Atsargiai – netikri diplomai!
Kai valstybės švietimo filosofija pernelyg liberali Jeigu valstybė išduoda leidimą aukštajai mokyklai legaliai veikti, o prisidengus ja vykdoma nelegali veikla, tokią mokyklą sunku prigriebti. Tačiau gal įmanoma patikrinti studijų kokybę, studijų programas? Tarkime, programos gali būti tvarkingos, o studijos nevykdomos, fiktyvios, bet diplomai išduodami. Ar tikrinama, kaip vykdomos įtartinų mokyklų studijos?
Toks tikrinimas gali padėti, bet gali ir nepadėti. Didžiojoje Britanijoje, iš kur esu kilęs, visa švietimo sistema yra labai liberali. Tai britų švietimo tradicija. Studijų kokybės patikra – tai studijų programų vykdymo filtras, bet jis toks, kad per jį sugeba prasiskverbti ir nelegalūs operatoriai. Filtras neapsaugo.
Tad ko reikia veiksmingesnei kovai?
Reikia didesnio valstybių politinio supratimo ir politinės valios veikti. Deja, viso to vis dar labai trūksta.
Tačiau laukiant, kada atsiras ta politinė valia, galima jos ir nesulaukti. Nejau neįmanoma efektyviai veikti remiantis esama teisine baze?
Tai gana sudėtinga, nes Europos Sąjungoje švietimo politika decentralizuota. Yra valstybių, kuriose veikia griežti įstatymai, bet yra ir tokių, kuriose labai liberalios tradicijos. Be galo sudėtinga pasiekti, kad ES būtų priimti ir įgyvendinti vienodi ar bent panašūs teisės aktai bei normos.
Bet ar iš principo įmanoma, jeigu būtų politinės valios?
Tai įmanoma, bet reikia, kad smarkiai pasikeistų mentalitetas, ypač didžiosiose ES šalyse. Didžiojoje Britanijoje reikėtų iš esmės reformuoti aukštojo mokslo įstatymą, aktą, pagal kurį veikia šalies universitetai. Taip pat yra ir Prancūzijoje – ten dabar labai lengvai įsteigiamos aukštosios mokyklos. Pertvarkyti jų steigimo tvarką sudėtinga, nors iš esmės įmanoma.
Prie ko tai atves, jeigu visas šis nelegalios veiklos procesas bus paliktas savieigai? Koks aukštasis mokslas bus po 20–30 metų?
Jokiu būdu negalima palikti savieigai. Kas vyks? Bus kelių tipų aukštosios mokyklos – labai gerai vertinami universitetai ir išgalvotos, realiai neegzistuojančios, bet užsiimančios nelegalia veikla institucijos. Atsiras vis daugiau tarpinių institucijų, kurios veiks „pilkojoje zonoje“, bus labai sunku jas susekti. Ar tai visiškai nelegalios institucijos, o gal jų veikloje esama ir tam tikrų vertingų elementų? Ateityje daugės klausimų, bet ir atsakymų turėtų daugėti.
Laisvosios rinkos perversijos Dokumentų padirbinėjimas – tai valstybės pamatų griovimas. Tad ar nelegalūs aukštojo mokslo diplomų gamintojai, mokslinių laipsnių dokumentų padirbinėtojai nėra valstybės pamatų griovėjai?
Nemanau, kad tai būtų reguliuojamas procesas. Jis labai organiškas, būdingas laisvajai rinkai. Švietimas yra tapęs didžiule rinka. Joje yra paklausa tiek žinioms ir tikrai kvalifikacijai įgyti, tiek paprasčiausiam popieriui, koks ir yra padirbtas diplomas. Rinka suteikia ir vieną, ir kitą, joje galima rasti visko.
Tačiau net ir Jūs, valstybės institucijoms atstovaujantis ekspertas, negalite viešai įvardyti nelegalius diplomus ir mokslinius laipsnius teikiančias institucijas. Supratau, kad jos grasina teismais, nesibaigiančiais procesais ir kitokiais nemalonumais?
Ironiška, bet šiais metais buvo toks atvejis. Jungtinės Karalystės NARIC informacinis centras organizavo didelę konferenciją, į kurią atvyko dalyvių iš viso pasaulio. Konferencijoje galėjo dalyvauti visi norintieji, buvo kalbama apie nelegalias studijas, diplomų pirkimą. Į renginį užsiregistravo ir nelegalių institucijų atstovai. Jie atvyko su savo teisininkais ir aršiai gynė savo interesus, reikalavo visų pranešimų ir kalbų tekstų, kuriuos grasino panaudoti būsimuose teismo procesuose.
Kokie jų argumentai? Matyt, įrodinėja, kad veikia legaliai, teikia visuomenei reikalingas paslaugas?
Žinoma, jie turi gynybos argumentų. Vienas iš jų, kad negali gauti akreditacijos jokioje valstybėje, nes vyriausybės jų atžvilgiu nusiteikusios priešiškai. Nacionalinės vyriausybės, girdi, konservatyvios, nesupranta naujų studijų teikimo būdų ir formų. Dėl to jie, esą, nukenčia.
Be to, labai sunku įrodyti jų nelegalią veiklą, pavyzdžiui, tai, kad jie neorganizuoja studijų, kažko nepadaro. Didžiojoje Britanijoje ir kai kuriose kitose šalyse nėra teisinio apibrėžimo, kas yra universitetas. Todėl šiuo vardu piktnaudžiaujama.
Lietuvoje procesai dar valdomi Kaip apibūdintumėte padėtį Lietuvoje? Turiu mintyje nelegalių diplomų teikimo veiklą.
Šiuo metu gal nėra daug ką komentuoti, nes Lietuva – maža šalis, čia daug kas reglamentuojama teisės aktais, teisės įgyvendinimas gana akylai stebimas. Šia prasme Lietuvoje mažiau problemų negu Didžiojoje Britanijoje. Esama bėdų su nelegaliomis Rusijos aukštosiomis mokyklomis, tačiau tai jau kiti aspektai: socialiniai, kultūriniai...
Didėjant migracijai, į Lietuvą atvykstant daugiau užsieniečių, ypač iš Pietryčių Azijos regiono, Indijos, Pakistano ar trečiojo pasaulio šalių, ir jūsų šalis daug aštriau pajus tas problemas.
Kokį pavojų Jūs, Barselonoje dirbantis anglas, matote Lietuvai, kad nelegalios Rusijos aukštosios mokyklos skverbiasi į mūsų šalį?
Suprantama, kad Lietuva jaučia pavojų iš Rusijos. Kai Borisas Jelcinas buvo Rusijos prezidentu, vyko labai aktyvus veiklos liberalizavimas, tad šiandien atsirado nemažai nelegalių veiklų. Gaunamos stipendijos arba jomis fiktyviai pasinaudojama, atvykstama į posovietines valstybes. Tai dviguba apgaulė, nes apgaudinėjama valstybė, kurios pinigai panaudojami tarsi stipendija, o tų šalių visuomenė patirs, ką reiškia fiktyviai parengti „specialistai“ ir jiems išduoti diplomai. Ar norėtume gydytis pas gydytoją, kuris yra „baigęs“ nelegalias studijas? Pastaruoju metu yra apie 80 Rusijoje registruotų internetinių portalų, kuriuose siūloma pirkti mokslinius laipsnius.
Esate gana pavojingos nelegalios veiklos ekspertas. Apie tai su kolegomis parašėte knygą. Ar kartais nesijaučiate kaip tas italų televizijos serialo „Aštuonkojis“ herojus komisaras Katanis, kuriam tenka nuolat rizikuoti?
(Juokiasi). Tą televizijos serialą primena ne tiek mano paties, o kai kurių kolegų gyvenimas ir veikla. Jie užsiima konkrečiais tyrimais, informacijos rinkimu ir nelegalių instancijų teisiniu persekiojimu. Pavyzdžiui, JAV gyvena vienas turtingas asmuo, kuris per penkerius metus išaiškino nemažai nelegalaus verslo institucijų. Štai tokių žmonių veikla man kelia pagarbą ir susižavėjimą.
Kalbėjosi Gediminas Zemlickas
Mokslo Lietuvos redakcija dėkoja Studijų kokybės vertinimo centro direktoriaus pavaduotojai Aurelijai Valeikienei už pagalbą darant šį interviu.
Nuotraukose:
Studijų kokybės vertinimo centro direktoriaus pavaduotoja Aurelija Valeikienė, Yves Beaudin ir Duncan Hamshere
Lietuvos mokslininkų mobilumo centro 3-ioji metinę konferenciją atidaro švietimo ir mokslo ministrė Roma Žakaitienė; sėdi – ministerijos sekretorius dr. Giedrius Viliūnas, Suomijos nacionalinės švietimo tarybos švietimo konsultantė dr. Carita Blomqvist ir Latvijos rektorių tarybos generalinis sekretorius ir švietimo vadybos profesorius Latvijos universitete Andrejs Rauhvargers
