Naujasis KTU rektorius: pirmenybė žinioms ir idėjoms
Globalizacijos sąlygomis
Esamą universiteto gyvenimo tarpsnį rektorius R. Šiaučiūnas įvardijo kaip sudėtingą, tačiau ir įdomų istorinį momentą: šalyje vyksta kapitalo, rinkų, informacijos, gamybos ir idėjų globalizacija. Baigėsi pigia darbo jėga pagrįstas ekonomikos augimas, pagrindiniu šalies ūkio augimo veiksniu tampa mokslas, žinios, kvalifikacija ir gebėjimas įsisavinti naujoves. Todėl pats laikas keisti finansavimo prioritetus ir atkreipti dėmesį į kitus plėtrą skatinančius veiksnius. Jauniems žmonėms būtina teikti aukščiausią kvalifikaciją, jeigu nenorime atsilikti technikos, technologijų, visuomenės procesų pažinimo srityse. Atsilikus bus neįmanoma laimėti ekonominėse lenktynėse. Pasak rektoriaus, Lietuva kol kas išlaikė kokybišką aukštojo mokslo sistemą, palyginti su valstybės skiriamu finansavimu mūsų aukštasis mokslas yra tiesiog fenomenas Europos mastu, – teigė rektorius R. Šiaučiūnas.
Kita vertus, rektorius pažymėjo, jog sąmoningai ar ne, bet yra menkinamas universitetų prestižas. Kad būtų kitaip, priklauso ne tik nuo pačios akademinės bendruomenės, bet ir nuo visuomenės bei valstybės institucijų požiūrio į aukštąjį mokslą. Kalbėdami apie studentiją dažnai pamirštame, kad tai mūsų vaikai ir vaikaičiai, o ne statistiniai vienetai suvestinėse. Kodėl studentai turi gyventi sovietiniuose bendrabučiuose, šalti auditorijose ir dirbti su vakarykšte įranga? Kam tos reformos, jeigu jos nekuria sąlygų jaunimui tobulėti.
Žinios ir idėjos – svarbiausia ateities „valiuta“
Šie rektoriaus žodžiai turėjo kristi į Kauno muzikiniame teatre susirinkusio tautos žiedo širdis. Ar politikai, švietimo, verslo, dvasininkijos ir mokslo atstovai išgirdo šiuos rektoriaus žodžius, spręsime iš jų sprendimų bei realių darbų. Rektorius kvietė imtis bendro darbo, mažiau klausytis visažinių ekspertų, bet siekti, kad mūsų gabiausieji abiturientai studijuoti rinktųsi ne Bremeną, garsėjantį muzikantais, o ne pasaulinio lygio universitetu, bet Lietuvos aukštąsias mokyklas. Turime veikti taip, kad mūsų jauni mokslo daktarai savo idėjas siektų ir galėtų įgyvendinti Tėvynėje, o ne svajotų apie užjūrius.
Gimsta nauja visuomenė, toliau plėtojo mintį rektorius, kurios pagrindinė „valiuta“ bus idėjos ir žinios. Šioje visuomenėje didėja universitetų vaidmuo, kurie tampa institucijomis, turinčiomis didžiausią įtaką šalies vystymuisi. Nauji iššūkiai neturi užgožti tradicijų, dvasinių ir moralinių vertybių.
Per pastarąjį dešimtmetį kone dešimteriopai išaugo Lietuvos mokslininkų publikacijų skaičius prestižiniuose pasaulio žurnaluose ir ES Bendrosios programos finansuojamų tyrimų programų apimtys, milijonus eurų siekiančios sutartys su tarptautinėmis bendrovėmis. Tūkstančiai mūsų studentų pagal mainų programas semestrą ar du studijuoja geriausiuose Europos universitetuose. Rektorius teigė nežinąs nė vieno atvejo, kad mūsų studentai būtų grąžinti atgal kaip netinkamai ar silpnai pasirengę studijoms. Priešingai, mūsų studentų žinios gerai vertinamos.
Tai rodo, kad mūsų universitetuose studijos didžiąja dalimi pagrįstos moksliniais tyrimais. Tad gal geriausi Lietuvos universitetai galėtų būti įvardyti mokslo universitetais ir pradėti tinkamai finansuoti? Tokia sistema ir objektyvūs vertinimo kriterijai daug labiau paskatintų sveiką konkurenciją negu mistinis studentų „krepšelis“, teigė rektorius.
Universitetai turi atitikti visuomenės lūkesčius, bet kartu ir inicijuoti būtinus pokyčius. Be to, rektorius pabrėžė svarbą tausoti valstybinę kalbą, nepasiduoti nepamatuotiems moderniems vėjams. Visa tai klausytojų neliko nepastebėta.
Tiesą sakant, naujojo rektoriaus kalboje nebuvo šiai aukštajai mokyklai būdingo inžinieriaus profesijos aukštinimo. Sunku būtų prisiminti, ar rektoriaus ir sveikintojų kalbose apskritai buvo užsiminta apie inžinieriaus profesijos ir jos prestižo reikalus šalyje. Bet gal šių eilučių autorius kai ko paprasčiausiai nenugirdo.
Rektoriaus Raimundo Šiaučiūno prakalbą susirinkusieji sutiko pritariančiais plojimais. Bene ilgiausiai trukusi iškilmių dalis buvo skirta inauguruoto rektoriaus sveikinimams. Po jų svečiams koncertavo Kauno miesto simfoninis orkestras, kuriam dirigavo Modestas Pitrėnas.
Kaip garbės ginklas įteikta „Strategija“
Į ką pirmiausia naujasis rektorius žada telkti jėgas? Tvirtina, kad labai svarbu atnaujinti pedagoginį personalą, disertacijas apsigynusius jaunus mokslų daktarus įtvirtinti universitete, kad jie nebūtų prarasti studijoms ir mokslui. Būtina užtikrinti sąlygas jauniems ir gabiems dėstytojams sparčiau kopti karjeros laiptais, o doktorantams reikia sudaryti galimybes doktorantūros metu pusę etato dirbti akademiniuose padaliniuose, juos būtina pritraukti prie užsakomųjų darbų ir projektų vykdymo. Antra užduotis: dėti visas pastangas, kad KTU galėtų sėkmingai konkuruoti dėl ES struktūrinių fondų lėšų, kurios 2007–2013 m. pasieks Lietuvą. Tai galimybė sustiprinti KTU infrastruktūrą, mokslo ir studijų kokybę.
Rektorius susirūpinęs ir pasiryžęs siekti, kad sparčiau negu vidutiniškai Lietuvoje didėtų KTU darbuotojų atlyginimai. Laikas didinti santykinį profesorių ir docentų etatų skaičių. Norint įvykdyti šiuos uždavinius, teks koreguoti universiteto finansų politikos prioritetus, daugiau lėšų skirti darbo užmokesčiui, pritraukti papildomų lėšų KTU materialinei bazei atnaujinti, naujai įrangai įsigyti, remontuoti studentų bendrabučius ir patalpas.
Šventės, kad ir kokios malonios, ateina ir praeina. Ateina realių darbų ir sprendimų metas. Neatsitiktinai inauguracinių iškilmių metu KTU Tarybos pirmininkas Aleksandras Vasiliauskas akademinės bendruomenės vardu sveikindamas rektorių Raimundą Šiaučiūną įteikė jam ir savo autorinę knygą Strategija. Ko jau ko, o strateginio mąstymo, ateities vizijos matymo niekam nėra duota per daug. Palinkėkime naujajam rektoriui stiprybės ir gerų pagalbininkų užsibrėžtiems tikslams bei darbams įgyvendinti.
Gediminas Zemlickas
