MOKSLASplius.lt

Lisabona: šalių neformaliojo mokymosi vertinimo ir pripažinimo patirtis (2)

Pabaiga. Pradžia Nr. 22


Lapkričiui baigiantis, Lisabonoje vyko konferencija Mokymosi vertinimas: Europos patirtis neformaliojo ir formaliojo mokymo pripažinimo srityje. Konferencijos metu pristatyta Europos kvalifikacijų sąranga, patvirtinta š. m. spalio 24 d. Europos Parlamente Strasbūre, Portugalijai šį pusmetį pirmininkaujant Europos Tarybai. Apie konferencijos darbą Lisabonoje, joje pristatytą Europos kvalifikacijų sistemą tęsiame pašnekesį su vienų jos kūrimo darbo grupės nariu Vytauto Didžiojo universiteto Profesinio rengimo studijų centro vadovu dr. Vidmantu TŪTLIU. Priminsime, kad mūsų pašnekovas kaip Lietuvos atstovas buvo deleguotas LR Švietimo ir mokslo ministerijos į darbo grupę, kuri rengė ir redagavo Europos kvalifikacijų sąrangos deklaracijos tekstą.Spaudos konferencijoje Europos Sąjungos švietimo reikalų komisaras Janas Figelis (Jįn Figel), Portugalijos švietimo ministrė Marija de Lurdes Rodriges (Maria de Lurdes Rodrigue) ir vienas iš Europos kvalifikacijų sąrangos kūrimo vadovų dr. Marijo Montovanis (Mario Montovani)


Pristatytos Europos šalių patirtys

Gerbiamasis Vidmantai, faktiškai Lisabonoje buvo apibendrintas dvejų metų gana įtempto darbo rezultatas?


Faktiškai tai Europos kvalifikacijų sąrangos pristatymas, oficialus atidarymas. Svarbu ir tai, kad konferencijos metu buvo analizuojamos ES šalių patirtys, vertinant ir pripažįstant neformaliu būdu įgytas kompetencijas.


Jūs šios konferencijos darbą ir jos rezultatus galite vertinti daug giliau, nes šiame vyksme dalyvaujate jau keleri metai. Ką naujo Jums pačiam davė ši Lisabonos konferencija? Ar išgirdote naujų minčių?


Europos kvalifikacijų sąrangos pristatymas didesnių naujovių neatskleidė, nes šiais klausimais medžiaga jau anksčiau buvo parengta, su ja esame susipažinę. Daug reikšmingiau tai, kad pristatyta labai daug įdomių ir visiems naudingų atskirų šalių patirčių vertinant bei pripažįstant neformaliu ir savaiminiu būdu įgytas kompetencijas. Nuo to, kaip atskiros šalys vertina bei pripažįsta neformaliu savaiminiu būdu įgytas kompetencijas, priklausys ir pačių nacionalinių kvalifikacijų sistemų veiksmingumas. Šiuo požiūriu Lisabonos konferencija buvo labai turininga.


Ar galėtumėte išskirti kokias nors šio proceso tendencijas? Mintyje turiu pastangas kuriant nacionalines kvalifikacijų sąrangas atskirose šalyse.


Jose yra skirtingos praktikos, tad nieko nuostabaus, kad skiriasi kai kurių jų požiūriai. Pristatant Europos kvalifikacijų sąrangą buvo aiškiai įvardyta, kad atskiros šalys savo kvalifikacijų sąrangas kurs pagal skirtingus modelius, ir tas procesas nebus visur vienodas. Vienos šalys labiau pasistūmėjusios pirmyn vertinant ir pripažįstant tas kompetencijas, kitos mažiau. Tai yra normalus dalykas, susijęs ir su kvalifikacijų sąrangų diegimo procesais, nes daugelis šių procesų skirtingose šalyse vyksta tuo pačiu metu.


Kaip vertintumėte Lietuvos žingsnius?


Optimistiškai. Mes priklausome tai šalių grupei, kuri šiuo metu diegia savo nacionalinę kvalifikacijų sistemą ir sąrangą. Kartu esame viena iš šalių, pasirengusių neformaliai savaiminiu būdu įgytų kompetencijų vertinimą įdiegti į praktiką. Tas buvo pažymėta ir Europos profesinio rengimo plėtros centro CEDEFOP atstovo Jenso Bjornavoldo (Jens Bjørnavold) pranešime, kuriame jis apibendrino atskirų šalių patirtį.


Tai ne lenktynių maratonas

Ar buvo paminėtos atsiliekančios šalys?


Negalima kalbėti apie pirmavimą ar atsilikimą, nes tai priklauso nuo kiekvienos valstybės švietimo politikos, darbo ir socialinės politikos orientacijos, apskritai šalies plėtros strategijos. J. Bjornavoldas išskyrė tris šalių grupes. Vienos šalys jau yra įdiegusios neformaliuoju savaiminiu būdu įgytų kompetencijų vertinimą ir pripažinimą, pavyzdžiui, Jungtinė Karalystė ar Prancūzija (pastaroji šalis tą sistemą įdiegė 2002 m., tad turi didžiausią patirtį).

Lietuva, kaip ir Vokietija, priklauso antrajai grupei. Šiose šalyse jau viskas parengta, esama ir politinės valios šią sistemą diegti, bet praktikoje ji dar nėra įdiegta. Trečioji grupė – tai šalys, kuriose dar tas klausimas nėra tiek aktualizuotas.


Tik ką sakėte, kad apie atsilikimą negalima kalbėti.


Apie atsilikimą šioje srityje nekalbama, nes sprendimai dėl neformaliai ir savaiminiu būdu įgytų kompetencijų vertinimo bei pripažinimo sistemos diegimo priklauso ne tiek nuo šalies pažangumo ar nepažangumo švietimo ar kitose srityse, bet nuo tam tikrų šalies politinių orientacijų, švietimo ir veiklos sistemų sąveikos pobūdžio. Todėl trečiajai grupei priskirtos gana skirtingos šalys: Graikija, Bulgarija ir net tokia pažangi šalis kaip Švedija.


Tačiau kodėl Švedija priklauso tik trečiajai šalių grupei?


Švedams gal nėra reikalo tos sistemos savo šalyje diegti, nes jiems šiandien tai ne aktualiausia. Sąveiką tarp švietimo ir veiklos sistemų jie įgyvendina per kitus mechanizmus, pavyzdžiui, per formaliai įgytų kvalifikacijų vertinimą. Nereikia manyti, kad čia lenktynės ar varžybos tarp šalių.


Tai pirmoji šalių grupė nereiškia lyderystės?


Nemanau, kad tai lyderystė. Tam tikroje srityje tos šalys turi patirties, bet reikėtų žvelgti į platesnį kontekstą, įvertinti tai, kokie realūs šalies gyventojų ir veiklos sistemos poreikiai neformaliai ir savaiminiu būdu įgytų kompetencijų pripažinimui. Galbūt kai kuriose šalyse verslas ir veiklos sistema net nereikalauja formalizuoto tokių kompetencijų pripažinimo. Labai daug kas priklauso ir nuo šalyse susiklosčiusių pasitikėjimo santykių bei mechanizmų.


Šiandien išklausėme ir eksperto iš Jungtinės Karalystės Kvalifikacijų ir curriculum tarnybos Maiko Koulso (Mike Coles) pranešimą.


Jis kalbėjo apie kokybės užtikrinimo ir pasitikėjimo dalykus, pripažįstant neformaliai savaiminiu būdu įgytas kvalifikacijas bei kompetencijas. Ekspertų grupė yra parengusi gaires šalims narėms, kaip siekti kokybės užtikrinimo ir pasitikėjimo. M. Koulsas trumpai pristatė tas gaires, paminėjo, kad šiuo metu jos yra dar rengimo stadijoje. Taigi dar galima pateikti savo pastabas, rekomendacijas.

Be to, M. Koulsas pažymėjo socialinės partnerystės, socialinių dalininkų įtraukimo svarbą. Kalbėdamas apie švietimo ir kvalifikacijų įgijimo prieinamumą, neformaliai savaiminiu būdu įgytų kompetencijų pripažinimo klausimas tampa vis aktualesnis. Vis daugiau šalių turės prie to prisidėti.


Aktualu ir Amerikos žemynui

Išgirdome Brazilijos ir Meksikos atstovių komentarus, atsiliepiant į eksperto iš Jungtinės Karalystės M. Koulso pranešimą.


Brazilija ir Meksika taip pat yra įdiegusios šią sistemą kaip svarbų savo švietimo ir socialinės politikos instrumentą. Tos šalys susiduria su dideliais sunkumais, nes labai didelė jų gyventojų dalis iškrenta iš savo šalies švietimo sistemos, neturi įgiję kvalifikacijų ir darbo rinkoje tenkinasi menkiausiai apmokamu darbu. Šis santykis minėtose šalyse nepalyginamai didesnis negu Europoje. Tai tik pabrėžia bendrą neformaliai ir savaiminiu būdu įgyjamų kompetencijų pripažinimo aktualumo augimo tendenciją, kuriai savo pranešime daug vietos skyrė M. Koulsas.