Jungtinių tyrimų centras domisi Lietuvos mokslu (2)

Pabaiga. Pradžia Nr. 13

Su Lietuvos moklsų akademijos prezidentu akad. Zenonu Roku Rudziku kalbamės apie birželio 15-16 d. Vilniuje vykusį Europos Komisijos Jungtinių tyrimų centro ir jo institutų vadovų bei Valdytojų tarybos narių renginį, kuriame buvo aptartos Lietuvos mokslinių tyrimų perspektyvos, glaudesnio bendradarbiavimo galimybės su Jungtinių tyrimų centro institutais.

Gyvulių ženklinimas labai svarbus. ES visos avys, ožkos bus ženklinamos elektroniniu būdu. Kai kur tai jau pradėta. Gyvuliukas praryja maždaug lūpų dažų dydžio kapsulę, ir ši visą jo gyvenimą lieka skrandyje. Kapsulėje užkoduotas dvylikaženklis skaičius ir, priėjus prie gyvuliuko, tam tikru prietaisu galima nuskaityti ne tik tą skaičių, bet ir kitą reikalingą informaciją, jeigu ji ten užkoduota. Taip gyvuliukas identifikuojamas.

Ši sistema iš ES šalių taikoma kad ir Kipre, taip pat kai kuriuose pietų kraštuose, o avims ir ožkoms greitai bus privaloma taikyti visoje ES. Ateityje bus taikoma ir galvijams. Šis būdas geras tuo, kad identifikavimo kapsulė galvijo ar gyvulio kūne lieka visą gyvenimą, jos gyvulys nenusikasys ir nepames. Kapsulėje galima užkoduoti daug reikalingų duomenų.

Bet kur čia mokslas?

Kaip sakiau, JTC užsiima ne vien fundamentiniais mokslais, bet ir taikomaisiais tyrimais. Taikant kad ir šį elektroninį gyvulių ir galvijų žymėjimą, reikėjo sukurti metodiką, be to, juk karvės ne taip jau entuziastingai ryja kapsules. Yra buvę atvejų, kai gyvuliai nugaišdavo, nes tai prievartinis aktas. Užtat dabar galima kaupti daug duomenų apie gyvulį, jo skiepus ir t. t. Šie darbai taip pat bus dirbami ir Lietuvoje. Pirmiausia jų turėtų imtis mokslo institucija - Gyvulininkystės institutas.

Kodėl tuo turėtų rūpintis institutai, o ne konkretūs ūkiai?

Tai pirmiausia turėtų daryti valstybė, nes reikia unifikuoti šį darbą. Tą gali daryti Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba ar institutas, svarbu, kad tai būtų įgyvendinta šalies mastu.

ES nemažai dirba ir kitose srityse, pavyzd˛iui, kovos su kontrabanda. Nemažai pasiekta. Antai per Lietuvą juda labai daug tranzitinių prekių. Atvažiuoja užplombuoti krovininiai sunkvežimiai, bet kontrabandos ‘profesionalai’ sugeba tas plombas nuimti ir padirbti. Pasitaiko, kad krovinių turinys pakeičiamas ir sunkvežimiai užplombuojami iš naujo. JTC nemažai dirba, kuria tokius plombavimo mechanizmus, kurių nebūtų įmanoma padirbti. Tokių sistemų diegimas užkirstų kelią bent jau daliai kontrabandos. Tai ir taikomojo mokslo problema, tenka sukurti sistemą, o rezultatus gali diegti valstybės struktūros, pavyzdžiui, muitinės.

Galimybės toli gražu neišsemtos Kokių dar Lietuvos mokslų atstovai turėtų atkreipti dėmesį į JTC institutų veiklą, kokius naujus projektus galėtų pasiūlyti?

Daugelio sričių ir krypčių mokslininkai galėtų įsitraukti į tuos projektus, nes JTC institutai yra gana plataus profilio. Antai vienas iš ES mokslo institutų parengė Europos dirvožemių atlasą, praktiškai klasifikavo visų ES šalių dirvožemius. Lietuva taip pat yra tam institutui pateikusi duomenis.

Arba štai miškų priešgaisrinės sistemos darbai - tai sritis, kur mokslo institutai galėtų imtis labai solidžių projektų. Galima būtų rasti ir partnerių iš kitų šalių, nes tai visai ES svarbi problema.

Ar yra Lietuvoje kokių nors institucijų ar struktūrų, kurios galėtų padėti mokslininkams susigaudyti ES perspektyviniuose projektuose? Ar viskas turi priklausyti nuo paties mokslininko erudicijos ir iniciatyvos?

Viena iš tokių struktūrų - Tarptautinių mokslo ir technologijų plėtros programų agentūra, kuriai vadovauja Birutė Bukauskaitė. Beje, ši agentūra kaip tik ir rengė antros dienos diskusiją Vilniuje, apibendrino informaciją. Toje agentūroje dirba ir Sonata Mickutė - asmuo ryšiams su JTC . Per S. Mickutę į Lietuvą patenka dalis informacijos, kuri galėtų būti labai naudinga Lietuvos mokslininkams. Agentūra rengia informacines dienas mokslininkams, skleidžia informaciją apie naujas galimybes mūsų mokslininkams.

Pačios mokslinės institucijos, sužinojusios apie JTC institutus, turėtų mėginti su jais megzti ryšius. Kaip tik man teko pirmininkauti tos diskusijų dienos renginyje, tad apibendrindamas diskusijas, pabrėžiau: daugiau institucijų turi žinoti apie tam tikras ES mokslo struktūras ir galimybes. Patys mokslininkai, laboratorijų vadovai turi lankytis JTC tinklapiuose ir nagrinėti jų tematiką. Svarbu įsitraukti į bendrąsias programas, tuo labiau, kad JTC dalyvavimo 6 BP sėkmės koeficientas, kaip sakyta, yra gerokai aukštesnis už mūsų institucijų.

ES traukinyjeKaip vertinate Vilniuje vykusį renginį?

Manau, kad tai buvo abiem pusėms naudingas renginys. Lietuvos mokslininkai susipažino su JTC vadovais, generaliniu direktoriumi Rolandu Šenkeliu, Valdybos tarybos pirmininku Fernando Aldana, su institutų direktoriais (tiesa, ne visi dalyvavo). Naudinga buvo ir mūsų politikams, Vyriausybės atstovams. Pirmoji diena prasidėjo Seimo rūmuose, JTC vadovybė buvo priimta Seimo Pirmininko Viktoro Muntiano, kuris pasakė sveikinimo kalbą JTC Valdytojų tarybos posėdžio dalyviams.

Nemažos naudos buvo ir atvykusiesiems į Vilnių, Lietuvą - daugelis nesitikėjo pamatyti tokį gražų kraštą, tokią sostinę. Įsitikino, kad Lietuvos mokslas yra aukšto lygio, tad būtina Lietuvos mokslinį potencialą įtraukti į Europos mokslo erdvę.

Štai iš Jūsų tenka girdėti optimistiškus žodžius, nors mokslo reformos skatintojai kalba visai priešingus dalykus: girdi, Lietuva ne tą mokslą plėtoja, o valstybė mūsų provincialiam mokslui ir taip eikvoja per daug lėšų. Žodžiu, niekaip nesugebame išeiti į normalią tarptautinę mokslo erdvę.

Štai neseniai Lietuvos mokslo taryboje buvo svarstomi aukštųjų technologijų klausimai. Gerai, kai žmonės turi įvairių nuomonių, bet aš kaip fizikas mėgstu operuoti faktais. Juk bet ko nekviečia bendradarbiauti tarptautinės struktūros. Informacinėse, GRID technologijose Lietuvos perspektyvos labai geros. Antai Briuselyje gerai įvertinta GRID paraiška, kurią teikė pagrindiniai Lietuvos universitetai ir dauguma mokslo institutų. Laimėta 3 mln. litų projektui vykdyti, o jam vadovauja Švedija, dalyvauja Lenkija, Latvija ir Estija. Taigi dirbame tuo pačiu lygiu, kaip ir kitos ES šalys. Jeigu įsėdome į ES traukinį, tai ir judame kartu tuo pačiu greičiu.

Štai dar vienas pavyzdys iš branduolinės energetikos aktualijų: dabar visiems rūpi valdomos termobranduolinės sintezės klausimai. Vyksta intensyvios derybos, iš esmės sutarta, kad Lietuva bus priimta į pasaulinį tų darbų konsorciumą. Taip, per ES, bet į pasaulinę komandą, kuri sprendžia labai reikšmingą praktinę užduotį: pagaminti pirmą eksperimentinį termobranduolinį reaktorių. Dalyvaus kelios Lietuvos mokslininkų grupės: Lietuvos energetikos instituto, Teorinės fizikos ir astronomijos instituto, Kauno technologijos universiteto mokslininkų grupės bus priimtos į tą pasaulinę tyrinėtojų komandą. Nedirbdami tarptautiniu ritmu ir lygiu, nieko nepasiektume, niekam mūsų paslaugų nereikėtų.

Tai mano atsakymas tiems Lietuvos mokslo kritikams, kurie nenori, o gal nesugeba matyti mūsų laimėjimų. Galėčiau pateikti ne vieną panašų pavyzdį, kad ir iš biotechnologijos, netiesinės optikos (lazerių fizikos) ir kitų sričių. Išties turime nemažai tarptautinio ir net pasaulinio lygio darbų.

Tada kitas paradoksas: nuolat skundžiamasi menku mokslo finansavimu, bet Jūs minite aukščiausio lygio mūsų mokslininkų darbus.

Finansavimas mokslui išties Lietuvoje tiesiog nepadoriai mažas. Kita vertus, ar neturėtume džiaugtis, kad net gaudami kuklias lėšas, mūsų mokslininkai geba padaryti puikių darbų. Todėl akademinė bendruomenė ir kelia klausimą, kad ES struktūrinių fondų, ypač 2007-2013 m., lėšų esminė dalis būtų skirta atnaujinti, sumoderninti Lietuvos mokslo ir studijų infrastruktūrą. Tiek lėšų, kiek mokslui reikia, net ir būdama gerokai turtingesnė Lietuva nesugebės skirti iš savo biudžeto. Tik dalyvaudami ES projektuose galime pagerinti savo mokslo reikalus. Galų gale kuriama Europos mokslo taryba, kuri disponuos milijardinėmis lėšomis Europos mokslui. Visam tam būtina rengtis. Čia nėra vienos krypties eismo gatvė, bet vyksta kelių krypčių judėjimas: pačios mokslo institucijos ir mokslininkai turi mąstyti, kaip geriau įsitraukti į tarptautinį mokslą, savo ruožtu ir Briuselis turi galvoti, kaip geriau panaudoti įvairių šalių mokslo potencialą. Jeigu norima, kad Europa būtų konkurencinga mokslui, inovacijoms, būtina sudaryti sąlygas įvairių ES šalių mokslininkams našiai dirbti.

Kad Lietuvai būtų geriau

Manau, čia mums galėtų padėti ir mūsų Europos Parlamento nariai. Svarbiausia skatinti mūsų žmones vykti dirbti į Briuselį. Antai Europos Komisijos Jungtinių tyrimų centro generalinis direktorius buvo renkamas iš naujų ES šalių - toks buvo priimtas politinis sprendimas. Deja, neatsirado reikiamo kandidato. Dabar skelbiami konkursai JTC mokslo institutų direktorių pareigoms užimti, taip pat kitoms aukštoms pareigoms, ir kai kurios pareigybės išties skiriamos naujoms ES narėms. Man yra tekę būti keliuose atrankos komitetuose, matau, kokie kandidatai, ir tenka pripažinti, kad nedaug ką iš Lietuvos galėtume pasiūlyti. Kai kurie ir galėtų, kalbinau juos, bet vienas statosi namą, kitam ir čia gerai. Žmonės nenori, o būtų labai gerai turėti ten daugiau Lietuvos mokslo atstovų. Raginu tuos mokslininkus, kurie išvyko iš Lietuvos, labiau domėtis įsidarbinimu JTC institutuose, kitose unikaliose Europos laboratorijose, ir, žinoma, neužmiršti Lietuvos. Visi kartu turime dirbti taip, kad maksimaliai pasinaudotume atsivėrusiomis galimybėmis.

Kalbėjosi Gediminas Zemlickas