios medicinos draugijos Rytų Europoje rankraštinė knyga Liber Aureus caesareae Societatis Medicae Vilnensis yra svarbus išliekamąją vertę turintis dokumentas, medicinos mokslo istorijos tyrinėjimo šaltinis, liudijantis 1805–1928 m. laikotarpiu draugijos – tam tikru metu vienintelio medicinos mokslo centro Lietuvoje – veiklą, plėtrą ir reikšmę.

Viena iš UNESCO, specializuotos Jungtinių Tautų agentūros, švietimo, mokslo ir kultūros organizacijos funkcijų yra ir kultūros paveldo išsaugojimas, siekis iš užmaršties prikelti vertingas archyvų, bibliotekų, muziejų kolekcijas, jas išsaugoti ir padaryti žinomomis ir prieinamomis kuo platesniam visuomenės ratui. 2005 m. Lietuvos nacionalinis komitetas Pasaulio atmintis pirmą kartą pakvietė Lietuvos atminties institucijas siūlyti įrašyti į Nacionalinį Pasaulio atminties registrą jose saugomus dokumentus ar jų kolekcijas, kurios galėtų būti vertinamos kaip svarbi Europos ir Lietuvos dokumentinio paveldo dalis.

Pirmieji į šį registrą 2006 m. buvo įrašyti: Martyno Mažvydo Katekizmas, Jogailos privilegija Vilniaus pilies bažnyčiai (1387), Vilniaus universiteto steigiamosios privilegijos (popiežiaus Grigaliaus XIII bulė), Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Aktas dėl Lietuvos nepriklausomos valstybės atstatymo (1990 03 11) ir kiti dokumentai.

2007 m. gegužės 29 d. Lietuvos Nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje įvyko iškilminga UNESCO programos Pasaulio atmintis Lietuvos nacionalinio registro liudijimų įteikimo šventinė ceremonija. Šiais metais į nacionalinį registrą įtraukta 11 objektų, iš kurių 6 pripažinti regioninės reikšmės ir 5 – nacionalinės reikšmės objektais. Tarp jų – Mikalojaus Daukšos Katechizmas arba mokslas kiekvienam krikszczionii priwalus (1595), Jono Jaknavičiaus Ewangelie polskie i litewskie (1647), Vilniaus žydų geto spektaklių, koncertų, paskaitų, minėjimų, sporto varžybų, susirinkimų afišų, plakatų ir skelbimų rinkinys (1942–1943), lietuviškų šelako plokštelių kolekcija, kino siužetas Lietuvos patriarcho dr. Jono Basanavičiaus laidotuvės 1927 m. ir kiti.



 

Nuotraukoje:  UNESCO programos „Pasaulio atmintis“ Lietuvos nacionalinio registro liudijimas, kuriuo regioninės reikšmės dokumentinio paveldo objektu pripažinta „Vilniaus medicinos draugijos narių registracijos knyga – Aukso knyga“