Baltijos šalių intelektualai bendradarbiauja

Sukvietė Ryga ir Turaida

Spalio 9–10 d. Rygoje vyko XI Baltijos intelektinio bendradarbiavimo konferencija Baltijos valstybių nacionalinės plėtros strategijos akademinis vaizdas.

Šių konferencijų pradžia sietina su XX a. ketvirtojo dešimtmečio viduryje užsimezgusiu Baltijos šalių intelektiniu bendradarbiavimu, kuriame reiškėsi prof. Mykolas Römeris, Jurgis Baltrušaitis ir kiti žymūs Lietuvos veikėjai. Pirmasis Baltijos intelektinis bendradarbiavimo kongresas 1935 m. buvo surengtas Kaune, antrasis – 1936 m. Tartu, trečiasis 1937 m. vyko Helsinkyje, ketvirtasis – 1938 m. Rygoje, penktasis – 1939 m. Kaune, o šeštasis buvo sumanytas kartu su Baltijos savaitės renginiais 1940 m. birželio 15–17 d. Taline. Nebuvo lemta šio Kongreso programą iki galo įgyvendinti, nes birželio 17-ąją į Baltijos valstybes įžengė Raudonosios armijos divizijos ir jas okupavo.

Jau spėjusi užsimegzti Baltijos šalių intelektinio bendradarbiavimo tradicija buvo atgaivinta tik 1999 metais. Iniciatyvą iškėlė Latvijos mokslų akademija, kurios prezidentu tuo metu buvo akad. Janis Stradinis (Jānis Stradiņš). Taigi beveik po šešių dešimtmečių 1999 m. rugsėjo 17–18 d. Rygoje buvo surengta VII Baltijos intelektinio bendradarbiavimo konferencija. Sutarta, kad nuo šiol kas dveji metai šias konferencijas organizuos Baltijos šalių mokslų akademijos, ir jos vyks rotacijos principu prie Baltijos jūros gyvuojančiose šalyse.

Atnaujintos konferencijos jau spėtos surengti Rygoje, Taline (VIII – 2001 m.), Vilniuje (IX – 2003 m.) ir Helsinkyje (X – 2005 m.).

Šiemet antrasis šių konferencijų rengimo ratas pradėtas Rygoje. XI konferencija ir Baltijos valstybių nacionalinės plėtros strategijai skirta sesija vyko spalio 9 d. Latvijos mokslų akademijos rūmuose. Sveikinimo kalbą sakė Latvijos mokslų akademijos prezidentas ir Lietuvos mokslų akademijos užsienio narys akad. Juris Ekmanis. Taip pat sveikinimo žodį tarė Latvijos mokslų akademijos Senato pirmininkas akad. Janis Stradinis, 1998–2004 m. buvęs Latvijos MA prezidentu. Sesijai pirmininkavo Latvijos, Lietuvos ir Estijos mokslų akademijos prezidentai Juris Ekmanis, Zenonas Rokus Rudzikas ir Richardas Vilemsas (Richard Villems).

Baltijos mokslų akademijų medaliai už darbus, reikšmingus visų šalių-kaimynių mokslui, šiais metais buvo įteikti Raimo Pulatui (Raimo Pullat, Estija), Zenonui Rokui Rudzikui (Lietuva), Mačiui Sarnistui (Matti Saarnisto, Suomija), Andrejui Siliniui (Andrejs Silinš, Latvija) ir Olafui G. Tanbergui (Olof G. Tandberg, Švedija). Akad. Z. R. Rudziką Lietuvos ambasadoriaus Latvijoje Antano Vinkaus, tuo metu buvusio Lietuvoje, vardu pasveikino ambasados darbuotoja, įteikusi įspūdingą gėlių puokštę.

Sesijos pranešimų dalį pradėjo Estijos mokslų akademijos prezidentas akad. R. Vilemsas. Latvijos MA užsienio nario diplomo įteikimo proga jis perskaitė pranešimą Haploidų genomika: pasaulio apgyvendinimo šiuolaikiniais žmonėmis rekonstrukcija erdvėje ir laike.

Lietuvos MA tikrojo nario Jurgio Vilemo pranešimo tema Baltijos valstybių energetikos sektoriaus plėtros ateitis ir tyrimų koordinavimo poreikis. Estijos MA atstovas Reinas Kiutneris (Rein Kütner) skaitė pranešimą Žiniomis grįsta tyrimų ir plėtros strategija Estija II, 2007–2013 metai. Suomijos MA nario Erkio Holo (Erkki Hollo) pranešimas Aplinkos teisiniai aspektai, o Latvijos MA pranešėjas Edvinas Karnitis (Edvins Karnitis) kalbėjo apie Baltijos valstybių ir Baltijos jūros regiono plėtros strategiją.

Antroji konferencijos diena prasidėjo išvyka į įspūdingą Turaidos pilį, esančią netoli Siguldos Gaujos nacionaliniame parke. Pasibaigus ekskursijai po pilį tęsėsi konferencijos darbas. Apskritojo stalo diskusijai, skirtai Baltijos šalių mokslo akademijų bendradarbiavimui, pirmininkavo Latvijos MA viceprezidentas A. Silinis ir Suomijos MA narys M. Sarnistas. Nors programoje visa tai buvo įvardyta kaip apskritojo stalo diskusija, jos metu buvo skaitomi ir pranešimai. Latvijos MA Senato pirmininkas akad. J. Stradinis skaitė pranešimą apie nacionalinę programą Letonika. Tai Latvijos kultūriniam tapatumui, latvių tautos savivokai skirta labai plati programa, kuri vykdoma jau ne vieni metai. 2005 m. spalio 24–25 d. Rygoje buvo surengtas Pirmasis Letonikos kongresas, o šiemet spalio 29–31 d. vyks Antrojo Letonikos kongreso renginiai.

Lietuvos MA prezidentas akad. Z. R. Rudzikas skaitė pranešimą Tarptautinio mokslinio bendradarbiavimo iššūkiai ir galimybės.

Estijos, Latvijos ir Lietuvos mokslo akademijų prezidentai pasirašė protokolą dėl tolesnio šių šalių mokslų akademijų bendradarbiavimo, taip pat rezoliuciją, skirtą Baltijos šalių energetikos problemoms.

Ir mokslininkai turi spręsti energetikos problemas

Pasibaigus XI Baltijos valstybių intelektinio bendradarbiavimo konferencijai Mokslo Lietuvos vyriausiasis redaktorius, prašydamas apibendrinti konferenciją, pakalbino vieną iš konferencijos organizatorių, Latvijos mokslų akademijos prezidentą akad. Jurį EKMANĮ.

Gerbiamasis Prezidente, kaip vertinate šią jau vienuoliktąją Baltijos valstybių intelektinio bendradarbiavimo konferenciją?

Labai džiaugiamės, kad į mūsų kvietimą taip noriai atsiliepė Baltijos valstybių mokslų akademijos. Atvyko visi kviestieji, o kai kurios delegacijos buvo net didesnės už prieš tai vykusių konferencijų delegacijas. Norėčiau paryškinti, kuo ši konferencija skiriasi nuo ankstesnių Baltijos intelektinio bendradarbiavimo konferencijų. Man atrodo, kad prasideda naujas mūsų šalių Mokslų akademijų bendradarbiavimo etapas. Kai 1999 m. tos konferencijos buvo vėl pradėtos organizuoti, mus visą laiką daugiau domino praeitis – ką spėjome nuveikti vakar, užvakar, kaip visa ta patirtis gali būti pritaikyta kitoms šalims.

Ši konferencija buvo visai kitokio pobūdžio. Jau niekam nekyla abejonių, kad mūsų valstybės, kaip ir jų mokslas, turi ateitį, tad dabar laikas ją planuoti. Tuo labiau, kad Europos Sąjunga reikalauja pateikti mūsų šalių mokslo iki 2013 m. plėtros planus, išdėstyti, kaip esame numatę toliau plėtoti įvairias mokslo sritis ir kryptis. Taigi ir šioje XI Baltijos intelektinio bendradarbiavimo konferencijoje dauguma pranešimų ir diskusijų buvo skirta aptarti, diskutuoti, kaip kartu bendromis pastangomis dirbsime toliau. Derinti savo pastangas labai svarbu, ypač turint mintyje, kad skiriasi kiekvienos iš Baltijos valstybės mokslo prioritetai ir įsivaizdavimas, kaip toliau reikėtų plėtoti savo mokslą. Todėl labai svarbu jau šiandien aptarti, kas mus toliau turėtų sieti. O praeitis tam tikra prasme – jau praeitas etapas.