Superkompiuteris plečia skaičiavimų horizontą (3)
Pabaiga. Pradžia Nr. 13, 14
Apie lygiagrečiųjų kompiuterinių skaičiavimų sistemą LitGrid kalbamės su Vilniaus universiteto Matematikos ir informatikos fakulteto prodekanu, LitGrid projekto vadovu doc. dr. Algimantu JUOZAPAVIČIUMI. LitGrid sistema praturtėjo nauju superkompiuteriu, vadinasi, ir naujomis galimybėmis – tai ir davė pretekstą mūsų pokalbiui. Į ką reikėtų orientuotis Labai turiningai papasakojote apie lygiagrečiųjų kompiuterių skaičiavimų sistemos „LitGrid“ veiklą. O kokiomis „Grid“ galimybėmis šiandien naudojasi kitos šalys? Į ką mums reikėtų orientuotis, jeigu taikytume į modernios šiuolaikinės valstybės statusą?
Nėra taip paprasta atsakyti, kokios turėtų būti tokios sistemos šiuolaikinės galimybės. Jų gali būti daug. Viena iš jų – superkompiuteriai studentams. Remsiuosi savo asmenine patirtimi. Berods vasario mėn. buvau Vokietijos miestelyje Garchinge, netoli Miuncheno. Jame kaip Miuncheno technikos universiteto padalinys yra įsikūręs vienas iš keturių ar penkių Vokietijos superkompiuterių centrų. Specialiai iš Miuncheno į tą miestelį nutiesta metro linija. Tai štai tame kompiuterių centre vyko konferencija, kurios metu mums buvo surengta ekskursija. Lankėmės pastate, kuris yra apgaubtas kitu pastatu („kubas kube“), ir tame vidiniame statinyje yra keli aukštai. Trečiajame aukšte išdėstyti tokie patys kompiuteriai, kokiais ir mes naudojamės (SGI Altix–4700), tokios pat superkompiuterių „dėžės“. 
Bet jų skaičius, ko gero, ne toks pat?
Ne toks pat. Ten yra 256 „dėžės“, ir jos visos pilnos. O mūsų „dėžė“ tik viena ir vos puspilnė. Vadinasi, jų superkompiuteris už mūsų yra 512 kartų galingesnis.
Kam tas centras skirtas?
Visiems Vokietijos studentams. Taip mums paaiškino. Bet kuris studentas gali prisijungti ir dirbti. Mes Vilniuje taip pat norėtume visiems Lietuvos studentams suteikti panašias galimybes. Aišku, mūsų šalyje studentų mažiau negu Vokietijoje, bet tikrai ne 512 kartų.
Kaip susišnekėti, Klausantis nuotaika bjūra.
kai mažai klausančių
Man nelabai bjūra. Manau, jeigu dirbsime protingai, gausime vis daugiau kompiuterių. Aišku, kol kas negalime netgi pradėti studentams teikti skaičiavimus superkompiuteriu – tiesiog trūksta kritinės masės. Tam būtų gerai panaudoti LitGrid, bet jam irgi dar reikia sustiprėti. Be to, ir papasakoti apie tai nėra kam, kaip ir apie kai kurias kitas lygiagrečiųjų ir paskirstytųjų skaičiavimų bei elektroninių paslaugų galimybes. Tačiau gerai žinau, kad verkšlenimas čia nepadės.
Studentų ar mokslo tyrimų padėtį veikia ir tai, kad Lietuvoje informatikoje, informacinėse technologijose daug netvarkos, bent jau valstybiniame sektoriuje. Pavyzdžiui, informacinių sistemų arba elektroninių paslaugų kūrimas viešajame sektoriuje ir informacinių sistemų bei elektroninių paslaugų tyrimai nėra koordinuojami, nėra bendros politikos. Tos įstaigos ir žmonės (taip pat Lietuvos atstovai Informacinės visuomenės technologijų – Information Society Technologies, IST) direktorate Briuselyje), kurie atsakingi už sprendimus valstybiniu mastu, neturi ekspertų grupių, kurios analizuotų padėtį, galimus sprendimus, atliktų analitines studijas. Tokias grupes turėtų sudaryti mokslininkai ir verslo ar pramonės atstovai. Tarptautiniuose projektuose sužinojus ką nors nauja norėtųsi susėsti ir pasikalbėti.
Jūsų optimizmas užkrečiantis, nes vis akivaizdžiau, kad spauda gali atlikti gerą darbą skelbdama šiuos dalykus, padėdama specialistams išsisakyti. Kita vertus, iškart kyla klausimas, ar ne tie reikalai turi būti svarstomi ir sprendžiami prie LR Seimo veikiančiame Informacinės visuomenės plėtros komitete?
Seimas yra Seimas, jis užsiima „aukšta“ politika, tad ir minėtas komitetas yra daugiau politinis. Nėra mechanizmo, kuris šiam komitetui suteiktų analitinės informacijos. Tokia pati padėtis LR Vyriausybės Informacinės visuomenės plėtros komitete, kiek žinau, ir Vidaus reikalų ministerijos skyriuose, skirtuose informatikos klausimams. Pastaruoju metu gal kiek geriau yra Švietimo ir mokslo ministerijoje, kuri užsakė bent porą galimybių studijų informatikos, informacinių technologijų ir jų taikymų srityse.
Kodėl nepaminėjote Vilniaus universiteto Matematikos ir informatikos fakulteto, taip pat Matematikos ir informatikos instituto, kur ir turėtų telktis informacinių technologijų bei išteklių plėtros „smegenys“?
Patys savo fakultetą laikome tarsi koncentratu, bet gal yra kitaip manančiųjų. Be to, toks svarstymas turėtų apimti daugiau institucijų. Galimas daiktas, patys esame kalti ir nepakankamai reiškiamės visuomenėje. Kita vertus, organizuoti visoje Lietuvoje – ne universitetų paskirtis. Mūsų svarbiausia užduotis – mokyti studentus ir atlikti mokslo tyrimus. O ekspertų grupės, kuri rengtų analitinę informaciją pribrendusioms informatikos problemoms spręsti, poreikis akivaizdus. Man asmeniškai norėtųsi aptarti intensyvių ir didelio našumo skaičiavimų poreikį Lietuvoje, galbūt tai ir būtų pirmas klausimas tokioje diskusijoje. Be to, sujungus kompiuterių išteklius, sukūrus atvirą jų veiksmingo naudojimo infrastruktūrą, taikymus ir paslaugas, būtų sudaromos sąlygos universitetams, mokslo institutams, gamybos bei verslo organizacijoms vykdyti mokslo ir technologijų plėtrą, atlikti bendrus mokslo ir technologijų plėtros darbus.
Integracija į tarptautinę mokslo erdvę Dar pirmosios vyriausybės laikais buvo priimta informatikos plėtos programa „Lietuva–2000“. Tačiau ji liko neįgyvendinta.
Iš šių laikų perspektyvos galiu vertinti, kas toje programoje buvo ne visai gerai. Buvo nemažai tarybinio mąstymo: daug ką buvo mėginama reglamentuoti, administraciniais metodais buvo kviečiama užsienio bendrovė, kuri lyg ir turėjo viską padaryti. Pasirinkus užsienio bendrovę paaiškėjo, kad pasaulinėje rinkoje ji nėra labai konkurentiška. Be to, užsienio firmos veikdavo ir tebeveikia ne visai garbingai: jeigu tik pajunta, kad ko nors nežinome, tai dvigubai kelia kainas. Taip kalbėdamas aš nekritikuoju, o tik sakau, kad patirties stoka sukliudė įgyvendinti gerą programą Lietuva–2000.
Bet šiandien jau patirties pakanka?
Šiandien turime visai kito lygmens technines ir programines priemones. Kalbėsiu tik apie Grid technologijas. Jose moderniausias priemones (pavyzdžiui, superkompiuterį ar naujausius telkinius, kitaip klasterius) sujungiame su jau turėta technika, tad galimybės vis tiek plečiasi. Duok Dieve, jas našiai, protingai panaudoti. Su technika ateina patirtis ir žinios. O svarbiausia – turime tikrai geras komunikacijos galimybes, ne tik tarp kompiuterių, bet ir tarp žmonių, todėl galime laiku sužinoti naujausią informaciją. Tai labai padeda.
Dabar mes dalyvaujame ilgalaikėje LitGrid programoje ir keliuose ne tik Lietuvos (tokiuose kaip GridTechno), bet ir tarptautiniuose (BalticGrid, EGI_DS) projektuose. Susitinkame ir dirbame su daugeliu žmonių iš visos Europos. Dalyvaudami projektuose užmezgėme gerus darbo ryšius su Europos branduolinių tyrimų centro CERN specialistais, Švedijos technologijos universiteto, daugelio kitų mokslo institucijų tyrėjais.
Tai ir yra integracija į Europos mokslo erdvę?
Taip. Norėčiau pabrėžti, kad Grid technologijos yra vienas iš veiksnių, kurie sudaro prielaidas tokiai integracijai, bent jau dabartiniame mūsų veiklos etape. Kuriama infrastruktūra, kuri padėtų mūsų mokslininkams atlikti reikalingus skaičiavimus, kai tik jų reikia. Kartu atsiranda ir kitokie, ne tik technologiniai, bet ir mokslo tyrimų arba naujoviškų infrastruktūrinių sprendimų ryšiai. Esame įsitraukę į 12 partnerių iš įvairių ES šalių turintį konsorciumą SYRENE, kurio tikslas – plėtoti Grid technologijas taip, kad jos konverguotų su superkompiuterių technologijomis. Į mus taip pat kreipia dėmesį kitų šalių mokslo institucijos. Toks dėmesys turi pagrindą, nes, pavyzdžiui, visiškai neseniai suprojektavome ir išbandėme naują galimą jungtį – superkompiuterio įjungimą į Grid infrastruktūrą. Tikime, kad patikrinus ir suderinus šiuos sprendimus, bus sudarytas patikimas ir veiksmingas būdas superkompiuterį ar net kelis superkompiuterius ir telkinių junginius naudoti plačiam mokslininkų (galbūt ir studentų) bei specialistų ratui.
Egzistuoja ir kitos gana realios galimybės. Pastaruoju metu esame pateikę porą paraiškų ES 7-ajai bendrajai programai, kurių vertė Lietuvai būtų daugiau kaip milijonas eurų. Yra realios galimybės gauti tokį finansavimą. Sėkmingai plėtojamos Grid technologijos sudaro patikimą pagrindą ir garantijas, kad numatomi darbai bei mokslo tyrimai bus atlikti. Be to, mes esame iniciatoriai plėtojant ir vienijant komputerinius išteklius Baltijos šalyse, o tai tyrimams suteikia papildomų stimulų, nors kartu verčia gerinti Grid paslaugų kokybę. Aišku, reikia įdėti daug darbo ir pastangų, tačiau turimos idėjos nuteikia optimistiškai. Belieka dirbti.
Kalbėjosi Gediminas Zemlickas
Nuotraukose:
Ir Vilniaus universitete studentams atsiranda vis daugiau galimybių naudotis moderniausiomis informacinėmis technologijomis; „LitGrid“ projekto vadovas dr. Algimantas Juozapavičius priima studento darbą
Naujojo superkompiuterio apkrovos grafikas
