KTU profesorius Povilas Vanagas – visuotinės kokybės vadybos flagmanas

Profesoriui vadovaujant parengtos ir apgintos septynios daktaro disertacijos (keturios iš jų – pagal visuotinės kokybės vadybos mokslo tematiką). Dr. Nida Paulauskaitė analizavo organizacijos kultūros keitimą įgyvendinant visuotinės kokybės vadybą, o dr. Giedrės Slatkevičienės darbo tema – Veiklos kokybės kompleksinio vertinimo sistema. Puikiai įvertintas dr. Šarūno Abramavičiaus darbas Standartizuotų kokybės sistemų ir visuotinės kokybės vadybos integravimas organizacinės kultūros aspektu. Neseniai mokslų daktare tapo Dalia Susnienė, apgynusi disertaciją tema Suinteresuotųjų šalių poreikių tenkinimo prielaidos organizacijų vadyboje (viešojo transporto pavyzdžiu). Tad knyga Visuotinės kokybės vadyba labiau primena monografiją, o ne tradicinį vadovėlį. Studijuodami pateiktą informaciją skaitytojai turi galimybę įsigilinti į šios vadybos srities mokslo laimėjimų lygį ir problemas, kurias dar reikės išspręsti. Tuo šis vadovėlis išsiskiria iš kitose šalyse išleistų panašių knygų.

Kaip organizuoti visuotinės kokybės vadybos įgyvendinimą

Vadovėlyje gvildenama visuotinės kokybės vadybos esmė, raida ir sudedamosios dalys, t. y. vartotojų ir kitų įmonės veikla suinteresuotų juridinių ir fizinių asmenų poreikių patenkinimo, nuolatinio tobulinimo, visuotinio dalyvavimo, visuotinės kokybės vadybos įgyvendinimo infrastruktūros sudarymo ir kiti metodiniai klausimai.

P. Vanagas visuotinės kokybės vadybos įgyvendinimą rekomenduoja pradėti nuo Japonijoje sukurtų racionalaus darbo organizavimo 5S metodų. Japonų mokslininkas Takaši Osada (Takashi Osada) XX a. devintojo dešimtmečio pradžioje išplėtojo 5S koncepciją (ją apibūdina penki japonų kalbos žodžiai: seiri (struktūrizuoti-organizuoti), seiton (sistematizuoti, t. y. tvarkingumas), seiso (valyti), seiketsu (standartizuoti) ir shitsuke (drausmė). Šie penki principai organizacijoje padeda nustatyti ir užtikrinti į kokybę orientuotą aplinką. 5S principai padeda gerinti ne tik darbo vietą, aplinką, bet ir mąstymo procesus. Minėti principai – pagrindinė prielaida didesniam organizacijoje vykstančių procesų veiksmingumui pasiekti, gaminti geresnės kokybės prekes bei teikti geresnes paslaugas, – įsitikinęs KTU profesorius P. Vanagas.

Knygoje Visuotinės kokybės vadyba toliau nagrinėjami visuotinės kokybės vadybos įgyvendinimo principai, parengiamieji darbai, fazės ir asmeninės visuotinės kokybės vadybos įgyvendinimo klausimai. Ypač daug dėmesio skiriama tarptautinių ISO 9000 kokybės vadybos šeimos standartų sistemos integracijos su kitomis vadybos sistemomis. Vadovėlyje nagrinėjami metodai, kaip sukurti ir įgyvendinti kokybės vadybos sistemas pagal ISO 9000 standarto reikalavimus, kad šios sistemos taptų visuotinės kokybės vadybos įgyvendinimo pamatu. Vadovėlio autoriaus ir kitų Kokybės vadybos katedros darbuotojų atliktų mokslinių tyrimų rezultatai panaudoti šiems metodams pagrįsti.

Vadovėlyje gausu pavyzdžių iš gerą visuotinės kokybės vadybos įgyvendinimo patirtį turinčių šalių (pirmiausia JAV) praktikos. „Mūsų šalyje tokios patirties dar stokojama, nes Lietuvos verslininkų kokybės vadybos išmanymas yra grindžiamas ISO 9000 kokybės vadybos standartais, o ne visuotinės kokybės vadybos lygmeniu“, – pabrėžė kandidatas 2007 m. Lietuvos mokslo premijai KTU profesorius Povilas Vanagas.

Dr. Vilius Misevičius

Nuotraukoje:

Kandidatas 2007 m. Lietuvos mokslo premijai KTU profesorius Povilas Vanagas su pripažinimo sulaukusiu savo vadovėliu „Visuotinė kokybės vadyba“