MOKSLASplius.lt

Lisabonoje pristatyta Europos kvalifikacijų sąranga


Kita vertus, gal ir to griežtumo kartais reikėtų, nes labai dažnai veiklos aplinkos atstovai nesusikalba su švietimo institucijomis, ypač aukštojo mokslo. Iš gamybininkų ir verslininkų nuolat girdime, kad aukštojo mokslo sistema neatitinka šiandieninių gamybos ir verslo reikalavimų, todėl būtina reforma. Universitetų atstovai pateikia savo argumentą: universitetai ir neturi rengti specialisto konkrečiai darbo vietai, tai daugiau kolegijų ir profesinių mokymo įstaigų uždavinys. Taigi vieni apie vežėčias, kiti apie akėčias.


Ši konkreti jūsų paminėta problema galbūt nėra tiesiogiai susijusi su kvalifikacijų sistemoms bei sąrangoms keliamais tikslais ir uždaviniais, tačiau nacionalinės kvalifikacijos sistemos sukūrimas ir įdiegimas, ypač tam tikrų tos sistemos procesų, pavyzdžiui, kvalifikacijų suteikimo, profesinio orientavimo ir karjeros konsultavimo plėtojimas, lanksti ir kvalifikacinio augimo galimybes atverianti kvalifikacijų sąranga gali padėti išspręsti šias problemas. Tik nereikia tikėtis, kad tai bus staigus ir vienkartinis aktas. Tai ilgalaikis procesas, kuris pareikalaus visos visuomenės pastangų ir bendro sutarimo.Lisabonoje Europos kvalifikacijų sąranga buvo pristatyta Atlantiko paviljone (Pavilhćo Atlāntico), kuris pastatytas  rengiantis pasaulinei parodai „EXPO’98“


Gal reikėtų siekti, kad pirmiausia patys dėstytojai ir mokytojai labai gerai susipažintų su veiklos aplinka? Antraip sunku tikėtis veiklos aplinkos ir švietimo sistemos bent kiek pastebimos sanglaudos.


Visiškai sutinku, nes tai yra vienas svarbesnių mūsų aptariamos kvalifikacijų sistemos diegimo uždavinių. Būtina parengti ekspertus, kurie įstengtų koordinuoti šią sistemą, veiklos ir švietimo sistemų specialistus, kurie šia sistema naudosis teikdami, vertindami ir pripažindami kvalifikacijas ir visus visuomenės narius, kurie šia sistema naudosis mokydamiesi, įgydami ir tobulindami kvalifikacijas. Labai svarbu darbui su šia sistema parengti mokytojus, dėstytojus, visą pedagoginį personalą, nes būtent šiems žmonėms teks įgyvendinti svarbius nacionalinės kvalifikacijų sistemos keliamus uždavinius. Jie turės padėti moksleiviams ir studentams įgyti atitinkamas kvalifikacijas. Labai svarbus vaidmuo teks savarankiškam mokymuisi, savaiminiam mokymuisi, per patirtį įgytų kvalifikaciją vertinimui ir pripažinimui. Tai labai svarbūs procesai, kurių plėtotei būtina telkti dideles pastangas. Patys dirbantieji ir besimokantieji turės būti savarankiškesni ir iniciatyvesni įgyjant bei keliant kvalifikaciją.


Reikėtų numatyti neigiamus padarinius

Taigi mūsų švietimui, profesiniam mokymui ir aukštajam mokslui iškyla svarbūs uždaviniai. Kokios pagalbos galima sulaukti iš Europos Sąjungos struktūrų? Juk štai ir ši konferencija Lisabonoje rengiama Europos Tarybos, kuriai šį pusmetį pirmininkauja Portugalija, ir Europos Komisijos, ir Portugalijos švietimo ministerijos pastangomis.


Europos Sąjunga remia nacionalinių kvalifikacijų sistemų ir sąrangų kūrimą finansiškai ir teikdama įvairią ekspertinę pagalbą šalims narėms. Pavyzdžiui, Lietuvos nacionalinės kvalifikacijų sistemos sukūrimo projektą remia Europos socialinis fondas. Kitų šalių narių, pavyzdžiui Čekijos, Austrijos nacionalinių kvalifikacijų sąrangų kūrimo projektai taip pat yra remiami Europos socialinio fondo. Europos Komisijos Švietimo ir kultūros reikalų direktoratas organizuoja įvairius seminarus šalių narių ekspertams, kuriantiems nacionalines kvalifikacijų sistemas ir sąrangas, kurių metu šalių ekspertai gali dalytis savo patirtimi ir kartu ieškoti atsakymų į įvairius klausimus. Pavyzdžiui, šių metų spalio mėnesį teko dalyvauti tokiame seminare Budapešte, kur pristačiau Lietuvos patirtį ir pažangą kuriant nacionalinę kvalifikacijų sistemą.


Kaip kuriant Europos kvalifikacijų sąrangą dalyvauja kitos ES šalys? Beje, ar dalyvauja visos šalys narės?


Yra ekspertų darbo grupė, kuri parengė pačią Europos kvalifikacijų sąrangos koncepciją. Tai dokumentas, kuriuo gali remtis šalys, kurdamos savo nacionalinės kvalifikacijų sistemas. Ekspertus parinko Europos Komisija. Tarptautiniu mastu tai labai žinomi kvalifikacijos ir mokymosi visą gyvenimą ekspertai, ne vienus metus dirbantys kvalifikacijų sistemos rengimo darbe. Daugiausia jie iš ES šalių senbuvių.


Ar ekspertai buvo iš šalių, kur tokių problemų nėra, jos išspręstos?


Pastebėjimas iš dalies teisingas, nes tarp pagrindinių ekspertų naujų šalių atstovų nebuvo. Bet tai nėra esminė problema, nes visos šalys narės dalyvauja derinimo procese, tad tikrai nėra jokios diskriminacijos. Parengus atitinkamus dokumentus jie buvo derinami tarp šalių. Derinimui buvo sukurtos plačiosios darbo grupės, į jas buvo pakviesti atstovai iš kiekvienos ES šalies.


Ar visada mums tinka tai, kas įprasta Didžiajai Britanijai, Prancūzijai ar Švedijai? Ar tų šalių ekspertai gerai suvokia naujųjų ES šalių narių problemas? Ar visada susikalbama?


Žinoma, kiekviena šalis turės savaip prisitaikyti prie Europos kvalifikacijų sąrangos. Tačiau ši kvalifikacijų sąranga visų pirma yra palyginamumo ir orientacijos priemonė, teikianti itin plačias galimybes suderinti nacionalines kvalifikacijų sąrangas. Kaip pavyks praktiškai suderinti Europos kvalifikacijų sąrangos galimybes ir skirtingų šalių kvalifikacijas, parodys laikas, nes šiuo metu dar tik pradėti pirmieji išbandymo projektai, į kuriuos įsitraukė nemažai šalių narių, tarp jų ir naujosios narės. Labai svarbu dalyvauti šiame procese. Mums būtina jungtis, integruotis į ES kvalifikacijų sąrangą.


Matote vien tik to jungimosi privalumus. Jokių pavojų neiškils?


Kai kas sako, kad visa tai gali dar labiau skatinti „protų nutekėjimą“, didinti emigraciją. Tačiau Europos kvalifikacijų sąrangą galima vertinti ir kaip galimybę ieškant būdų, kaip paskatinti reemigraciją. Turint nacionalinę kvalifikacijų sistemą, suderintą su ES kvalifikacijų sąranga, ateityje bus lengviau veikti būtent šia kryptimi.


Gal neigiamus padarinius galima numatyti iš anksto ir stengtis juos paveikti, mažinti?


Neabejotinai galima numatyti, bet rizikos veiksnių mažinimas susijęs su mūsų valstybės vidiniais procesais – ekonomikos, socialinio gyvenimo, švietimo, aukštojo mokslo.


Kiek ES suinteresuota, kad šalių narių praradimai, pereinant prie naujos kvalifikacijų sistemos, būtų kuo mažesni? Bet gal tai kiekvienos šalies vidaus reikalas?


Pačios ES egzistavimas pagrįstas darbo jėgos ir kapitalo mobilumo principais, būtent į šiuo prioritetus orientuojamasi.


Galimybių laisvės orientyras

Būtų įdomu sužinoti, kaip sekėsi dirbti darbo grupėje?


Tekdavo dalyvauti posėdžiuose, kuriuose buvo svarstomas dokumento tekstas. Svarstymų metu pateikiami įvairių ES šalių atstovų pasiūlymai dėl dokumentų teksto papildymų ar pakeitimų. Laikas ribotas, todėl kartais visų niuansų ir subtilybių tiesiog fiziškai būdavo neįmanoma aptarti. Bendri posėdžiai dažniausiai vykdavo Briuselyje, o grįžtamąjį ryšį pateikdavome ir gaudavome elektroniniu paštu.


Kaip kuriama Lietuvos nacionalinė kvalifikacijų sąranga atitinka Europos kvalifikacijų sąrangą?


Kuriant Lietuvos nacionalinę kvalifikacijų sąrangą buvo nuosekliai orientuojamasi į Europos kvalifikacijų sąrangą, todėl esminių skirtumų tarp šių sąrangų struktūrų nėra ir jos gerai dera tarpusavyje. Lietuvos nacionalinėje kvalifikacijų sąrangoje yra 8 lygmenys, tiek pat kiek ir Europos kvalifikacijų sąrangoje. Ir Lietuvos nacionalinė kvalifikacijų sąranga, ir Europos kvalifikacijų sąranga yra pagrįstos mokymosi pasiekimais, nors Lietuvos nacionalinėje kvalifikacijų sąrangoje labiau atsižvelgiama į veiklos sistemos poreikius, o Europos kvalifikacijų sąranga daugiau vadovaujasi švietimo sistemos galimybėmis.


Gal trumpai apibūdinkime tuos 8 nacionalinės kvalifikacijų sąrangos lygmenis?


Nuo 1 iki 5 lygmens visos kvalifikacijos siejasi su profesiniu mokymu – tai daugiausia kvalifikacijos, būdingos darbininkiškoms profesijoms. 1 lygmuo – elementarus, jam priklauso pagrindinį išsilavinimą turintys žmonės, dirbantys paprastus darbus, nereikalaujančius specialaus profesinio pasirengimo. Pavyzdžiui, pagalbinis statybų darbininkas, rūbininkas ir pan.

2 lygmuo jau susijęs su tam tikra specializacija, kai dirbama su mechanizmais, nors darbas nesudėtingas. 3 lygmuo reikalauja profesinio išsilavinimo, kvalifikaciją įgijęs asmuo turi būti baigęs specializuotą profesinę mokyklą. 4 lygmuo – kai profesinė kvalifikacija susijusi su bendruoju išsilavinimu – tai kvalifikuotas darbininkas. 5 lygmuo atitiktų meistro, techniko kvalifikaciją. 6–8 lygmenys siejami su aukštojo mokslo kvalifikacijomis: bakalauro, magistro, daktaro.


Aukščiau jau kopti nėra kur?


Nacionalinė ir Europos kvalifikacijų sąrangos niekaip nesuvaržo žmogaus galimybių siekti profesinio tobulėjimo ir karjeros net ir pasiekus aukščiausią kvalifikacijos lygmenį.


Ar tapsime tikresniais europiečiais

Kiekviena šalis nustatys savo kvalifikacijų sistemą, pagal ją rengs kvalifikuotus specialistus. Tačiau kaip pasiekti tarpusavio sanglaudą su kitų šalių kvalifikacijų sistemomis? Juk nuo to priklausys darbo jėgos mobilumas Europoje.


Europos kvalifikacijų sąranga yra instrumentas, užtikrinantis atskirų šalių kvalifikacijų sąrangų suderinamumą. Šalys, kurios naudosis šiomis gairėmis, galės tarpusavyje nesunkiai suderinti teikiamas ir pripažįstamas kvalifikacijas.


Ar tai taip paprasta?


Gal ir nėra taip paprasta, tačiau pati idėja, principas aiškus. Profesinė Europos kvalifikacijų sąranga turi tapti tam tikra atskaitos sistema visoms ES šalims, kad jos galėtų tarpusavyje derinti savo nacionalines kvalifikacijų sistemas. Diegiant Europos kvalifikacijų sąrangą ir vykstant nacionalinių sąrangų kūrimo procesams daugelyje šalių narių, numatoma, kad kiekviena šalis, prisijungianti prie Europos kvalifikacijų sąrangos iniciatyvos, turės įsteigti vadinamuosius nacionalinius koordinavimo taškus, kurie bus atsakingi už nacionalinių kvalifikacijų sąrangų derinimo su Europos kvalifikacijų sąranga koordinavimą.


Kai suderinsime, tapsime tikresniais europiečiais?


Tai išties filosofinis klausimas. Manau, kad tikrai tapsime europietiškesni. Kiekviena sritis, kurioje kas nors suderinama, veda į didesnę sanglaudą, vadinasi, didina mūsų europietiškumą.


Kokiomis intelektinėmis jėgomis remiatės? Kaip vienintelis Europos kvalifikacijų sąrangos darbo grupės narys iš Lietuvos tikriausiai patiriate nemažą darbo krūvį?


Šis darbas yra įdomus, jame galiu pasitelkti ekspertus, kurie dirba kurdami nacionalinę kvalifikacijų sistemą. Daug padeda Švietimo ir mokslo ministerijos profesinio ir tęstinio mokymo departamento direktorius Romualdas Pusvaškis, Vytauto Didžiojo universiteto prorektorius profesorius Rimantas Laužackas, Lietuvos darbo rinkos mokymo tarnybos direktorius dr. Tomas Jovaiša ir kiti ekspertai.


Neįsivaizduoju, kad šią kvalifikacijų sistemą būtų galima įgyvendinti nepasiekus normalios sanglaudos tarp aukštųjų mokyklų, verslo ir pramonės. Dabar toli gražu ne visada sanglauda pakankama. Tą matome kad ir iš studentų praktikos: darbdaviai kartais nelabai suinteresuoti priimti studentus. Gal baiminasi, kad informacija iš privačių bendrovių gali nutekėti konkurentams, gal yra ir kitų priežasčių.


Praktikos bus tik sudėtinė viso proceso dalis. Studentų praktika – viena iš studentų mokymo sričių, tai praktinis mokymas. Šioje srityje vykdoma nemaža kitų projektų pagal Leonardo da Vinci programą, įvairias nacionalines programas. Manau, šiai problemai skiriama pakankamai dėmesio.


Ar galime būti tikri, kad žengiam koja kojon su gyvenimu, neatsiliekame nuo kitų ES šalių, kad ir nuo Europos kvalifikacijų sąrangos dokumentų?


Europos Parlamento direktyva Dėl Europos kvalifikacijų sąrangos mokymuisi visam gyvenimui įdiegimo buvo priimta Europos Parlamente pirmuoju skaitymu tik š. m. spalio 24 d. Europos kvalifikacijų sąranga tik pradėta diegti. Lietuva savo nacionalinę kvalifikacijų sistemą pradėjo kurti daugiau kaip prieš dvejus metus ir šiuo metu jau yra parengta sistemos koncepcija, nacionalinės kvalifikacijų sąrangos projektas, kvalifikacijų registro projektas, profesinių standartų kūrimo metodika, atlikti bandomieji profesinės veiklos tyrimai statybų ir viešbučių ir restoranų sektoriuose, kurių duomenys bus panaudojami kvalifikacijų projektavimui. Šiuo metu su nacionalinės kvalifikacijų sistemos koncepcija ir turiniu supažindinamos įvairios tikslinės grupės, rengiant seminarus Vytauto Didžiojo universitete. Padaryta daug darbų, beveik pasirengta nacionalinės kvalifikacijų sistemos praktiniam diegimui ir Lietuva tikrai šioje srityje neatsilieka nuo kitų ES šalių, o daugelį jų net ir šiek tiek lenkia.


Kaip ir kada bus įteisinta Lietuvos nacionalinė kvalifikacijų sistema ?


Lietuvos nacionalinė kvalifikacijų sistema jau yra paminėta priimtame Profesinio mokymo pakeitimo įstatyme. Šią sistemą įteisins šiuo metu rengiamas Kvalifikacijų įstatymas.

Bus daugiau


Kalbėjosi Gediminas Zemlickas



Nuotraukose:

Konferencijos „Mokymosi vertinimas: Europos patirtis neformaliojo ir formaliojo mokymo pripažinimo srityje“ darbo metu Lisabonoje

Lisabonoje Europos kvalifikacijų sąranga buvo pristatyta Atlantiko paviljone (Pavilhćo Atlāntico), kuris pastatytas rengiantis pasaulinei parodai „EXPO’98“