Mokslininkai kuria ateities scenarijus
V. Daunoraitė. Kokius uždavinius sprendžiate savo moksliniuose darbuose? M. Burinskienė. Remiantis naujausiomis vystymosi teorijomis ir plėtros vertinimo metodologijomis išanalizuotos ir įvertintos Lietuvos pereinamojo ekonomikos laikotarpio plėtros kryptys, sukurti informacinių šablonų bei žinių pateikimo modeliai ir algoritmai, skirti prognozuoti bei valdyti tolesnę dinaminių procesų eigą. Šie modeliai praktiškai pritaikomi atliekant taikomuosius darbus ir tarptautinius projektus. Greitai kintančių procesų įvertinimo metodų ir algoritmų sukūrimas bei gautų rezultatų interpretacija – nevienareikšmė ir sudėtinga problema, o rezultatų interpretavimo sudėtingumas didėja kartu su žinių šablonų modelių įvertinimo sudėtingumu.
1997–2006 m. atliktų darbų cikle buvo detaliai sprendžiami šie uždaviniai: remiantis Lietuvos ir užsienio mokslininkų patirtimi, atsižvelgiant į globalizacijos procesus buvo išanalizuotos naujausios vystymosi teorijos bei plėtros vertinimo metodologijos, taikomos situacijos analizei ir ateities prognozavimui; sukurti metodai, algoritmai, leidžiantys įvertinti ir atrinkti svarbiausius faktorius, formuojančius pereinamojo laikotarpio socialinių struktūrų informacinius šablonus; sukurti daugiamačiai informacinių šablonų modeliai, padedantys atskleisti tarp atskirų veiksnių ir kintamųjų egzistuojančius ryšius, sudaryti erdvinius telkinius (klasterius), skirstyti pagal rangą tiriamus objektus, prognozuoti būsimas reikšmes bei parinkti valdymo strategijas. Atliktas Lietuvos miestų ir rajonų pereinamojo laikotarpio socialinių procesų vystymosi tendencijų ir metodologinių nuostatų taikymo prielaidų pagrįstumas ir analizė. Sukurtų procesų modeliavimo metodikų veiksmingumas patikrintas analizuojant Lietuvos miestų ir rajonų vystymąsi, sukurtos šių modelių taikymo sprendimo priėmimo sistemose metodikos, kurios padeda įvertinti atskirų objektų rangus ir koreguoti tolesnį jų vystymąsi.
Taip pat sudaryti modeliai ir konkretūs taikymo algoritmai buvo praktiškai pritaikyti atliekant taikomuosius darbus ir tarptautinius projektus.
Neigiamos Lietuvos kaimo tendencijos V. Daunoraitė. Darnios visuomenės plėtros tikslas – sėkmingas socialinio kapitalo ugdymas. Kokia padėtis Lietuvoje? V. Rudzkienė. Pastarieji 17 perėjimo nuo komandinės į rinkos ekonomiką metų ne tik išbalansavo Lietuvos miestų, rajonų ir kaimų vystymo sistemas, bet nebuvo labai sėkmingi ir socialinio kapitalo kokybės prasme. Negana to, per šį laikotarpį „socialinis kapitalas“ kai kuriais atžvilgiais net pablogėjo. Remiantis 2001 m. gyventojų surašymo duomenimis, galima konstatuoti neigiamas Lietuvos kaimiškųjų rajonų gyventojų išsilavinimo tendencijas, kurios ypač išryškėja palyginti 20–24 metų amžiaus grupę su 35–39 metų amžiaus grupe, t. y. su grupe, kuri prieš 15 metų priklausė 20–24 metų amžiaus grupei. Įvertinus prielaidas, galime tvirtinti, kad kaimų ir mažų gyvenviečių gyventojų išsilavinimo lygis yra gerokai mažesnis negu vidutinis Lietuvos gyventojų išsilavinimo lygis; pastebimai mažėja gyventojų, turinčių aukštąjį ir aukštesnįjį išsilavinimą ir daugėja turinčių vidurinį ir pagrindinį išsilavinimą; miestuose telkiasi daugiau darbingo 20–59 metų amžiaus gyventojų, kaimuose – didesnė ekonomiškai ir socialiai neaktyvių gyventojų dalis; neaktyvių gyventojų dalis (0–14 metų grupė ir vyresni kaip 60 metų) miestuose sudaro apie 50 proc., kaimuose beveik 70 proc. visų gyventojų.
Išsilavinusių ir socialiai aktyvių gyventojų migracija į miestus sukuria dideles prielaidas stiprėti miestų ir kaimo socialinio bei ekonominio vystymosi disproporcijoms. Tai lemia kvalifikuotų darbuotojų stoką, žmonių su aukštuoju ir aukštesniuoju išsilavinimu sluoksnio nykimą arba jų veiklos perkėlimą į geresnę gyvenimo kokybę ir aukštesnės karjeros galimybes teikiančius miestus.
Lietuvos miestų ir rajonų skirtumus labiausiai atspindi šie rodikliai: gyventojų išsimokslinimas, savivaldybių biudžetų pajamos, miestų ir rajonų dalis šalies pramonėje, migracija.
Svarbiausias yra rodiklis, pasižymintis didžiausia diskriminavimo galia. Tai gyventojų išsilavinimas. Žinių atotrūkis (klowledge gap) stabdo konkurencingos aplinkos kūrimą, šiuolaikinių technologijų diegimą ir žinių skleidimą. Gyventojų išsilavinimas sudaro socialinio kapitalo, be kurio neįmanomos inovacijos ir tolygus rajonų vystymasis, pagrindą.
Socialinis kapitalas natūraliai gerėja didėjant gyvenimo kokybei, esant nulinei korupcijos tolerancijai ir pagrįstiems bei darniems valdymo pokyčiams. Lietuvos socialinį kapitalą teigiamai turėtų veikti buvimas ES, bendros europinės erdvės kūrimas.
Skurdo ir nelygybės mažinimo perskirstant asmenines pajamas problema nėra lengvai išsprendžiama. Tačiau įvertinant tai, kad plėtros netolygumo padariniai skaudžiausiai juntami kaimo rajonuose, kur daugiausia skurstančių šeimų, galima daryti išvadą, kad šiame ekonomikos vystymosi etape ypatingas dėmesys privalo būti skiriamas kaimo rajonų žmonių gyvenimo kokybei gerinti mažinant skurdą ir socialines pašalpas gaunančių šeimų skaičių. Išsamiais tyrimais, atliekamais nuo XVIII a. iki pat šių dienų įrodyta, kad gyventojų pajamų diferenciacija glaudžiai siejasi su kitais socialiniais-ekonominiais rodikliais ir turi ypač daug įtakos visam šalies socialiniam bei ekonominiam gyvenimui. Tokios situacijos padarinys – aukštas bendras skurdo lygis ir vaikus auginančių šeimų skurdas. Didžiausia problema, kad skurstančios šeimos negali investuoti į savo vaikų mokymą ir užtikrinti gero išsilavinimo.
Kaip tyrimų rezultatai pritaikomi praktiškai V. Daunoraitė. Neretai mokslininkai pasiekia puikių rezultatų teoriniame lygmenyje: ištyrinėja, pagrindžia, tačiau jų darbai taip ir lieka tik mokslo veikaluose, konferencijose, nepritaikyti praktiškai. Jūsų moksliniai tyrimai ir eksperimentai, teoriniai modeliai panaudoti rengiant ir įgyvendinant gausybę projektų: kuriant konkrečius detaliuosius miesto teritorijų planavimo, transporto plėtros ir kt. planus. M. Burinskienė. Vilniaus Gedimino technikos universiteto Teritorijų planavimo mokslo institute ir Miestų statybos katedroje per 1997–2006 m. man teko vadovauti ir parengti 32 mokslo tiriamuosius taikomuosius darbus, skirtus Lietuvos miestų ir rajonų plėtrai ir keliolikai tarptautinių projektų. Prie kai kurių šių darbų prisidėjo ir prof. dr. Vitalija Rudzkienė. Svarbiausios darbų temos: Lietuvos teritorijos planavimo duomenų banko kūrimas ir duomenų bazių atnaujinimas, jų panaudojimas Lietuvos teritorijos Bendrojo planavimo dokumentams rengti; Miestų ir rajonų transporto sistemos analizė, funkcionavimo tobulinimas bei vystymas; Lietuvos regionų ar atskirų savivaldybių turizmo plėtra; Gyvenamojo būsto ir gyvenamosios aplinkos plėtros analizė ir prognozė.
Dauguma darbų panaudoti kuriant Lietuvos savivaldybių Strateginius planus, kurie šiuo metu naudojami rengiant savivaldybių teritorijų bendruosius planus, teikiant paraiškas jų finansavimui iš Europos Sąjungos fondų.
Kalbėjosi Valentina Daunoraitė
Prof. Marija Burinskienė keletą metų vadovavo Lietuvos teritorijų planavimo duomenų banko kūrimui, kurio pagrindinis tikslas buvo suformuoti duomenų, reikalingų Lietuvos teritorijų planavimui, taikant ArcView ir ArcInfo programas. Šiuo metu Lietuvos miestų ir rajonų savivaldybės naudojasi būtent šia sistema. Šiandienos Teritorijų planavimo dokumentai sunkiai įsivaizduojami be šio įrankio, kuris leidžia išryškinti būtent konkrečiam sprendiniui reikalingą svarbiausią informaciją.
Šia tema parengti tokie darbai: Teritorijų planavimo Bendrojo plano grafinių duomenų analizė ir modeliavimas; Teritorijų planavimo duomenų banko kūrimo ir vystymo strategijos mokslinis darbas pritaikant tarptautinį patyrimą, naudojant GIS technologijas; Kuršių Nerijos įtraukimas į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą; Teritorijų planavimo duomenų banko duomenų bazių atnaujinimo ir papildymo darbų bei Lietuvos Respublikos teritorijos bendrojo plano preliminarių sprendinių duomenų bazių kūrimo paslaugos. Taip pat svarbūs darbai – Lietuvos Respublikos teritorijos bendrojo plano operatyviojo planavimo indikatorių specifikacijos projekto, taip pat Kelmės r., Alytaus r., Kalvarijos savivaldybių bendrųjų planų parengimas ir kt.
Antrą taikomųjų darbų grupę sudaro transporto sistemos darbo įvertinimas, pagrindinių problemų identifikavimas, sprendimo būdų siūlymai.
Remiantis Europos Sąjungos nuostatomis, Lietuvoje siekiama: diegti naujas technologijas miestų transporto sistemoje, keisti modalinį pasiskirstymą miesto transporte teikiant pirmenybę viešajam susisiekimui ir pėstiesiems bei dviratininkams, taip pat mažinti gyventojų judrumo poreikį.
Subalansuota susisiekimo sistema, teikianti galimybę naudotis transporto infrastruktūra, bendrauti arba kitaip naudotis miesto transportu be apribojimų, ne tik netrukdo, bet ir stimuliuoja socialinę, gamybinę ir kitą miesto veiklą. Keleivinio miestų transporto sistemos paskirtis – užtikrinti greitą ir patogų gyventojų susisiekimą mieste, atitinkantį jų poreikius kartu siekiant mažinti transporto srautus ir neigiamą poveikį aplinkai. Lietuvos didžiųjų miestų transportas dabar yra tokioje padėtyje, kokia 1975–1980 m. buvo Vakarų Europos šalyse ir 1990–1995 m. Rytų Europos (buvusiose socialistinėse) šalyse, kai automobilizacijos lygis 1 tūkst. gyventojų buvo 300–400 lengvųjų automobilių, o miestų visuomeniniu transportu naudojosi 45–55 proc. visų gyventojų.
1997–2006 m. atlikti šie antrajai temai priskiriami (Miestų ir rajonų transporto sistemos analizė, funkcionavimo tobulinimas bei vystymas) taikomieji darbai: Keleivių srauto tyrimai Vilniaus keleivinio transporto maršrutuose ir maršrutinio tinklo formavimas, Keleivių srauto analizė Panevėžio keleivinio transporto maršrutuose ir maršrutinio tinklo formavimas derinant valstybinių ir privačių vežėjų transporto priemonių darbą; keleivių srauto tyrimai Klaipėdos miesto keleivinio transporto maršrutuose ir maršrutinio tinklo formavimas; transporto srautų Vilniaus m. pagrindinėse miesto gatvėse įvertinimas, srautų struktūros ir jų dinamikos analizė ir duomenų bazės sukūrimas; subalansuotos Šiaulių miesto transporto sistemos pagrindimas ekologiniu aspektu ir siūlymai, kaip sumažinti neigiamą transporto poveikį aplinkai detaliai aptariant miesto centrinę dalį ir kita.
Didelė darbų grupė yra susijusi su turizmo plėtra Lietuvoje. Parengti Lietuvos gyvenamojo būsto ir gyvenamosios aplinkos plėtros analizės ir prognozės darbai. Be šių Lietuvos valstybinių institucijų ir savivaldybių užsakymu atliktų darbų buvo rengiami ir vykdomi tarptautiniai projektai, finansuojami Europos Sąjungos fondų ir Vakarų Europos šalių Statybos ar Susisiekimo ministerijų.
Eksperimentinės plėtros darbuose atliktų tyrimų rezultatai pristatyti reikšmingose tarptautinėse konferencijose JAV, Ispanijoje, Slovakijoje, Prancūzijoje, Austrijoje ir kitose šalyse.
Nuotraukoje: Prof. Marija Burinskienė su bendradarbiais: geriausi sprendimai gimsta diskusijose
