Biochemijos mokslo iššūkių akivaizdoje

Biochemijos institutas savo 40-metį pažymėjo energingai, žvaliai, su keturiasdešimtmečio pasitikėjimu jau padarytais darbais, įveiktomis viršukalnėmis. Tikriausiai ne mažiau svarbu ir tikėjimas būsimaisiais darbais. Be jo vargu ar būtų bent kiek didesnė prasmė dirbti būtent šį darbą. Tikriausiai niekas iš Biochemijos institute dirbančiųjų neabejoja, kad biochemijos moksle, tiek fundamentiniame, tiek taikomajame, yra ir bus ką veikti dar labai ilgus metus. Tuo įtikina ir lapkričio 15 d. Biochemijos instituto 40 veiklos metų sukakčiai pažymėti surengta tarptautinė mokslinė konferencija Šiuolaikinės biochemijos iššūkiai ir galimybės.

Tiesa, iškilmingiausia jubiliejaus iškilmių dalis vyko jau kitą dieną Verkių rūmuose. Įspūdingą pranešimą apie Biochemijos instituto įkūrimą ir jo 40 metų veiklą padarė instituto direktorius prof. Valdas Laurinavičius (vadovauja nuo 2004 05 05). Įspūdį sustiprino ir visų trijų prieš tai buvusių Biochemijos instituto direktorių tarti žodžiai. Pirmoji direktorė prof. habil. dr. Liuda Rasteikienė (vadovavo 1967 01 01 – 1985 12 02) prisiminė kūrimosi pradžią ir sunkumus, kurių kilo, kai iš instituto mokslinių pajėgų kūrėsi ir kitos mokslinės institucijos – tuometinis Sąjunginis taikomosios enzimologijos institutas (dabar – Biotechnologijos institutas) bei Imunologijos institutas. Antrasis Biotechnologijos instituto direktorius akad. Juozas Kulys (vadovavo 1985 12 02 – 1992 03 26), tausodamas visų laiką apsiribojo sveikinimo žodžiu, pažadėjęs apie išgyventus sunkumus papasakoti, kai bus minimas instituto 50-metis. Trečiasis direktorius akad. Valdemaras Razumas (vadovavo 1992 03 26 – 2004 05 05) kalbėjo apie dramatišką pirmųjų nepriklausomybės metų laikotarpį, kai keičiantis santvarkoms ir ekonominei Lietuvos padėčiai didžiulės infliacijos sąlygomis mokslo institutai grimzdo į skolas ir kaip juos gelbstint sekėsi (arba nesisekė) rasti kalbą su to meto mūsų valstybės vadovais.

Neabejotina visų jubiliejaus iškilmių ir mokslinės konferencijos sėkmė buvo ta, kad organizatoriams pavyko iš užsienio šalių pasikviesti perspektyviose biochemijos ir kitų mokslų sandūroje dirbančių lietuvių mokslininkų, jie skaitė įdomius įvadinius pranešimus. Mančesterio universiteto (Didžioji Britanija) Tarpdisciplininio biocentro Integruotos sistemų biologijos centro eksperimentų vadovas dr. Naglis Malys skaitė pranešimą Sistemų biologija – moderniosios mikrobiologijos pagrindas. Būtina paminėti ir Harvardo medicinos mokyklos (JAV) Oftalmologijos fakulteto profesoriaus Schepens Akies tyrimų instituto vyresniojo mokslo darbuotojo Ph. D. Andriaus Kazlausko pranešimą Kaip valdomas kraujagyslių augimas? Malmės universiteto (Švedija) Sveikatos ir visuomenės fakulteto Biomedicininių laboratorijos mokslų ir technologijų skyriaus lektoriaus dr. Tautgirdo Ruzgo pranešimo tema – Gyvų ląstelių elektrocheminiai matavimai, o Vermonto universiteto (JAV) profesoriaus dr. Sauliaus Butėno – Kraujo krešėjimo biochemija.

Biochemijos institute surengta apskritojo stalo diskusija suteikė progą diskutuoti su svarbiausiais instituto asmenimis ir jubiliejinių iškilmių svečiais iš užsienio. Juos pirmiausia ir išvardysime: tai dr. Naglis Malys (Didžioji Britanija), Ph. D. Andrius Kazlauskas (JAV), dr. Tautgirdas Ruzgas (Švedija) ir dr. Saulius Butėnas (JAV). Biochemijos institutui atstovavo du buvę jo direktoriai, Lietuvos mokslų akademijos tikrieji nariai instituto Fermentų chemijos skyriaus vedėjas prof. Juozas Kulys bei Bioelektrochemijos ir biospektroskopijos skyriaus vedėjas Valdemaras Razumas, instituto tarybos pirmininkas Molekulinės mikrobiologijos ir biotechnologijos skyriaus vedėjas dr. Rolandas Meškys, dabartinis instituto direktorius, Bioanalizės skyriaus vedėjas prof. Valdas Laurinavičius, Bioorganinių junginių chemijos skyriaus vedėjas dr. Algirdas Palaima ir Vystymosi biologijos skyriaus vedėjas dr. Mindaugas Valius.

Priešakinio pasaulinio mokslo pozicijose

Mokslo Lietuva. Biochemijos instituto 40-mečiui skirtoje konferencijoje Vilniaus universiteto rektorius akad. Benediktas Juodka institutą įvardijo kaip vieną pažangiausių Lietuvoje ir dirbantį priešakinėse pasaulinio biochemijos mokslo pozicijose. Rektorius svaresnių šio teiginio įrodymų nepateikė, ir nesunku suprasti, kodėl: kalbėjo biochemikų auditorijai, kuriai jo teiginiai buvo savaime suprantami, todėl apsieita be platesnių komentarų. Tačiau „Mokslo Lietuvos“ skaitytojai už papildomus komentarus tikriausiai bus dėkingi. Kas juos galėtų pateikti?

Rolandas Meškys. Atsakyti į šį klausimą tikriausiai yra instituto tarybos pirmininko prerogatyva, nors tą galėtų padaryti ir kiti čia esantys mūsų darbuotojai.

Pirmiausia dėl teiginio – vienas pažangiausių šalies mokslo institutų. Pradėkime nuo instrumentuotės. Jau šiuo metu turime labai geros įrangos, o visai netrukus (gruodžio mėn.) turėsime ir naujos, kurią naudosime proteomų tyrimams. Instituto Proteomikos centras bus aprūpintas tokia įranga, kokios šiandien neturi ir tikriausiai dar ilgai neturės nei latviai, nei estai.

ML. Bet tai ateities darbai?

R. Meškys. Tai dabarties darbai, nes proteomikos tyrimai ir šiuo metu atliekami institute, tik naudojamasi užsienio laboratorijų aparatūra. Jau parengti darbuotojai, kurie atlieka šiuos tyrimus.

Paminėsiu ir ankščiau institute sukauptą aparatūrą. Turime Raman spektroskopijos centrą ir bene jau ketverius metus naudojame unikalią aparatūrą. Šie tyrimai padėjo sukurti metodus, kuriuos taikant mes jau galime savo analizėse aptikti net vieną atitinkamos medžiagos molekulę. Iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų pavyko įsigyti konfokalinį mikroskopą, kuris leidžia pažvelgti į ląstelės vidų.

Dabar apie mūsų laimėjimus. Pradėsiu nuo darbuotojų, kurie rengiami institute. Tai viena iš veiklos funkcijų, kurią vykdyti mus įpareigoja valstybė. Kasmet savo bakalaurinius ir magistrinius darbus institute atlieka 20–30 studentų.

ML. Įrodymas, kad institutas integruotas į šalies universitetų gyvenimą?

R. Meškys. Nors formaliai nesame universitetinis institutas, bet susieti su keturiais universitetais: Vilniaus, Vilniaus Gedimino technikos, Vilniaus pedagoginiu ir Vytauto Didžiojo. Taip pat šiandien esame iš tų institucijų, kurios sėkmingai rengia doktorantus. Pakankamai daug jų apsigina disertacijas. Mūsų instituto darbuotojai dėsto įvairiuose universitetuose, turi didelį pedagoginio darbo krūvį.

Apie mokslinius tyrimus. Biochemijos institute istoriškai susiformavo bioelektrochemijos arba bioelektrokatalizės tyrimų mokykla. Ji gerai žinoma mokslo pasaulyje. Šios krypties tyrinėjimai galop virsta taikomojo mokslo produktais – biojutikliais farmacijai, medicinai, maisto ir maisto kontrolės pramonei. Šios krypties darbams prireikė naujų biokatalizatorių, tad institute buvo ieškoma ir atrasta naujų fermentų. Vykdant minėtus tyrimus bendradarbiauta su BayerBioScience GmbH ir kitomis bendrovėmis. Tie mūsų ir Bayer tyrėjų rasti fermentai gaminami Vokietijoje. Su Bayer bendrove mūsų projektai naujų biokatalizatorių tyrimų srityje tęsiasi 5 metus. Šie darbai reikšmingi ir Europos biotechnologijos mastu. Bioelektrokatalizės arba fermentų tyrimo kryptis išsiplėtė už instituto ribų, nes daug mūsų buvusių darbuotojų dabar dirba Chemijos institute, Vilniaus universiteto Chemijos fakultete ir daugybėje užsienio laboratorijų. Taigi mūsų institute išugdyta kryptis ir toliau sėkmingai plėtojama.

Tradiciškai stiprus Genų inžinerijos skyrius, kuriame atliekami reikšmingi genų analizės ir mikroorganizmų genų tyrinėjimų darbai. Jau 20 metų tiriamas bakteriofagų genomas, vienas pirmųjų organizmų, kurio genomo seka buvo visiškai nustatyta, buvo bakteriofagas T4. Jeigu atsiversime pasaulyje šiai temai skirtas knygas ir vadovėlius, rasime duomenų, kurių tyrimo metodai sukurti Biochemijos institute. Mintyje turiu bakteriofagų reguliacijos sritį.

Yra dar dvi labai svarbios tyrimų kryptys. Pirmoji – tai organinės chemijos darbų kryptis, kuri išsivystė iš priešvėžinių preparatų kūrimo ir tyrimo. Kai kurie iš jų buvo pasiekę klinikinio išbandymo stadiją ir net įdiegti. Vėliau ši kryptis sumenko dėl nepakankamo finansavimo, nes tai labai brangūs tyrimai ir procedūros – Lietuvoje nebuvo skirta lėšų tokiems tyrimams. Tad šiuo metu minėtos krypties darbai labiau orientuoti į tiksliosios chemijos junginius. Vien iš šių junginių sintetinimo ir gamybos institutas uždirbdavo apie 1,5 mln. Lt. per metus. Labai stipri parama valstybei, nes 2005 ir 2006 m. instituto uždirbti pinigai sudarė tiek pat, kiek mums skirdavo valstybė. Vadinasi, institutas nėra vien tik išlaikytinis.

Antroji kryptis – ląstelės biologijos tyrinėjimai. Tai itin stipri kryptis, integruojanti Biochemijos instituto ir labai svarbius medikų darbus, – naujų terapijai ir analizei skirtų žymenų paieška, naujos gydymo technologijos. Ši kryptis turi nemažą potencialą, nes pradėjome dirbti ir kamieninių ląstelių panaudojimo kryptimi. Tai visiškai naujos technologijos.

Būtina paminėti ir mūsų ryšius su Lietuvos biotechnologijos pramone. Kai kurias technologijas mūsų institutas kuria Fermentui, finansuojančiam tuos darbus. Bendradarbiaujame ir su Sicor Biotech bendrove, taip pat su naujomis bendrovėmis. Viena iš jų – Imunolita, dirbanti ląstelinių technologijų kryptyje. Ši bendrovė užsiima žmogaus kamieninių ląstelių banko kūrimu, o tam reikia specifinių baltymų ir technologijų, kurių kūrime dalyvauja Biochemijos institutas.

Tikrai galime didžiuotis, kaip per mokslą esame susiję su kitomis ES šalimis. Šiuo metu dalyvaujame keturiuose ES 6-osios bendrosios programos projektuose, iš kurių vienas koordinuojamas Biochemijos instituto. Apskaičiavus, kiek pinigų iš europinių projektų atnešama vienam Biochemijos instituto darbuotojui, galima įsitikinti, kad tarp Lietuvos mokslo institutų pirmaujame. 2005 m. duomenimis iš Europos Komisijos remiamų 6-osios bendrosios programos projektų vienam Biochemijos instituto tyrėjui tenka vidutiniškai po 2474 eurus.

Lietuvis švedams atvežė tyrimų kryptį

ML. Visa, kas pasakyta – žvilgsnis į Biochemijos institutą iš vidaus. Tai labai svarbu, bet ne mažiau įdomu, kiek Biochemijos instituto darbai pastebimi Švedijoje, Didžiojoje Britanijoje ar JAV? Ar išvis tų valstybių mokslo laboratorijas pasiekia bent šioks toks garsas apie Lietuvos biochemikų darbus?

Tautgirdas Ruzgas. R. Meškys, pristatydamas Biochemijos instituto darbus, pradėjo nuo bioelektrochemijos kaip šiame institute suformuotos ir daug metų plėtotos reikšmingos biochemijos tyrimų mokyklos. Biochemijos institutas pasaulio moksle yra žinomas kaip vienas iš tos krypties tyrimų pradininkų bei kūrėjų. Žinoma, kartu su vokiečiais, rusais ir britais. Malonu pažymėti, kad ir Lietuvos bioelektrochemikai šią tyrinėjimų kryptį gerokai stumtelėjo pirmyn. Į Švediją ši tyrimų kryptis tik su manimi ir „atvažiavo“, o iki tol juk dirbau Biochemijos institute.

ML. Bet tai jau praeities darbai? Korifėjai padėjo pamatus, bet jaunoji tyrėjų karta gal labiau suinteresuota naujomis tyrimų kryptimis? Apskritai būtų įdomu išgirsti, kiek instituto veikloje svarbi tradicija, ar tęsiami vyresniosios kartos mokslininkų pradėti tyrimai? Ar lengva ranka nenumojama į pradėtus ir kadais sėkmingus darbus?

T. Ruzgas. Tai ne vien praeities, bet ir dabarties darbai. Su Biochemijos instituto tyrėjais esame dalyvavę ir bendruose europiniuose projektuose. Faktas, kad institutas sugeba būti ES 6-osios bendrosios programos projekto koordinatoriumi, daug pasako. Švedijoje toks institutas būtų labai gerbiamas ir vertinamas.

Algirdas Palaima. Su švedais mūsų Biochemijos institutas yra vykdęs keletą bendrų projektų – su Švedijos Karališkąja mokslų akademija ir Lundo universitetu. Tuos projektus finansavo švedai.