MOKSLASplius.lt

Langas į visuomenę

Lietuvos mokslų akademijos Mokslininkų rūmai mini savo veiklos 30-metį, spalio 25 d. numatytas šiai sukakčiai skirtas renginys. Per tuos metus surengtas ne vienas tūkstantis įvairiausių renginių, minėjimų, koncertų, kurie tapo neatsiejama mūsų mokslinio ir kultūrinio gyvenimo dalimi. Apie Mokslininkų rūmų veiklą kalbamės su Lietuvos MA prezidentu akad. Zenonu Roku Rudziku, Mokslininkų rūmų tarybos pirmininke, Mokslų akademijos viceprezidente akad. Veronika Vasiliauskiene ir Mokslininkų rūmų direktore Aldona Daučiūniene. Pristatant Monsinjorui Kazimierui Vasiliauskui skirtą knygą „Žmogus ir jo kalnas“: autorė Lietuvos MA narė korespondentė prof. Viktorija Daujotytė bei akademikai Justinas Marcinkevičius ir Zenonas Rokus Rudzikas

Ryšių su visuomene svarba

Mokslo Lietuva. Vertindami bet kurį mokslo ar kultūros gyvenimo faktą, reiškinį paprastai mėginame jį sieti su kitais mums gerai žinomais ir suprantamais dalykais. Taip naujoms žinioms suteikiame tam tikrą ir joms deramą vietą savo žinojime. Mokslininkų rūmų veikla lyg ir galėtų pretenduoti, bent iš pirmo žvilgsnio, į savotišką „Žinijos“ veiklos tęsėją, nes propaguoja visuomenėje mokslą, mini žymių mokslininkų sukaktis, prisimena ir prasmingai pamini iškiliausių kultūros, visuomenės veikėjų jubiliejines sukaktis, aktualizuoja ir kultūros paveldo dalykus.

Kita vertus, tas palyginimas su kadaise labai aktyviai veikusia „Žinija“ gali atrodyti nepakankamas, nes dabar, kai rūmams vadovauja meniškos sielos direktorė, turinti filologės išsilavinimą Aldona Daučiūnienė, labai svarbi rūmų veiklos dalis siejasi su menine veikla. Mokslininkų rūmų renginiuose koncertuoja iškilūs Lietuvos meniniai kolektyvai, muzikantai, garsiausi vokalistai, meninio žodžio meistrai. Taigi rūmai atlieka labai svarbią kultūrinę funkciją, be kurios jau būtų sunku įsivaizduoti ir mūsų mokslininkų gyvenimą. Tad kas vis dėlto yra šiandieniniai Mokslininkų rūmai, kokias užduotis sprendžia? Esu tikras, kad išgirsime įdomių minčių, nes kompetentingesnių pašnekovų šiuo atveju būtų sunku rasti. Juk nuo Jūsų veiklos ir pastangų, gerbiamieji, ir priklauso sėkminga Mokslininkų rūmų veikla.

Zenonas Rokus Rudzikas. Šį Mokslo Lietuvos vyriausiojo redaktoriaus įvadą į mūsų diskusiją norėčiau papildyti vienu pastebėjimu, kuris gal net ir labai būdingas mūsų gyvenamam laikotarpiui. Europos Sąjungos šalyse pabrėžiama ryšių su visuomene svarba. Visose šalyse mokesčių mokėtojams stengiamasi aiškinti, ką tie mokslininkai veikia, kokį mokslą kuria. Tai ir suprantama, nes mokslas vis daugiau kainuoja, o demokratinėse valstybėse piliečiai nori žinoti, kur jų uždirbti pinigai naudojami ir apskritai ar tinkamai naudojami. Pagaliau plinta mokymosi visą gyvenimą reikalavimas, tad piliečiai mielai pasinaudoja proga pabendrauti su mokslininkais.

Šie du aspektai, manau, labai svarbūs kaip ir reikalavimas mokslininkams neužsisėdėti dramblio kaulo bokšte. Mokslininkai privalo jaustis pačios visuomenės dalimi. Taigi mes ne tik eikvojame mokslui skiriamas visuomenės lėšas, bet ir šviečiame savo piliečius, padedame artimiau susipažinti su mokslo ir meno kūrėjų veikla, taigi mažiname atskirtį tarp visuomenės ir mokslininkų.

ML. Gerbiamojo Prezidento žodžius tikriausiai būtų galima apibendrinti vienu sakiniu: Mokslininkų rūmai – tai mokslininkų langas į visuomenę.

Aldona Daučiūnienė. Mokslininkų rūmai dalyvauja intelektualiai ugdant Lietuvos visuomenę ir telkia mokslo bendruomenę mokslo bei kultūros populiarinimo veiklai.

ML. Manau, kad tai labai svarbi dedamoji, nes joje telpa sąvoka „kultūra“. Gerbiamieji pašnekesio dalyviai dar nespėjo pasakyti, bet, aišku, šią mintį išplėtos: labai svarbu mokslininkų bendriją lavinti, net kurti mokslininkų bendruomenę. Mokslininkų rūmai yra viena iš mokslininkų bendruomenės kūrimo galimybių.

Veronika Vasiliauskienė. Galėčiau patvirtinti, kad per pastaruosius šešerius metus, kai rūmams vadovauja Aldona Daučiūnienė, mūsų veikla išties tapo humaniškesnė. Rūmų veikloje matome, kaip tiksliųjų, gamtos, technologinių ir kitų mokslų sklaida visuomenėje persipynė, integravosi su menais. Mūsų renginiuose atsirado muzikantų, dainininkų, pagaliau ir tų tikrųjų humanitarų, kultūros darbuotojų. Mokslininkų rūmų renginiuose galima išgirsti dainuojant Ireną Milkevičiūtę, Juditą Leitaitę, Virgilijų Noreiką ir kitus mūsų žymiausius solistus.

Dainų, muzikos ir seniau netrūko, bet tai buvo daugiausia saviveiklininkų atliekamos dainos ir muzikavimas. Dabar girdime aukščiausio rango profesionalų meną. Toks bendravimas su menu į daug aukštesnį lygmenį pakelia mokslininkų renginius. Mūsų mokslininkai visai jaukiai jaučiasi tarp meno „žvaigždžių“, užtektų prisiminti mūsų fiziką akad. Algį Petrą Piskarską, pagaliau ir mūsų prezidentas Z. R. Rudzikas per šiuos renginius nesibodi lyriškesnio žodžio. Šia prasme labai svarbus yra A. Daučiūnienės įnašas į Mokslininkų rūmų veiklą, kuri sugeba aktyvinti ir pritraukti į ją įvairiausius žmones.

Rūmų veikloje susiformavo tam tikri renginių ciklai: Mokslo naujienos, Mokslas visuomenei, pagaliau parengti ir du visiškai nauji paskaitų ir diskusijų ciklai Lietuviai pasaulyje ir Azijos kultūros: tarp mito ir tikrovės, Verkių rūmų menų salone Debesų arka pristatomas ciklas Dvarų kultūra.

Svarbu ir tai, kad mūsų mokslininkai, akademikai važiuoja į šalies mokyklas, ten skaito paskaitas, dalyvauja Mokslo žinių dienų renginiuose.

Mažinti atotrūkį tarp mokslo ir gyvenimo

A. Daučiūnienė. Gal kai kam atrodo, kad tos Mokslo žinių dienos nėra svarbus veiklos baras, bet už šiuos renginius mums mokytojai ypač dėkojo mokslo festivalio Erdvėlaivis Žemė 2007 metu. Mokslo festivalius organizuojame kartu su dr. Rolandu Maskoliūnu. Vilniaus mokyklose lyg ir įprasta, kad jas aplanko profesoriai ir akademikai, o kadangi mokslo festivalis vyko ir Kaune, tai šio miesto mokyklos labai džiaugėsi galėdamos susitikti su mokslininkais. Prašė daugiau paskaitų, nes tai ir profesinio orientavimo, ugdymo pamokos. Paprastai stengiamės atsižvelgti į mokyklų pageidavimus, kokių sričių mokslininkų daugiau – tiksliųjų mokslų ar humanitarinių – norėtų išgirsti. Į šiuos susitikimus ateina tie, kurie išties domisi viena ar kita mokslo sritimi, gali išsiklausinėti mokslininkus, ką veiks ateityje, jeigu baigs vienus ar kitus mokslus. Tai neretai padeda apsispręsti pasirenkant specialybę.Mokslininkų rūmų buveinė senuosiuose Verkių rūmuose

Mokslo festivalio metu buvo rodomi įvairūs fizikiniai ir cheminiai eksperimentai, kurie moksleivius gali patraukti savo ateitį sieti su moksline veikla. Jeigu mokslininkai sugeba įdomiai, emocingai pristatyti savo paties ar kolegų darbus, tai labai didelis poveikis moksleiviams, todėl mokytojai mūsų ir prašo rengti daugiau tokių paskaitų. Mus labai džiugina toks susidomėjimas, norime moksleivius nuteikti, kad jų ateitis, tai ne vien pramogų verslas, merginoms svajoti galima ne vien apie manekenių karjerą.

Organizuojant nebe pirmą mokslo festivalį man kilo mintis, kad nereiktų apsiriboti tik paskaitomis, kodėl mieste nepadarius šou, kad į tuos renginius ateitų žmonės šeimomis. Kad ten pamatytų ir įsitikintų, ką mokslininkai dirba, kuo užsiima, ką mokslas duoda šaliai ir žmonėms. Stengiamės parodyti, kas praktiškai iš mokslo eksperimentų gali būti pritaikoma gyvenime.

Mokslininkų rūmų veikloje mums labai svarbu mažinti atotrūkį tarp mokslo ir gyvenimo. Kai dar tik atėjau į šias pareigas, Mokslo Lietuvoje skaičiau apie esamą atotrūkį tarp mokslininkų ir visuomenės. Tada man ir kilo mintis, kad svarbiausias Mokslininkų rūmų veiklos uždavinys – sumažinti visuomenę ir mokslininkus skiriančią ribą. Iš mokslininkų norime, kad jie ne tik dirbtų savo laboratorijose, bet ir sugebėtų suprantamai, vaizdžiai papasakoti kitiems žmonėms apie savo veiklą. O svarbiausia išdėstyti, kokią naudą mokslas gali teikti, o gal jau ir teikia, visuomenei.

Mokslo teikiami malonumai

ML. Malonu pastebėti, kad labai panašią užduotį, tik leidiniui prieinama forma atlieka ir „Mokslo Lietuva“. Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas jau 10 metų remia mūsų projektą „Mokslui ir visuomenei“. Esame dėkingi Fondui, kad žinias apie mokslinį šalies ir pasaulio gyvenimą, pokyčius mokslo ir studijų srityje galime skleisti ir tarp mūsų skaitytojų. Smagu, kad Mokslininkų rūmai populiarindami mokslo žinias gali pasitelkti ir menus, rengia mokslo festivalius, paskaitas mokyklose.

Z. R. Rudzikas. Noriu pratęsti išsakytą mintį: panašūs dalykai daug kur vyksta, taip pat Europos šalyse. Man teko dalyvauti mokslo ir meno festivalyje Edinburge, Škotijos sostinėje. Man ši sanglauda labai patiko, norėjosi ir Lietuvoje organizuoti kažką panašaus. Teko kalbėtis su Operos ir baleto teatro direktoriumi, juk ir per spektaklio pertrauką teatro fojė mokslininkas galėtų trumpai pristatyti savo reikšmingą išradimą ar kurią kitą idėją. Pasaulyje taip daroma.

Europos Sąjungos 6-ojoje bendrojoje programoje net buvo numatytos specialios lėšos, kad visuomenė būtų informuojama apie mokslininkų darbus. Mokslo populiarinimo reikalus truputį sujudino, o kitose Europos šalyse net ir gerokai, 2005 m. paskelbti Pasauliniai fizikos metai. Man teko dirbti Europos fizikų draugijos vykdomajame komitete, tuo metu buvau ir Lietuvos fizikų draugijos prezidentas, tad teko artimiau susipažinti, kas daroma kitose šalyse. Berne, Šveicarijoje, prie namo, kuriame kadaise gyveno Albertas Einšteinas, buvo pateiktos įvairiausios fizikų iniciatyvos. Buvo surengta fizikų naktis, senamiestyje pristatyta palapinių, kuriose demonstruoti įvairūs eksperimentai, veikė muziejus.

Tokiai veiklai organizuoti labai svarbu rasti tinkamus entuziastus. Danijoje panašių renginių metu teko girdėti šūkį: Fizika – tai malonumas, tai nuostabu!