Išleistas trečiasis „Muzikos enciklopedijos“ tomas
Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas išleido paskutinį, trečiąjį Muzikos enciklopedijos tomą.
Paskutiniajame tome rašoma apie įvairių tautų (rusų, serbų, škotų, tadžikų, totorių, vokiečių, žydų ir kt.) ir šalių (Olandijos, Panamos, Peru, Portugalijos, Paragvajaus, Prancūzijos, Rumunijos, Slovakijos, Slovėnijos, Vengrijos, Vietnamo, Suomijos, Turkijos, Ukrainos) muziką. Skelbiami išsamūs straipsniai apie muzikos kryptis (postmodernizmą, romantizmą, sentimentalizmą ir kt.), stilius (pankroką, popmuziką, roką ir t. t.) ir žanrus (operą, operetę, oratoriją, pasiją, simfoniją, sonatą). Trečiajame tome gausu muzikos teorijos straipsnių (pavyzdžiui, Pitagoro darna, polifonija, ritmas, tonacija) ir biografinių straipsnių apie žymius pasaulio muzikos kūrėjus ir atlikėjus, tarp jų – Niccolo Paganinį, Carlą Orffą, Krzysztofą Pendereckį, Astorą Panteleoną Piazzollą, Sergejų Prokofjevą, Sergejų Rachmaninovą, Mstislavą Rostropovičių, Giacomo Puccinį, Elvį Aroną Presley, Pablo de Sarasatę, Franzą Schubertą, Antonio Vivaldį ir kitus.
Tome aprašomi gerai žinomi (obojus, pianinas, smuikas, trimitas, trombonas, vargonai, violončelė) ir retesni instrumentai (skambantys papuošalai, stiklo armonika, tromba marina), taip pat lietuvių muzikos instrumentai (ožragis, ragai, skrabalas, skudučiai, terkšlė ir kt.) ir muzikinio folkloro rūšys (sutartinės, talalinės), skelbiamas išsamus iliustruotas straipsnis apie simfoninį orkestrą.
Enciklopedijoje pateikiama daug informacijos apie Lietuvos muzikinį gyvenimą (Panevėžio muzikinis teatras, Pažaislio muzikos festivalis, Polifonija, Vilniaus festivalis, Vilniaus džiazo festivalis, Vilniaus kvartetas), aprašomos Panevėžio, Rokiškio, Rietavo, Salų, Šiaulių ir kitos muzikos mokyklos. Daug dėmesio skiriama lietuvių kompozitoriams, atlikėjams ir muzikologams. Čia skaitytojas ras informacijos apie Miką ir Kiprą Petrauskus, Veroniką Povilionienę, Stasį Povilaitį, Antaną Rekašių, Gintarą Rinkevičių, Mūzą Rubackytę, Česlovą Sasnauską, Saulių Sondeckį, Sigutę Stonytę, Anatolijų Šenderovą, Adeodatą Tauragį, Jūratę Trilupaitienę, Mindaugą Urbaitį, Violetą Urmaną, Stasį Vainiūną, Audronę ir Birutę Vainiūnaites, Jūratę Vyliūtę ir kitus.
Muzikos enciklopedija – tai bendras projektas, įgyvendinamas Mokslo ir enciklopedijų leidybos instituto ir Lietuvos muzikos akademijos bei jos Muzikologijos instituto.
Šioje enciklopedijoje pateikiama daug informacijos apie visas pasaulio muzikinės kultūros sritis. Aptariama įvairių šalių ir epochų liaudies ir profesionalioji muzikinė kūryba, muzikinio gyvenimo apraiškos (operos ir baleto teatrai, koncertinės organizacijos, festivaliai, konkursai, muzikos mokymo įstaigos, muzikos leidyba ir kt.), pateikiama duomenų apie žymius kompozitorius, muzikos atlikėjus ir kolektyvus, muzikologus, nušviečiamos muzikos teorijos sąvokos.
Atskleidžiamas platus šiuolaikinės (XX a. antrosios pusės ir XXI a. pradžios) muzikos reiškinių spektras. Šalia vadinamosios rimtosios, akademinės muzikos, aptariami pramoginės muzikos reiškiniai ir žymesni jų atstovai. Daug dėmesio skiriama lietuvių muzikinei kultūrai (Lietuvoje ir svetur), nurodomi kitų šalių muzikų ryšiai su Lietuva.
Straipsnių informaciją stengtasi pateikti taip, kad ja galėtų pasinaudoti ir profesionalai, ypač muzikos mokytojai, ir kuo gausesnis muzikos mėgėjų būrys.
Muzikos enciklopediją sudaro trys iliustruoti tomai (kiekvieno apimtis – apie 85 leidybos lankai). 2000 m. išleistas I tomas (A–H), 2003 m. – II tomas (I–N), 2007 m. – III tomas (O–Ž, I–III tomų papildymai).
Mokslo ir enciklopedijų leidybos instituto informacija
