Socialinė dimensija Lietuvoje ir Europoje (2)
Visi aukštojo mokslo procesai vykdomi siekiant sukurti vieningą ir patrauklią aukštojo mokslo sistemą. Tačiau kyla klausimas, ar įmanoma skatinti Europinį aukštąjį išsilavinimą globaliu mastu? Kodėl studentai iš kitų pasaulio kraštų nusprendžia studijuoti Europoje, kokie jų lūkesčiai? Europos Akademinio bendradarbiavimo asociacijos (Academic Cooporation Association) atlikto tyrimo metu buvo apklausiama 20 tūkst. respondentų iš Kinijos, Indijos, Meksikos, Brazilijos, Rusijos, Tailando ir tarptautiniai Jungtinių Amerikos Valstijų studentai. Atliktas tyrimas parodė, kad Europos aukštasis mokslas globaliu mastu vertinimas teigiamai. Studentai, atvykę į Europą, pažymi aukštą Europos universitetų kokybę ir senas tradicijas. Vis dėlto Europa tam tikrais aspektais nusileidžia Jungtinėms Amerikos Valstijoms: tai suvokimas apie institucijų prestižą, kvalifikacijos pripažinimas darbo rinkoje, dinamiškumas ir inovacijų įdiegimas universitetų teritorijose. Europa vertinama kaip ekonominė ir politinė sąjunga, o aukštasis mokslas paliekamas nuošalyje. Suvokimą apie studijas Europoje formuoja dažniausiai didžiausios Europos šalys. Atlikto tyrimo rezultatai nurodo, kad reikia ir toliau skatinti aukštojo mokslo kokybę Europoje, taip pat turi būti užtikrinama išsami ir prieinama informacija apie studijas joje, nes iki šiol informacijos sklaida nepakankama. Tai turi būti pasiekiama skatinant Erasmus Mundus programą, kuri skirta kelti studijų Europoje kokybę ir patrauklumą, Tempus programą, skirtą bendradarbiavimui su kaimyninėmis šalimis. Teikiamo išsilavinimo kokybė, institucijos ir suteikiamo laipsnio prestižas bei stojimo sąlygos, studijų kaina yra svarbiausi aspektai, į kuriuos atsižvelgiama renkantis mokymosi instituciją tiek Europoje, tiek gimtojoje šalyje.
Jaunuolių pasirinkimą studijuoti savo gimtajame mieste ar šalyje daugiausiai lemia įvairūs finansiniai veiksniai. Studijuojant kitoje šalyje reikalingos didelės išlaidos vien būsto nuomai. Ekonomiškiausias gyvenimas yra studentų bendrabučiuose, tačiau, esant didelei paklausai, ne visada pavyksta gauti vietą bendrabutyje. Pavyzdžiui, Austrijoje studentai išleidžia 30 proc. daugiau gyvenimo išlaidoms vien todėl, kad jie nuomojasi gyvenamąją vietą, o ne gyvena bendrabučiuose. Nuomos kainos aukščiausios yra Airijoje, Nyderlanduose, Prancūzijoje ir Suomijoje, nes šiose šalyse universitetai ir studentai susitelkę šalies sostinėje, kur pragyvenimo lygis yra aukštas. Visiškai kitokia padėtis yra naujose Europos Sąjungos arba Rytų Europos šalyse. Palyginti su Europos standartais tiek bendrabučių, tiek nuomojamų kambarių kainos – nors tris kartus yra brangiau negu bendrabutyje – yra ypač žemos. Nedidelės bendros studentų pajamos tokiose šalyse kaip Lietuva lemia tai, kad mokesčių už nuomą našta yra beveik tokia pati kaip ir Vakarų Europoje, pragyvenimo kaštai bendrabutyje gal šiek tiek mažesni, tačiau didesni nuomojant gyvenamąjį plotą (apie trečdalį mėnesinių pajamų tenka sumokėti už nuomą). Renkantis aukštojo mokslo instituciją labai svarbus veiksnys yra mokestis už mokslą, kuris neatsiejamas nuo socialinių garantijų sistemos šalyje. Mokesčio už mokslą įvedimas dažnai yra silpnos socialinės sistemos padarinys. Nesvarbu, kiek kritikos sulauktų mokesčiai už mokslą, rodos, Europa eina priešinga linkme – vis daugiau ir daugiau šalių įveda ar padidina mokestį už studijas, užuot panaikinę jį, ir visa tai lemia ribotos finansinės galimybės.
Daug kalbama apie auditorijų, bendrabučių, kito pobūdžio patalpų renovaciją ir pritaikymą studijoms. Taip pat nemažai kalbų apie stipendijas ir paskolas, tačiau visiškai užmirštamas studento kasdieninis būvis, maitinimasis, gyvensena. Lietuvoje yra atlikti tik keli studentų sveikatos ir sveikatos įpročių tyrimai. Jie parodė, kad daugelio studentų sveikata ir gyvensena yra nepatenkinama. Buvo tirti Kauno medicinos universiteto (KMU) visuomenės sveikatos fakulteto ir Kauno technologijos universiteto socialinių mokslų fakulteto pirmo ir ketvirto kurso studentai. Tiriamieji buvo apklausiami anoniminiu klausimynu. Buvo vertinama reguliarus rūkymas (bent viena cigaretė per dieną), alkoholio vartojimas, fizinis aktyvumas (papildoma fizinė veikla laisvalaikio metu), kontraceptikų vartojimas ir mitybos įpročiai. Šių tyrimų rezultatai parodė, kad Lietuvos studentų gyvensena nėra sveika: kas antra moteris (54,4 proc.) ir kas trečias vyras (33,3 proc.) buvo fiziškai neaktyvūs, 12 proc. moterų (šis skaičius turi tendenciją didėti tarp 25–29 metų amžiaus moterų) ir 20 proc. vyrų reguliariai rūkė, 17,4 proc. moterų ir 40 proc. vyrų vartojo alkoholį bent kartą per savaitę. Šis tyrimas patvirtina tai, kad sveikatos stiprinimas, fizinio aktyvumo skatinimas Lietuvos aukštosiose mokyklose yra reikalingas siekiant geresnės studijų kokybės.
Aukštojo mokslo kokybės reiškinių tyrimas yra sudėtingas ir prieštaringas. Vienas svarbiausių šio tyrimo aspektų yra socialinės dimensijos užtikrinimas, kuris pasiekiamas analizuojant, vertinant ir plėtojant požiūrį į aukštojo mokslo kokybės problemas. Tiek Bolonijos proceso, tiek Lisabonos strategijos įgyvendinimo programose socialinės dimensijos veiksniai analizuojami siekiant numatytų tikslų ir plėtojant kokybės kultūrą. Šių programų numatytų uždavinių įgyvendinimas priklauso nuo Bolonijos proceso dalyvių, kartu ir Lietuvos nacionalinės Bolonijos propaguotojų grupės narių, akademinės visuomenės bei sprendimus priimančio lygmens atstovų aktyvaus įsitraukimo į vykstančius procesus.
