Įsidėmėkime: „Eurostars“

ML. Kaip programoje „Eurostars“ bus vertinamas rizikos veiksnys? Ką siūlote abejojantiems savo jėgomis ir nedrįstantiems įsitraukti į programą verslininkams?

S. Halada. Moksliniuose tyrimuose niekada negali būti tikras dėl sėkmės, nežinai, ar tyrimai pavyks ir rezultatas atitiks lūkesčius. Todėl valstybė ir Europos Komisija stengiasi padėti įmonėms imtis rizikos, iš dalies finansuoja inovacinius įmonių projektus. Iš tikrųjų nemenką indėlį turi įnešti pačios įmonės, taigi rizika dalinamasi. Turime orientuotis į rezultatą, kuris neš įmonei ir Europos visuomenei naudą. Bet rizikos versle visiškai išvengti niekada nepavyks.

ML. Kas atsitiks, jeigu projekto tikslų nepavyks pasiekti, o sukurtas produktas nebus pritaikytas rinkai?

S. Halada. Jeigu projekto vykdymo eigoje paaiškėtų, kad užsibrėžtų tikslų įgyvendinti nepavyks ir jis bus sustabdytas arba reikėtų jį kreipti kita linkme, tai taip ir bus padaryta. Bet kuriuo atveju programos vadovai ir koordinatoriai rems projekto vykdytojų apsisprendimą.

ML. Projekto vykdymui skiriama iki trejų metų. Tačiau yra sričių (kad ir farmacija, vaistų kūrimas), kuomet šio laikotarpio gali nepakakti. Kaip su projekto tęstinumu, ar bus įmanoma pratęsti projekto vykdymo laiką?

S. Halada. Pagal taisykles projektas turi tęstis iki trejų metų, dar dveji metai skiriami tam, kad projekto gaminys būtų komercializuotas. Tačiau šio proceso Eurostars programa nėra numačiusi finansuoti. Lėšų gaminio komercializavimui įmonės gali gauti iš įvairių šaltinių, pavyzdžiui, imdamos paskolą arba ieškodamos nacionalinio finansavimo galimybių.

Jeigu objekto rengėjai norėtų tęsti pradėtus darbus, jie turėtų rengti naują projektą – nauju pavadinimu, su naujais tikslais. Šiuo atveju daug priklausys nuo nacionalinės projektą finansuojančios agentūros. Jeigu ji sutiktų remti projektą kaip aktualų ir perspektyvų, tai tokių galimybių atsirastų. Bet tai mano asmeninė nuomonė, o ne Eurostars vadovybės pozicija.

Jei norime būti lygiaverčiai partneriai

ML. Tyrėjai ir verslininkai skundžiasi Briuselio biurokratija. Jūs aiškinote, kad „Eurostars“ projektams sąlygos gerokai supaprastintos palyginti su kitais Europos Komisijos finansuojamais projektais. Kaip bus iš tiesų?

S. Halada. Visiems žinomas ir eskaluojamas terminas „Briuselio biurokratija“. Tačiau programa Eureka neturėtų būti kaltinama dėl per didelės biurokratijos, nes jos procedūros labai skiriasi nuo Europos Komisijos. Manau, Eureka programos projektų dalyviai Lietuvoje pasakytų, kad jos reikalavimai nėra bauginančiai sudėtingi: projektai inicijuojami pačių dalyvių, paraiškų teikimo procedūra ir finansavimo taisyklės yra nacionalinės, visiems suprantamos. Tam tikra prasme Europos Komisijos procedūrose galima įžvelgti ir teigiamą aspektą, nes kai viskas reglamentuota, yra daug aiškiau. Kadangi programa Eurostars ir atsirado kaip jungtinė Europos Komisijos ir programos Eureka iniciatyva, gerosios Eureka programos tradicijos bus pratęstos Eurostars programoje.

ML. Kartais susidaro įspūdis, kad ES senbuvės susirūpinusios tik tuo, kaip stiprinti savo pačių mokslo centrus. Pamirštamas Lisabonos reikalavimas stiprinti visą ES mokslo erdvę ir didinti konkurencingumą. Ar ne per menkai panaudojamos Vidurio ir Rytų Europos mokslo galimybės?

S. Halada. Mes patys turime įrodyti, kad esame lygiaverčiai partneriai. Kai sugebėsime tai parodyti, tuomet į mus ir žvelgs kaip į lygiaverčius.

Eureka programa atvėrė duris Rytų ir Vidurio Europos šalims dalyvauti europinėse programose. Jūs esate lietuviai, aš – čekas, ir mūsų šalių pavyzdys rodo, kad esame sėkmingi Eureka programos dalyviai. Jeigu mūsų šalyse bus skatinamas susidomėjimas, entuziazmas, motyvacija, tai sėkmingai dalyvausime ir naujojoje Eurostars programoje. Tik taip galima kitoms šalims įrodyti, kad esame lygiaverčiai jų partneriai. Stengiamės, kad Europos verslo bei mokslo atstovai, dirbantys įvairiose mokslo srityse, kuriantys inovacijas ir naujų technologijas, galėtų sėkmingai bendradarbiauti. To ir turime siekti bendromis pastangomis.

Kalbėjosi Gediminas Zemlickas

P. S. Dėkojame Tarptautinių mokslo ir technologijų plėtros programų agentūros ekspertei dr. Aistei Vilkanauskytei už pagalbą rengiant šį interviu.

Pristatoma „Eurostars“ programa: Tarptautinių mokslo ir technologijų plėtros programų agentūros direktorė, programos „Eureka“ koordinatorė Birutė Bukauskaitė, Švietimo ir mokslo ministerijos Mokslo ir technologijų departamento direktorius dr. Albertas Žalys ir „Eurostars“ programos atstovai Svatopluk Halada bei Michel Vanavermaete iš Briuselio

Apie „Eurostars“ pasakoja „Eureka“ sekretoriato vadovas ir šios programos koordinatorius Luuk Borg