Baltijos šalims svarbu derinti savo balsus ir veiksmus
Užsitikrinti Baltijos šalių energetinį saugumą Atrodo, kad šį kartą konferencijoje Rygoje bene daugiausia dėmesio buvo skiriama Baltijos šalių energetikos strategijos dalykams.
Visų trijų Baltijos valstybių energetikos strategijos rengimą inicijavo šių valstybių mokslų akademijos. Konferencijos Rygoje organizatoriai latviai pageidavo, kad vieną svarbiausių pranešimų skaitytų Lietuvos MA tikrasis narys Jurgis Vilemas. Akivaizdu, kad mums būtina vienyti pastangas, nes visos trys Baltijos valstybės priklauso nuo Rytų kaimyno energetinių išteklių, mūsų šalių elektros tinklai nesujungti su Vakarų valstybių tinklais, tad mums tiesiog būtina koordinuoti veiksmus. Svarbu našiau panaudoti Būtingės terminalą. Latvijoje įrengta dujų saugykla, kuri taip pat ne iki galo panaudojama. Gyvenimas verčia telkti pastangas ir užsitikrinti energetinį Baltijos valstybių saugumą. Bendra atominė elektrinė taip pat galėtų jį padidinti. Tai būtų alternatyvus energetikos šaltinis, sumažintų priklausomybę nuo vienos šalies ir užtikrintų Baltijos valstybių ekonomikos stabilumą.
Šalia trijų Baltijos valstybių – Latvijos, Estijos ir Lietuvos – Baltijos intelektinio bendradarbiavimo konferencijoje Rygoje dalyvavo taip pat Suomijos ir Švedijos atstovai.
Skandinavai visą laiką nuoširdžiai palaikė ir palaiko Baltijos valstybes. Kaip buvęs Lietuvos fizikų draugijos prezidentas galiu pasakyti, kad vos išsikovojusioms nepriklausomybę Baltijos valstybėms buvo labai svarbu kuo greičiau įsitraukti į Europos fizikų šeimą. Siekėme įstoti į Europos fizikų draugiją, bet turėjome mokėti nario mokestį, kuris mus gerokai gąsdino. Skandinavai „pasidalijo“ Baltijos valstybėmis: Suomijos fizikų draugija sumokėjo nario mokesčius už estus, Švedijos – už latvius, o Norvegijos ir Danijos fizikų draugijos – už lietuvius. Taip tęsėsi beveik tol, kol tapome Europos Sąjungos narėmis. Estai pirmieji tos dovanos atsisakė, vėliau latviai, mums irgi buvo nepatogu toliau išnaudoti danus ir norvegus. Bet kol stojomės ant kojų, skandinavai mums labai padėjo.
Kalbate tik apie fizikų draugiją, o tų draugijų Lietuvoje dešimtys.
Aktyvių, garsiau pasireiškiančių mokslo draugijų Lietuvoje nėra daug. Reikėtų skatinti jų veiklą, sudaryti sąlygas steigtis naujoms. Mes net skatiname Lietuvos MA padėti kurtis mokslo draugijų asociacijai. Net ir birželio mėn. politinių partijų pasirašytame susitarime teigiama, kad būtina stiprinti mokslo ir kitų visuomeninių draugijų veiklą.
Lietuvoje tos mokslo draugijos aktyviau pradėjo steigtis bene nuo 1961 metų. Anksčiau atskiros mokslo ar studijų institucijos leisdavo savo mokslo darbus. Bet esame per maži, kad būtume pajėgūs leisti tiek daug žurnalų, eikvotume lėšas ir skaidytume jėgas. Įsteigus Lietuvos fizikų ir Lietuvos matematikų mokslo draugijas, buvo įkurti Lietuvos fizikos rinkinys, Lietuvos matematikos rinkinys ir kiti. Tų žurnalų redkolegijos buvo sudarytos iš įvairių institucijų mokslininkų, jų turinys ir kokybė labai pagerėjo. Tą patį rodo ir pasaulinė praktika – mokslinius žurnalus dažniausiai leisdavo mokslo draugijos. Tačiau kai Vakaruose buvo įsitikinta, kad tai pelninga, didelę dalį žurnalų ėmė leisti firmos. Dėl to kyla tų žurnalų prenumeratos kaina, prasideda kiti nemalonūs dalykai.
Kodėl išnyko dinozaurai Mums labai svarbi kaimynių Latvijos ir Estijos patirtis kad ir mokslo bei studijų veiklos organizavimo srityje. Atkreipėte dėmesį, kad Estijos fizikų draugija pirmoji atsisakė suomių finansinės pagalbos. Ir tai ne vienintelis estų žengimo pirmyn pavyzdys: Estijos mokslininkų atlyginimai kelis kartus didesni už Lietuvos mokslininkų, dėstytojų ir profesūros atlyginimus. Taigi Estija pirmoji įveikė nesėkmių ruožą, kurį teko įveikti visiems iš vienos socialinės sistemos ropščiantis į atvirąją visuomenę ir rinkos ekonomiką. Kaip atsitiko, kad mažoji Estija gana smarkiai pralenkė Latviją ir Lietuvą, bent jau mokslo ir studijų srityje?
Nėra paprasta atsakyti keliais žodžiais. Mažam gal lengviau persitvarkyti. To paties klausimo tąsa būtų ir tokia: kodėl išnyko dinozaurai? Mano galva, jie buvo per dideli, kad galėtų prisitaikyti prie naujų, staigiai pasikeitusių sąlygų. Mažesni dariniai būdami lankstesni lengviau prisitaiko. Estams daug padėjo suomiai, kurie labai artimi savo kultūra, mentalitetu, pagaliau Estija ir Suomija arti viena kitos. Suomija buvo labai smarkiai pažengusi pirmyn, atvėrė savo sieną estams. Juk daug naujų pasaulinių firmų į Latviją ir Lietuvą atėjo per Estiją. Estai daugelį reformų atliko ryžtingai, bet protingai, atsargiai. Kad ir mokslo institutų reformą. Dalis jų Estijoje labai greitai tapo universitetų mokslo institutais, tačiau jų priklausomybė buvo skirtinga. Štai Lietuvoje visi mokslo institutai praktiškai pavaldūs Švietimo ir mokslo ministerijai, nes net ir integravimas į universitetus juk priklauso nuo ministerijos. Estijoje dalis institutų priklauso kitoms ministerijoms. Kodėl Sveikatos apsaugos ar Žemės ūkio ministerijoms negalėtų priklausyti keletas institutų? Juk taip praeityje yra buvę.
Jūs pasisakote už žinybinę priklausomybę moksle?
Kitoms ministerijoms lengviau rasti galimybių paremti atskirų krypčių tyrinėjimus. Švietimo ir mokslo ministerijai tenka nepaprastai platus veiklos baras, nuo ikimokyklinio ugdymo įstaigų, visos švietimo sistemos iki studijų ir mokslo. Visos tos sritys labai svarbios, o mokslas lieka trečioje vietoje. Mokslininkai skatinami rašyti straipsnius, o gal būtų geriau, jeigu jie daugiau laiko skirtų naujoms technologijoms, išvedinėtų naujas augalų ar gyvulių veisles, patentuotų savo naujoves. Pagaliau padėtų, konsultuotų, šefuotų ir t. t. Už tai greta publikacijų juos reikėtų labiau vertinti. Vien pagal publikacijas vertinant mokslinius darbus lazda buvo perlenkta.
Bet ar toks mokslo institutas netaps tik taikomųjų darbų atlikėjais?
Žinoma, gali nukrypti tik į taikomąją veiklą, tapti pagalbiniu priedėliu prie ministerijos ar kitos institucijos. Turime sugalvoti saugiklius: gal tie institutai galėtų būti dvigubos priklausomybės ar panašiai, kad derintų fundamentinius ir taikomuosius tyrimus. Man patinka toks girdėtas teiginys: nėra taikomojo mokslo, jeigu nėra mokslo, kurį būtų galima taikyti. Taikomasis mokslas be fundamentinio faktiškai neįmanomas.
Šia prasme estai elgiasi protingiau, lanksčiau negu lietuviai ar latviai.
Teikia peno apmąstymams Taigi Baltijos intelektinio bendradarbiavimo konferencija mums teikia peno apmąstymams, nes priverčia įdėmiau pažvelgti ir įvertinti kaimynų patirtį. Bet estai apie šią savo patirtį, moksle padarytą pertvarką konferencijoje nekalbėjo, neanalizavo ir savo patirties, kaip jiems pavyko išvengti klaidų, į kurių liūną pateko Lietuvos ir Latvijos mokslas bei aukštosios studijos.
Nematau, kad yra kokių nors sunkumų mūsų mokslo organizatoriams nuvykti į Estiją ir iš esmės pasidomėti jų mokslo pertvarkos reikalais. Praktiškai daug dalykų lyg ir žinomi, kartais reikia tik ryžto atliekant reformą. 2009 m. kita, jau XII Baltijos intelektinio bendradarbiavimo konferencija vyks Lietuvoje, ir mums reikia gerai pagalvoti apie jos tematiką. Vis dėlto atvažiuoja pirmieji šalių mokslų akademijų asmenys, tad jų pranešimų būtų pravartu paklausyti ir platesnei visuomenei. Pagaliau yra ir ne pirmieji, bet problemas išmanantys asmenys, aktyviai toje srityje dirbantys.
Latvijos MA prezidentas Juris Ekmanis kartu yra ir Latvijos mokslo tarybos pirmininkas. Kaip vertinate tokį pareigų sudvejinimą?
To reikėtų paklausti paties J. Ekmanio ir latvių. Estijos valstybės prezidentas taip pat turi neformalią patarėjų tarybą, su kurios nariais jis periodiškai susitinka. Buvęs Estijos MA prezidentas Jurijus Engelbrechtas, labai aktyvus Europos mastu, dabar yra visos Europos mokslų akademijų sąjungos prezidentas. Jis taip pat dažnai susitinka su savo šalies vadovu, bendrauja ir neformalioje aplinkoje, o po kurio laiko, žiūrėk, kai kurias savo mintis atpažįsta savo šalies prezidento kalbose. Tai labai teigiamas dalykas, kai valstybės vadovas įsiklauso į mokslininkų balsą.
Koks Jums susidarė įspūdis, ar Estijos ir Latvijos mokslų akademijos sugebėjo išvengti tam tikros atskirties nuo savo šalių politikų, apskritai visuomenės? Juk ne paslaptis, kad Lietuvos mokslų akademija po nepriklausomybės paskelbimo buvo puolama kaip „anos sistemos“ institucija, geriau jos, girdi, nebūtų dabartiniame Lietuvos mokslo žemėlapyje. O jei ir būtų, tai tebūnie senelių klubas, kurio nariai gali rinktis ir diskutuoti prie arbatos puodelio, bet į nieką daugiau girdi, tegul nepretenduoja.
Man iš šalies nėra paprasta vertinti, kaip buvo ir yra kaimynų šalyse, geriausiai būtų apie tai padiskutuoti su latviais ir estais. Užtat pasakysiu apie Lietuvos MA. Kone kiekvienas jos narys dirba ir kitur, dalyvauja įvairiuose renginiuose. Štai kad ir šios kelionės į Rygą dalyvis akad. Valdemaras Razumas dalyvauja įvairių komisijų veikloje, taip pat tenka panašiai dalyvauti MA viceprezidentei akad. Veronikai Vasiliauskienei ir man pačiam. Tą patį galėčiau pasakyti ir apie kitus narius. Taigi atskirties nuo šalies gyvenimo nematau. Gal daugiau reikėtų dirbti su visuomene, aiškinti savo vaidmenį, kad žmonės nemanytų, jog Akademija yra kažkokia uždara mokslininkų organizacija. Mūsų tinklalapyje lankosi nemažai žmonių, vadinasi, domisi. Savo veikloje daug ką esame pakeitę, stengiamės stiprinti ekspertinę funkciją.
Dabar keičiasi Lietuvos mokslo tarybos funkcijos, ji taps labiau vykdančiąja institucija. Praktiškai Lietuvos MA teks būti vos ne vienintele ekspertine institucija. Todėl ir raginame, kad ministerijos, Vyriausybė ir Seimas labiau pasinaudotų Akademijos potencialu. Iš Ūkio ministerijos gavome raštą ir su Lietuvos mokslo taryba recenzuojame didelius projektus, kompleksines mokslines programas. Taigi MA vaidmuo didėja, stengiamės aktyviai dalyvauti šalies gyvenime.
Kalbėjosi Gediminas Zemlickas
Nuotraukoje:
Latvijos MA prezidentas akad. Juris Ekmanis ir Latvijos švietimo ir mokslo ministrė, Latvijos MA tikroji narė Baiba Rivža sveikina Lietuvos MA prezidentą akad. Zenoną Rokų Rudziką, kuriam tik ką įteiktas Baltijos mokslų akademijų medalis
