Skelbimai 2007/12/06

„Mokymų organizavimas II ir III pakopos studentams bei tyrėjų mokslinės kompetencijos didinimas sudarant prielaidas ES teisės aktų, susijusių su globalios kaitos ir antropogeninio poveikio ekosistemoms tyrimu bei monitoringu, įgyvendinimui“

Projekto vykdytojas – Vilniaus universiteto Ekologijos institutas.

Projekto partneris – Vilniaus universiteto Gamtos mokslų fakultetas.

Projektas skirtas Lietuvos 2004–2006 m. Bendrojo programavimo dokumento 2 prioriteto Žmogiškųjų išteklių plėtra 5 priemonės Žmogiškųjų išteklių kokybės gerinimas mokslinių tyrimų ir inovacijų srityje tikslams įgyvendinti.

Projekto pradžia: 2006 m. gegužės mėn.
Projekto pabaiga: 2008 m. gegužės mėn.
Skirta parama: 560 292 Lt

Projekto tikslas – kelti mokslininkų, kitų tyrėjų ir aplinkos apsaugos darbuotojų kvalifikaciją bei motyvaciją ir sudaryti sąlygas rengti naujus aukštos kvalifikacijos specialistus, siekiant, kad atliekamų gamtinių tyrimų ir teikiamų paslaugų kokybė atitiktų naujus, su naryste ES iškilusius poreikius, o vykdomi tyrimai būtų konkurencingi ES mastu.

Projekto uždaviniai

1. Sudaryti sąlygas mokslininkų ir tyrėjų bei aplinkosaugos darbuotojų, dirbančių klimato kaitos, ekologinės stebėsenos, bioįvairovės, išteklių vertinimo ir planavimo srityse bei kitose su globalios kaitos ir antropogeninio poveikio ekosistemoms tyrimais susijusiose srityse, gebėjimų didinimui, vedant tarpdisciplininius mokymų ciklus. Jais siekiama glaudaus tarpdisciplininio bendradarbiavimo bei galimybės keistis naujausia informacija, kuri padidintų atliekamų mokslinių tyrimų konkurencingumą.

2. Parengti naujus specialistus vykdant mokymus II ir III pakopos įvairių gamtamokslinių studijų studentams pagal projekto metu parengtą mokymų medžiagą Globalios kaitos ir antropogeninio poveikio ekosistemoms tyrimai.

3. Sudaryti sąlygas kelti mokslininkų ir tyrėjų bei II ir III pakopos studentų motyvaciją, vedant rinktinių seminarų ciklus.

4. Apmokyti dirbti projekto dalyvius pagal patvirtintas ekologinės stebėsenos metodikas.

2006–2007 m. pasiekti tiesioginiai projekto rezultatai

- Apmokyti 16 projekto dalyvių pagal patvirtintas ekologinės stebėsenos metodikas. Pirmas mokymų ciklas vyko 2007 m. gegužės mėn. Žemaitijos nacionaliniame parke. Antras ciklas vyko 2007 m. rugsėjo mėn. – Aukštaitijos nacionaliniame parke. Mokymuose dalyvavo aplinkosaugos darbuotojai iš Lietuvos nacionalinių, regioninių parkų bei rezervatų.
- Vesti 4 tarpdisciplininių mokymų ciklus. Pirmo ciklo Globalios kaitos ir antropogeninio poveikio ekosistemoms tyrimai ir monitoringas: klimato kaitos poveikio aplinkai vertinimas panaudojant GIS technologijas metu vyko mokymo kursai. Antrą ciklą sudarė mokymai apie Globalią kaitą ir biotą: pokyčius, jų vertinimą ir grėsmę, trečią – apie Ekosistemų jautrumą, pažeidžiamumą ir adaptacijų vertinimą ir prognozes, ketvirtą – apie Bioįvairovę globalios kaitos sąlygomis. Mokymai, kurių dalyviai buvo VUEI, VU GMF mokslininkai ir kiti tyrėjai, vyko Vilniaus universiteto Ekologijos institute. Be Lietuvos ekspertų mokymuose dalyvavo užsienio ekspertai: dr. Vadim E. Panov (Zoologijos institutas, Sankt-Peterburgas), Gordon H. Coop (Center of Environmental Fisheries and Aquaculture Sciences, DEFRA, UK), Rusijos MA narė korepondentė prof. N. Nemova (Karelijos mokslo centro Biologijos institutas), dr. Ravinder Sehgal (San Francisco Universitetas, JAV), dr. Mikhail Kozlov (Department of Biology, Section of Ecology, University of Turku, Suomija).
- Vesti 2 rinktinių seminarų ciklai Globalūs klimato ir gamtos pokyčiai.
- Sukurta II ir III pakopos studentų mokymų medžiaga Globali aplinkos kaita.
- Sukurta tarpdisciplininių mokymų mokslininkams ir tyrėjams medžiaga Biota ir globali kaita (Pirmoji knyga).

2008 m. planuojami tiesioginiai projekto rezultatai

- Baigti 20 aukščiausios kvalifikacijos specialistų mokymus.
- Baigti 27 II ir III pakopos studentų pagal programą Globalios kaitos ir antropogeninio poveikio ekosistemoms tyrimai mokymus.
- Vesti 1 tarpdisciplininių mokymų kursą.
- Pabaigti rengti ir išleisti tarpdisciplininių mokymų knygą Biota ir globali kaita (Antroji knyga).
- Išleisti ekologinės stebėsenos metodikų knygą.

1. Konkurse dalyvaujantis asmuo (toliau – pretendentas) privalo:

1.1. būti ne vyresnis kaip 65 metų;
1.2. būti mokslininkas, įgijęs habilituoto daktaro mokslo laipsnį biomedicinos mokslų srities, ekologijos ir aplinkotyros ar zoologijos kryptyse;
1.3. turėti ne mažesnį kaip 10 metų mokslininko stažą (biomedicinos srities ekologijos ir aplinkotyros ar zoologijos kryptys) bei administracinio darbo patirties;
1.4. kvalifikacija turi atitikti ne mažesnius kaip vyriausiojo mokslo darbuotojo pareigoms užimti taikomus kvalifikacinius reikalavimus;
1.5. būti susipažinęs su mokslinių tyrimų įstaigų veiklos organizavimą, finansavimą, darbo teisinius santykius reglamentuojančiais Lietuvos Respublikos įstatymais, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimais ir kitais teisės aktais.

2. Privalumai:

2.1. dalyvavimas tarptautinėse konferencijose ir seminaruose, mokslinių publikacijų skelbimas leidiniuose, įrašytuose į ISI bazės pagrindinių leidinių sąrašą;
2.2. narystė tarptautinėse mokslinėse organizacijose, bendradarbiavimo patirtis su tarptautinėmis institucijomis;
2.4. dalyvavimo rengiant ir įgyvendinant mokslo ir ES struktūrinių fondų paramos projektus patirtis.

3. Per vieną mėnesį nuo konkurso paskelbimo spaudoje dienos, įskaitant paskelbimo spaudoje dieną, pretendentas privalo pateikti:

3.1. prašymą dalyvauti konkurse;
3.2. asmens tapatybę, pilietybę ir amžių patvirtinantį dokumentą ir jo kopiją;
3.3. mokslo laipsnį liudijantį dokumentą ir jo kopiją;
3.4. valstybinio socialinio draudimo pažymėjimą ir jo kopiją;
3.5. trumpą gyvenimo ir mokslinės veiklos aprašymą;
3.6. instituto veiklos plano projektą;
3.7. mokslinių darbų sąrašą;
3.8. kitus papildomus dokumentus, leidžiančius objektyviai įvertinti pretendento kvalifikaciją.

Pretendentai dokumentus gali siųsti registruotu laišku arba pateikti asmeniškai Institute Personalo, informacijos ir leidybos skyriaus vadovui adresu: Akademijos g. 2, 236 kabinetas, Vilniuje.

Informacija teikiama nurodytu adresu telefonu (8 ~ 5) 272 9898 arba el. paštu rita@ekoi.lt

VU Teorinės fizikos ir astronomijos instituto planetariume gruodžio 13 d. 17 val. vyks paskaita Fizikos Nobelio premijos. Nobelio premijų suteikimo istorija: nuo Rentgeno iki šių metų laureatų. Faktai ir nematomoji pusė.

Pranešėjas – dr. Romualdas Karazija.

Renginys nemokamas.

Planetariumo adresas: Konstitucijos pr. 12A, Vilnius.

http://mokslasplius.lt/planetariumas

Skelbiamo konkurso į Vilniaus universiteto
Eksperimentinės ir klinikinės
medicinos instituto direktoriaus pareigas sąlygos

1. Konkurse dalyvaujantis asmuo (toliau – pretendentas) privalo:

1.1. būti mokslininkas, įgijęs daktaro arba habilituoto daktaro mokslo laipsnį biomedicinos mokslų srities medicinos kryptyje;
1.2. turėti ne mažesnį kaip 10 metų mokslininko darbo stažą ir administracinio darbo patirtį bei kvalifikaciją, atitinkančią ne mažesnius kaip vyresniojo mokslo darbuotojo pareigas užimti taikomus kvalifikacinius reikalavimus;
1.3. turi būti susipažinęs su mokslinių tyrimo įstaigų veiklos organizavimą, finansavimą, darbo teisinius santykius reglamentuojančiais Lietuvos Respublikos įstatymais, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimais ir kitais teisės aktais.

2. Privalumai:

2.1. dalyvavimas tarptautinėse konferencijose ir seminaruose, mokslinių publikacijų skelbimas leidiniuose, įtrauktuose į ISI bazės pagrindinių leidinių sąrašą;
2.2. pedagoginio darbo patirtis;
2.3. narystė tarptautinėse mokslinėse organizacijose, bendradarbiavimo su tarptautinėmis institucijomis patirtis;
2.4. patirtis rengiant ir įgyvendinant mokslo bei ES struktūrinių fondų paramos projektus.

3. Per vieną mėnesį nuo konkurso paskelbimo spaudoje dienos, įskaitant paskelbimo spaudoje dieną, pretendentai privalo pateikti:

3.1. prašymą dalyvauti konkurse;
3.2. asmens tapatybę, pilietybę patvirtinantį dokumentą ir jo kopiją;
3.3. mokslo laipsnį liudijantį dokumentą ir jo kopiją;
3.4. valstybinio socialinio draudimo pažymėjimą ir jo kopiją;
3.5. trumpą gyvenimo ir mokslinės veiklos aprašymą;
3.6. instituto veiklos plano projektą;
3.7. mokslinių darbų sąrašą;
3.8. kitus papildomus dokumentus, leidžiančius objektyviai įvertinti pretendento kvalifikaciją.

Pretendentai dokumentus gali siųsti registruotu laišku arba pateikti asmeniškai instituto mokslinei sekretorei adresu: Vilniaus universiteto Eksperimentinės ir klinikinės medicinos institutas, Žygimantų g. 9, LT-01102, Vilnius.

Informacija teikiama nurodytu adresu ir telefonu (8 ~5 ) 262 8841 arba el. paštu birute.butkiene@ekmi.vu.lt

SKELBIA VIEŠĄ KONKURSĄ
DIREKTORIAUS PAREIGOMS UŽIMTI

Konkursas organizuojamas vadovaujantis Mokslo ir studijų įstatymu, Instituto statutu, Instituto tarybos darbo reglamentu.

Konkurse gali dalyvauti humanitarinio profilio mokslininkai, turintys mokslinio darbo stažą bei organizacinių sugebėjimų, susipažinę su Instituto veikla bei turintys jos viziją, žinantys Lietuvos Respublikos įstatymus, Vyriausybės nutarimus ir kitus teisės aktus, reglamentuojančius mokslo ir studijų institucijų veiklą.

Pretendentai iki skelbime nurodytos datos privalo pateikti šiuos dokumentus:

• prašymą Instituto tarybos pirmininko vardu dalyvauti konkurse;
• asmens tapatybę ir amžių patvirtinančio dokumento kopiją;
• valstybinio socialinio draudimo pažymėjimo kopiją;
• mokslo laipsnį liudijančio dokumento (-ų) kopiją (-as);
• trumpą gyvenimo ir mokslinės veiklos aprašymą (CV);
• svarbiausių mokslinių darbų sąrašą;
• instituto veiklos plano projektą;·
• kitus papildomus dokumentus, leidžiančius objektyviai įvertinti pretendento kvalifikaciją (pretendento nuožiūra).

Direktorių renka Instituto taryba, savo posėdyje išklausiusi pretendentų programinių pranešimų.

Pretendentai dokumentus pateikia Kultūros, filosofijos ir meno instituto mokslinei sekretorei (Saltoniškių g. 58, LT–08105, Vilnius, 215 kab.) iki 2007 m. gruodžio 20 d. Telefonas pasiteirauti (8 ~ 5) 275 1898. Pateikiant dokumentų kopijas turėti jų originalus.

Lapkričio 19 d. vykusio ekspertinio vertinimo metu nuspręsta finansuoti dar 37 užsienyje dirbančių lietuvių mokslininkų paraiškas trumpalaikiams vizitams atvykti į Lietuvos studijų ir mokslo centrus.

„Džiaugiamės didėjančiu Lietuvos mokslo institucijų aktyvumu. Tikiu, kad tokios iniciatyvos kaip ši, gali paskatinti aktyvesnį bendravimą tarp Lietuvos institucijų ir išvykusių mokslininkų. Juk realūs pokyčiai čia gali prasidėti būtent nuo sutvirtėjusių ryšių, geriausios pasaulio patirties perėmimo“, – tvirtina vienas iš projekto iniciatorių dr. Tomas Žalandauskas.

Šiam vertinimui paraiškas pateikė lietuviai tyrėjai iš Didžiosios Britanijos, Australijos, Belgijos, Ispanijos, Italijos, JAV, Kanados, Prancūzijos, Suomijos, Vengrijos, Vokietijos, ketinantys atvykti į Vilniaus, Vytauto Didžiojo, Vadybos ir ekonomikos (ISM), Kauno medicinos, Kauno technologijos, Šiaulių universitetus, Lietuvos kūno kultūros akademiją, Puslaidininkių fizikos, Matematikos ir informatikos, Socialinių inovacijų, Socialinių tyrimų, Ekologijos, Lietuvių kalbos, Fizikos, Biotechnologijos, Išeivijos, Eksperimentinės ir klinikinės medicinos ir kt. institutus.

„Šiam vertinimui iki lapkričio pirmosios pateikta 40 paraiškų, kuriomis prašoma finansuoti užsienyje dirbančių tyrėjų trumpalaikius vizitus. Dvi iš jų buvo atmestos lapkričio pradžioje vykusio administracinio vertinimo metu, nes neatitiko pagrindinių keliamų reikalavimų. Ekspertinis paraiškų vertinimas vyko lapkričio 14 ir 19 d., jo metu atmesta dar viena paraiška. Likusiųjų 37 tyrėjų vizitams nuspręsta skirti finansavimą, o jų vizitai į Lietuvos mokslo centrus prasidės jau lapkričio 29 d.“, – apie paraiškų vertinimą pasakoja vizitus organizuojančio Mokslininkų sąjungos instituto atstovė Julija Sabataitytė.

Atvykstantys mokslininkai vizitų metu vykdys tiriamąją, mokslinę bei pedagoginę veiklą socialinių mokslų, technologijų, fizinių, biomedicinos bei humanitarinių mokslų srityse.

Pasak J. Sabataitytės, kaip ir ankstesnių paraiškų svarstymų metu – didžiąją dalį šįkart sudarė biomedicinos mokslų tyrėjų iniciatyvos (13), šiek tiek mažiau aktyvūs socialinių (9), fizinių (7), humanitarinių (6) bei technologinių (5) mokslų atstovai.

Ekspertų komisijos patvirtintą finansavimą gaus 37 iš svetur atvyksiantys lietuviai mokslininkai bei juos priimančios institucijos (Lietuvos mokslo ir studijų centrai ar kt.). Vieno nuo 2 savaičių iki 3 mėnesių trunkančio vizito biudžetui (atvykstančiam tyrėjui ir priimančiajai institucijai kartu) skirta nuo 5 500 Lt iki 28 000 Lt.

Teikti paraiškas ir užmegzti ar plėtoti bendradarbiavimo ryšius bei siekti patirties sklaidos trumpalaikiams vizitams pasikviečiant užsienyje dirbančius lietuvius tyrėjus ypač skatintos Lietuvos mokslo ir studijų institucijos, rengiantis paskutiniajam paraiškų priėmimo laikotarpiui, pasibaigusiam š. m. lapkričio 1 d., projekto rengėjų suburta grupė individualiai dirbo su Lietuvos mokslo ir studijų institucijomis, siekdama išsamiau informuoti ir paskatinti Lietuvos mokslo centrus numatyti bent po kelis mokslinius vizitus jų institucijose.

Daugiau informacijos apie atvykstančių užsienyje dirbančių mokslininkų vizitus bei tyrėjų rengiamas atviras paskaitas ar seminarus visi besidomintieji gali rasti interneto svetainėje www.sugrizimai.lt.

Mokslininkų vizitai rengiami įgyvendinant projektą Protų susigrąžinimo programos parengimas ir įgyvendinimas, kuriuo siekiama sukurti užsienio mokslo centruose studijuojančių ir dirbančių Lietuvos piliečių skatinimo grįžti į Lietuvą programą.

Projektas Protų susigrąžinimo programos parengimas ir įgyvendinimas finansuojamas pagal Lietuvos 2004–2006 m. Bendrojo programavimo dokumento 2 prioriteto Žmogiškųjų išteklių plėtra 2.5 priemonę Žmogiškųjų išteklių kokybės gerinimas mokslinių tyrimų ir inovacijų srityje.

Užsienio lietuvių rėmimo centro informacija

Dėmesys studentų psichikos sveikatai

Psichikos sveikata paskelbta prioritetine sveikatos apsaugos srityje. Ypač pabrėžiama prevencijos ir psichikos sveikatos stiprinimo svarba. Lietuvoje kuriamos įvairios psichikos sveikatos stiprinimo bei prevencijos programos vaikams, paaugliams, šeimoms. Pradėta rūpintis ir darbuotojų psichikos sveikata. Studentai, deja, dažniausiai lieka nuošalyje. Universitetai rūpinasi studentais su fizine negalia (įrengiamos vietos automobilių stovėjimo aikštelėse, specialūs įvažiavimai, liftai ir pan.). Tačiau kodėl taip mažai rūpinamasi studentais, turinčiais psichikos sveikatos problemų? Juk suteikus pagalbą ankstyvoje sutrikimų atsiradimo stadijoje, sumažės psichiatrinės pagalbos, hospitalizacijos poreikis, studentams nereikės nutraukti mokslų, atidėti sesijos ar imti akademinių atostogų. Kartais atrodo, kad studentams, turintiems rimtų psichologinių problemų ar psichikos sveikatos sutrikimų, ne vieta aukštosiose mokyklose.

Lietuvoje nerenkama specialios statistikos apie studentų psichikos sveikatą. Tačiau vien pažvelgus į statistinius duomenis apie savižudybes, depresijas ir kitokius sutrikimus bei šių sutrikimų varginamų žmonių amžių, pastebima, kad nemaža dalis jų – studentai. Psichikos sveikatos federacija konstatuoja, kad psichikos sveikatos problemų turi vienas iš keturių pasaulio gyventojų. Pripažįstama, kad gerokai daugėja psichikos sutrikimų (depresijos, valgymo sutrikimų ir kt.) tarp jaunų (16–25 metų amžiaus) žmonių.

Daugelyje pasaulio universitetų jau seniai yra psichikos sveikatos centrai (ar psichologinės pagalbos centrai), kuriuose konsultuojami studentai, turintys psichologinių ir psichikos sveikatos problemų, vykdomos įvairios psichikos sveikatos stiprinimo ir prevencijos programos, atliekami moksliniai tyrimai. Universitetų psichologinės tarnybos konstatuoja, kad klientų kasmet daugėja. Štai Viskonsino universitete atlikti tyrimai parodė, kad 92 proc. studentų, kurie kreipėsi į universiteto konsultacinę tarnybą, turėjo akademinių sunkumų, 16 proc. buvo silpnai išreikšti depresijos požymiai, 43 proc. kankino vidutiniškai, o 41 proc. – stipriai išreikšta depresija. (Woolfson, 1997). Leičesterio universiteto apklausos atskleidė, kad 40 proc. studentų nerimauja dėl akivaizdžių depresijos simptomų, fobijų ar net panikos priepuolių.

Kembridžo universitete 1995–1998 m. surinkti duomenys apie studentų grupę, kuri sudarė 25 proc. visų universiteto studentų. Pateiktos šios išvados:

- apie 20 proc. studentų nurodė bent vieną problemą, kuri sukėlė didelį nerimą;
- viena iš 5 moterų ir vienas iš 10 vyrų bent kartą patyrė depresijos arba nerimo epizodus;
- psichologinės problemos išaugdavo universiteto egzaminų sesijos metu;
- 6 proc. nurodė, kad jiems kilo minčių apie savižudybę, o 1 proc. mėgino žudytis.
- 6 proc. moterų nurodė, kad kankinasi dėl dietų;
- apie 10 proc. studentų nurodė vartojantys tiek alkoholio, kad tai jau gali sukelti priklausomybę (Surtees, Wainwright and Pharoah, 2000).

Ne taip seniai Lietuvos universitetai pradėjo teikti psichologines konsultacijas. Jose dirbantys profesionalūs psichologai irgi stengiasi padėti kuo didesniam studentų skaičiui.

Vykdant projektą Psichologinių inovacijų ir eksperimentinių tyrimų mokymo centro kūrimas, kuris įgyvendinamas pagal Lietuvos 2004–2006 m. Bendrojo programavimo dokumento 2.5 priemonę Žmogiškųjų išteklių kokybės gerinimas mokslinių tyrimų ir inovacijų srityje, Vilniaus universiteto Filosofijos fakultete įkurtas Psichologinių inovacijų ir eksperimentinių tyrimų mokymo centras. Vienas centro tikslų – teikti psichologines paslaugas. Vilniaus universitetas pirmasis Lietuvoje buvo įkūręs psichologinę konsultaciją. Deja, dėl lėšų, patalpų ir darbuotojų trūkumo, pagalba buvo teikiama tik nedideliam klientų skaičiui. Dabartinis centras įsikūrė buvusios Psichologinės konsultacijos pagrindu. Konsultacijoje sukaupta patirtis leido drąsiai planuoti ateities darbus, lygiuojantis į užsienio universitetų psichikos sveikatos centrus. Centras ragina visų universiteto fakultetų studentus pradėti rūpintis savo psichikos sveikata, nebijoti kreiptis konsultacijų ar pagalbos.

Psichologinių inovacijų ir eksperimentinių tyrimų centre teikiamos individualios psichologinės konsultacijos, taip pat siūlomas šeimų (porų, tėvų ir vaikų ir pan.) psichologinis konsultavimas. Studentai turės galimybę spręsti jiems kilusius sunkumus, geriau pažinti save, mokytis, kaip įveikti stresą bei tobulinti savo bendravimo įgūdžius. Dar viena centre teikiama paslauga – asmenybės savybių, pažintinių gebėjimų ir profesinio tinkamumo įvertinimas.

Rūpindamasis studentų ir kitų VU bendruomenės narių psichikos sveikata Psichologinių inovacijų ir eksperimentinių tyrimų mokymo centras nuolat organizuos psichologinio švietimo akcijas.