Įsidėmėkime: „Eurostars“

Spalio 17 d. viešbučio Novotel Vilnius konferencijų salėje Tarptautinių mokslo ir technologijų plėtros programų agentūra organizavo informacinę dieną „Eurostars“ programa – naujos finansinės galimybės inovacijoms kurti. Jos metu buvo pristatyta nauja programa Eurostars, skirta mažoms ir vidutinėms įmonėms (MVĮ), atliekančioms mokslinius tyrimus. Tai įmonės, moksliniams tyrimams skiriančios 10 ar daugiau procentų savo apyvartinių lėšų arba tiek pat procentų darbuotojų vykdo mokslinę veiklą. Tokios mažos ir vidutinės įmonės gali būti Eurostars projektų koordinatorės, o mokslo institucijos ir kitos įmonės gali dalyvauti programos projektuose kaip partnerės. Naująją iniciatyvą Eurostars pasiūlė Europos Komisija kartu su Eureka programos valstybėmis narėmis.

Renginyje buvo pristatyta programos Eurostars idėja, tikslai ir uždaviniai, dalyvavimo programoje taisyklės. Pranešimus skaitė Eureka sekretoriato vadovas ir programos Eurostars koordinatorius Luuk Borg, Eureka sekretoriato ir Eurostars programos atstovai Michel Vanavermaete ir Svatopluk Halada iš Briuselio (Belgija).

Lietuvos mokslo administratoriai, mokslo institucijų ir verslo įmonių atstovai buvo supažindinti su naujomis finansinėmis galimybėmis, kuriomis galės pasinaudoti mažos ir vidutinės įmonės. Naujoji programa bus finansuojama iš Europos Komisijos ir nacionalinių lėšų. Europos Komisija skirs 100 mln. eurų, Europos valstybės – 300 mln. eurų (2008–2013 m). Suprantama, savo indėlį turės įnešti ir projekte dalyvausiančios įmonės. Lietuva yra numačiusi skirti MVĮ bei mokslo ir studijų institucijoms, dalyvausiančioms Eurostars projektuose 3 mln. eurų, (10,36 mln. litų) šešeriems metams, t. y. po 0,5 mln. eurų (1,73 mln. litų) kasmet.

Nacionalinių Eurostars programos taisyklių projektą pristatė Tarptautinių mokslo ir technologijų plėtros programų agentūros direktorė, programos Eureka koordinatorė Birutė Bukauskaitė. Būtent ši Agentūra Lietuvoje koordinuos naująją programą Eurostars ir nuo 2008 m. skirs lėšas sėkmingiems projektams.

Per kavos pertrauką Mokslo Lietuvai buvo sudaryta galimybė pakalbinti programos Eureka sekretoriato darbuotojus Svatopluk Halada ir Michel Vanavermaete.

Kiekviena nauja programa turi savą kalbą

Mokslo Lietuva. Gerbiamieji ponai, nors šiandien į renginį susirinko gausi auditorija – daugiau nei 100 dalyvių, tačiau klausimais buvo santūri. Ką Jūs galėtumėte pasiūlyti, kad mūsų žmonės taptų aktyvesni, labiau domėtųsi galimybėmis dalyvauti „Eurostars“ programoje?

Svatopluk Halada. Per trumpą laiką klausytojams buvo pateikta gana daug naujos informacijos, tad iš karto įsigilinti ir pateikti lektoriams klausimų nėra taip jau paprasta. Pirmiausia svarbu pristatyti ir paaiškinti auditorijai Eurostars projektų rengimo taisykles. Mes kviečiame Lietuvos mažųjų ir vidutinių įmonių darbuotojus, atliekančius mokslinius tyrimus, taip pat mokslo institucijų atstovus susipažinti su šia programa ir dalyvauti joje.

ML. Ką mano Michel Vanavermaete apie susirinkusius dalyvius ir jų lūkesčius?

Michel Vanavermaete. Visada būna gana sunku įsijausti į naują tarptautinę programą, nes naudojami savotiški, daugeliui klausytojų neįprasti terminai. Galima net sakyti, kad kiekviena programa turi savą kalbą. Pristatymas vyksta anglų kalba, nemaža dalis klausytojų klausosi per vertėjus. Kita vertus, nėra paprasta ir pranešėjams, kai nepažįsti auditorijos, sunku nuspėti, kas labiausiai ją domina.

Kaip buvo sakyta, naujoji programa Eurostars yra skirta mažoms ir vidutinėms įmonėms. Kai kurioms tų įmonių sunku ryžtis dalyvauti tarptautiniuose projektuose, nes tai lyg ir reikštų į savo „biznį“ įsileisti Briuselį su jo taisyklėmis ir reikalavimais. Bet tam tikslui egzistuoja nacionalinis programos koordinatorius – Tarptautinių mokslų ir technologijų plėtros programų agentūra, kuri gali paprastais žodžiais išaiškinti kartais gana sudėtingai atrodančias Briuselio taisykles ir reikalavimus.

Todėl naudodamasis proga noriu paraginti Lietuvos mažų ir vidutinių įmonių darbuotojus, kurie atlieka mokslinius tyrimus, taip pat mokslo institucijų darbuotojus, drąsiau įsitraukti į naująją programą.

ML. Kokį vaidmenį dalyvaujant tarptautinėse programose atlieka kultūriniai skirtumai? Palyginkime Pietų Europą su Šiaurės ar Rytų Europos šalimis?Ar mums nestinga aktyvumo?

M. Vanavermaete. Tam tikra prasme tokios programos padeda geriau suvokti kultūrinius skirtumus, o šios žinios gali būti sėkmingai panaudotos versle. Nesvarbu, kokioje šalyje veikia mažos ir vidutinės įmonės, visų jų siekis – pelnas. Inovacijas vykdančioms įmonėms turėtų rūpėti kuo greičiau įsitraukti į Eurostars programą.

Kaip rodo patirtis, Europos skirtumai ir kultūrų įvairovė yra didžiulis privalumas mums visiems. Iš 22 metus vykdomos Eureka programos aišku, kad mažos ir vidutinės įmonės, kurios bendradarbiauja su užsienio partneriais, tik laimi: geba perimti patirtį ir pasiekia gerų rezultatų.

Rizika bus pasidalyta

ML. Buvo pabrėžta, kad „Eurostars“ programa suteikia galimybę verslo ir mokslo atstovams gauti papildomą finansavimą. Kaip Jūs manote, ar finansinė parama Europos MVĮ yra tinkama priemonė įgyvendinti Lisabonos strategijos siekį – didinti Europos konkurencingumą?

M. Vanavermaete. Leisti verslui užsidirbti papildomų lėšų išties nėra programos Eurostars tikslas. Pagrindinis tikslas – skatinti MVĮ kurti inovatyvius produktus, kurie greičiau patektų į rinką, o įmonės taptų lyderėmis savo srityse, skiriant finansavimą tarptautiniams projektams. Būtent MVĮ yra Europos Sąjungos verslo pagrindas, kurios sudaro didžiąją dalį visų ES įmonių. Eurostars programos biudžetas nėra labai didelis. Projektams bus skiriama 400 mln. eurų šešeriems metams (2008–2013). Siekiama MVĮ palengvinti kelią kurti ir įgyvendinti inovacijas. Nereikalaujama, kad projekte dalyvautų daug partnerių, užtenka dviejų dalyvių iš skirtingų Eurostars valstybių, kad projektas būtų pradėtas vykdyti. Nedideli projektai, nesudėtingos jų rengimo taisyklės ir administravimas, tikimės, bus patrauklūs įmonėms, o sukurti produktai prasiskverbs į rinką ir duos reikšmingų rezultatų.