MOKSLASplius.lt

Žmogiškojo veiksnio svarba

Žmogiškųjų išteklių kokybės gerinimas statybos mokslinių tyrimų ir inovacijos srityje – tai Vilniaus Gedimino technikos universiteto Termoizoliacijos instituto (vykdytojo) ir Kauno technologijos universiteto Architektūros ir statybos instituto (projekto partneris) nuo 2005 m. kovo mėn. iki 2008 m. vasario mėn. pagal ES struktūrinių fondų Lietuvos BPD 2.5 priemonę vykdomas projektas. Jis skirtas dėstytojams, doktorantams, įvairių su statybos mokslu ir tyrimais susijusių institucijų darbuotojams, norintiems įgyti naujų gebėjimų savo veiklos srityje, siekiantiems tuos gebėjimus didinti. Įgytos tarptautinio lygio mokslinės žinios bus taikomos rengiant statybos srities kvalifikuotus specialistus, gebančius savo veikloje pritaikyti inovacijas.

Projekto teikėjai turėjo įveikti didelę konkurenciją, nes iš 2005 m. pateiktų 5254 paraiškų tik maždaug trečdaliui (1482) buvo skirta struktūrinių fondų parama. Šiame straipsnyje pristatomo projekto sėkmę lėmė tai, kad pavyko užmegzti gerus ryšius tarp dviejų institutų, susieti jų atliekamus darbus. Termoizoliacijos institutas daugiausia kuria ar tyrinėja naujas statybines medžiagas, o Architektūros ir statybos institutas – statybines konstrukcijas. Kaip teigia Termoizoliacijos instituto direktorius prof. Antanas Laukaitis, abu institutai tarsi papildo vienas kitą, abu balansuoja tarp fundamentinio ir taikomojo mokslo.VGTU Termoizoliacijos instituto direktorius prof. Antanas Laukaitis apibendrina pustrečių metų vykdyto projekto rezultatus

Statybos mokslinių tyrimų ir inovacijų srityje kokybiškų žmogiškų išteklių poreikis gana didelis, nes gerų specialistų, nuolat keliančių savo kvalifikaciją, reikia aukštosioms mokykloms ir kolegijoms bei pačioms projektą vykdančioms institucijoms – VGTU Termoizoliacijos bei KTU Architektūros ir statybos institutams. Svarbu, kad dėstytojai, tyrėjai ir doktorantai palaikytų savo žinių lygį bei dalykines kompetencijas.

Abu institutai aktyviai dalyvauja statybos srities standartizacijos darbuose. VGTU Termoizoliacijos bei KTU Architektūros ir statybos institutų mokslininkai yra dešimties Lietuvos standartizacijos departamento technikos komitetų (toliau – LST TK) nariai. VGTU Termoizoliacijos instituto mokslininkai yra penkių LST TK pirmininkai. Institutų mokslininkai aktyviai dalyvauja Europos standartų perėmimo ir jų įdiegimo darbuose, atlieka šios srities mokslo tiriamuosius darbus, taip pat Europos standartų projektų ekspertizę, teikia pastabas, jei reikia, rengia papildančius nacionalinius dokumentus. Keletas mokslininkų jau dalyvauja Europos standartizacijos TK veikloje.

Šį projektą papildo kitas ES struktūrinių fondų paramą laimėjęs BPD 1.5 priemonės projektas Statybos srities universitetinių mokslo institutų mokslinių tyrimų laboratorinės bazės atnaujinimas ir plėtra. Projektas pradėtas įgyvendinti 2006 m. ir padės abiem institutams gerokai atnaujinti jų laboratorinę tyrimų įrangą, kuria dirbs pagal BPD 2.5 priemonę vykdomu projektu parengtas reikiamos kvalifikacijos tyrėjų personalas. Tai glaudžiai tarpusavyje susieti projektai. Dalis įrangos jau gauta ir su ja spėta surengti kai kuriuos pirmojo projekto (2.5 priemonės) užsiėmimus.

Kaip sekėsi vykdyti projektą, kokia įgyta patirtis? Pats laikas apibendrinti. Tai buvo padaryta šių metų lapkričio 20 d. projekto baigiamojoje konferencijoje, kuri surengta mėnesiu anksčiau negu faktiškai bus baigtas projektas. Mat gruodžio pabaigoje sunku surinkti projekto dalyvius, todėl pabaigtuvės paankstintos, o 2008 m. sausio ir vasario mėn. numatytas ataskaitos ir galutinis projekto apibendrinimas.


Kuo ypatingas suaugusiųjų mokymas


Projekto baigiamojoje konferencijoje nebuvo nagrinėjami konkretūs techniniai ar technologiniai klausimai, bet daugiausia dėmesio skirta žmogiškajam veiksniui ir projekto vykdymo metu pasiektiems rezultatams aptarti.

Apie žmogiškųjų išteklių kokybės gerinimą ir suaugusiųjų mokymo specifiką pranešimą skaitė Aurimas Juozaitis. Yra baigęs Vilniaus inžinerinį statybos institutą (dabar – VGTU), Mechanikos technologijos fakultetą, o vėliau – vadybos mokslų magistrantūrą. Jo interesų sritis – vadybiniai mokymai, suaugusiųjų mokymo klausimai.

Kuo skiriasi suaugusiųjų ir jaunų žmonių mokymas? Pastebėta, kad penkiasdešimtmetis naujas žinias įsisavina nė kiek ne prasčiau už subrendusį asmenį, perkopusį 21 metų ribą. Tačiau kažkodėl įprasta manyti, kad jaunos galvos imlesnės. Ir tai tiesa. Jauni žmonės naujas žinias absorbuoja, vyresniems tenka permąstyti anksčiau įgytą patirtį. Iš čia kyla pedagogikos ir andragogikos (suaugusiųjų mokymo) skirtumai: jauni žmonės žino, kad turi išmokti mokytojo pateikiamus dalykus, o suaugusieji turi permąstyti, kodėl turi išmokti tų dalykų. Jeigu norime save gyvenime įtvirtinti kaip profesionalus, turime atlikti sąmoningus ir kvalifikuotus veiksmus. Trys paprasti analizės klausimai, suaugusiųjų gal net pasąmoningai užduodami ir vedantys profesionalėjančios veiklos link: kas tai yra, ką tai reiškia man ir ką su tuo darysiu toliau?.. Įsisavinant naują informaciją labai svarbus bendravimas. Štai šiems lyg ir paprastiems, bet andragogikoje kone kertiniams dalykams ir buvo skirtas A. Juozaičio pranešimas.


Darnaus vystymosi švietimo strategija


Apie žmogiškųjų išteklių kokybės gerinimą darniosios plėtros kontekste kalbėjo dr. Romas Pakalnis.

Kaip išsaugoti mūsų planetą būsimosioms kartoms, kaip technologinius laimėjimus panaudoti subalansuotam ekonomikos vystymuisi nepadarant žalos ekologinei sistemai? Pasak R. Pakalnio, pirmiausia reikia, kad žmogus turėtų bent minimalų išsilavinimą ir jam būtų prieinami visi kiti išsilavinimo lygmenys. Labai gerai, kad imamės gaminti visame pasaulyje paklausą turinčių biotechnologijos dalykų ar eksperimentinių lazerių, įsitraukiame į pasaulinio mokslo lenktynes. Apskritai mūsų nacionaliniai mokslo prioritetai yra labai geri, ypač jei vertintume XX a. vidurio matais. Bet mums visai nerūpi – susidaro toks įspūdis, – kaip mūsų žmonės ir valstybė gyvens jau netolimoje ateityje, nes darnaus švietimo dalykų mūsų strategijoje nėra, mokykloms tai visai naujas ir nelabai suvokiamas dalykas. Jungtinių Tautų Europos ekonomikos komisija 2005 m. kovo 17–18 d. Vilniuje Aplinkos ir Švietimo ministerijų viršūnių susitikime priėmė Darnaus vystymosi švietimo strategiją. Pasak R. Pakalnio, kuriam teko dalyvauti rengiant šią strategiją Ženevoje, Europos šalys jau suvokė darnaus vystymosi būtinybę, bet Lietuva – dar ne. Todėl ir tarp nacionalinio mokslo prioritetų darnaus vystymosi reikalavimai pritarimo dar nesusilaukia.

Jeigu tai taptų ir Lietuvos mokslo prioritetu, ką tai duotų mūsų mokslui? Padėtų stiprinti tos srities tyrimus. Vadinasi, būtų galima pretenduoti ir į ES paramą tų tyrinėjimų srityje. Darnaus vystymosi švietimo strategiją jau spėjo priimti daugelis šalių. Tai orientyras ne vien vyriausybėms, bet ir plačiajai visuomenei. Pasak R. Pakalnio, į darnų visuomenės vystymąsi turėtų būti žvelgiama kaip į mokymosi procesą tiriant daugelį šalies plėtros klausimų, sprendžiant kylančias problemas. Mokymasis turi aprėpti žinias, gebėjimus, supratimą, požiūrį ir vertybes, nors dažnai tenkinamasi tik pirmuoju reikalavimu – žiniomis. Labai svarbus apibendrintas požiūris. Didžiausia siekiamybė, apie kurią pranešėjas šiandien tik svajoja – kad kiekviena seniūnija pasirašytų darnaus vystymosi strategiją, įvardytų savo seniūnijos svarbiausias grėsmes, problemas ir pamėgintų įvertinti, kokių lėšų reikia norint bent pajudėti iš vietos.

Galimas dalykas, reikės daug lėšų, bet tik žinant, ko reikia, galima pradėti ieškoti lėšų ir sprendimo būdų. Realiame gyvenime paprastai laukiama kadencijos pabaigos – tegul sprendžia kitas seniūnas. Trumpai tariant, svarbu, kad nuo nacionalinio lygmens darnaus vystymosi strategijos dalykai pasiektų savivaldybes. Kodėl Lietuvos vardo paminėjimo tūkstantmečiui neparengus kiekvienos seniūnijos darnaus vystymosi strategijos? Tai nebus šedevrai, bet įvardysime svarbiausias problemas ir numatysime bent artimiausias perspektyvas: ką galima nuveikti pačios seniūnijos jėgomis, o kur reikės valstybės pagalbos. Antraip reikalai nepajudės. Pagaliau tai ir pilietinės visuomenės ugdymo priemonė. Be pilietiškumo nebus ir reiklumo visų lygių valdžioms, žmonės visada bus tik įvairių klanų manipuliavimo įrankis.

Svarbu problemas matyti ir nagrinėti suvokiant partnerystės svarbą tarpdalykiniams ryšiams. Pedagogai turi jaustis ne vien žinių teikėjais, o besimokantieji – ne vien gavėjais. Svarbu diegti komandinio, bendrą dirbamo darbo jausmą, – teigė R. Pakalnis.


Kaip pamatuoti pažangą


LR Švietimo ir mokslo ministerijos tinklalapyje galima rasti Darnaus vystymosi švietimo strategiją, įvardytus darbus, kurie bus vykdomi nacionaliniu lygmeniu. Nerimą kelia tai, kad gražūs žodžiai mažai keičia visuomenę ir gyvenimą. Popieriai sau, o gyvenimas sau. 2005 m. pradėtas vykdyti Darnaus vystymosi švietimo dešimtmetis, kuris numatytas iki 2015 metų. Tai ne baigtinė programa, bet procesas, kuriame turi dalyvauti visuomenė, o 2015 m. teks įvertinti pasiektą pažangą. Jeigu ji bus, lengviau susikalbėsime ir su kitomis ES valstybėmis.

Kaip pamatuoti darnaus vystymosi pažangą? Pasak R. Pakalnio, tai bene sudėtingiausias klausimas. Atskiros ūkio šakos, ekonomikos rodiklius įvertinti yra būdų, bet kaip išmatuoti kad ir ūkio vystymosi įtaką aplinkos kokybei? Ar aplinkos teršimas sparčiau didėja už bendrąjį vidaus produktą? Labai sudėtingas vertinimas.

Kaip turi keistis mūsų požiūris, kai kalbama apie darnaus vystymosi švietimą? Nuo griežto discipliniškumo reikia sukti tarpdiscipliniškumo link, nuo siauros specializacijos – platesnio ir lankstesnio išsilavinimo link, nuo išorinio vertinimo – pereiti prie vidinio vertinimo svarbos, nuo formalaus mokymo – į visą gyvenimą trunkantį mokymąsi. Tai kryptys, į kurias turėtų keistis visas ugdymo procesas.

Kaip gerą pavyzdį Romas Pakalnis nurodė Šiaulių miesto savivaldybėje vykusias diskusijas, kuriose dalyvavo trijų interesų grupių – aplinkosaugos, socialinės ir ūkio tarnybų atstovai. Diskusijų ir darbų iniciatorius – savivaldybės valdžia. Tos interesų grupės parengė darnios plėtros švietimo vystymosi strategiją, diskusijose rado ir neatidėliotinų problemų sprendimo būdų. Tik tokia struktūra ir gali būti veiksminga. Turi būti išryškintos svarbiausios aplinkos sektoriaus, socialinio gyvenimo ir teritorinio planavimo problemos ir rasti jų sprendimo būdai.

R. Pakalnis kvietė atsisakyti požiūrio, kuris dar toks gajus mūsų įvairių lygio valdžios vyrų ir politikų galvose: kitokią nuomonę turintis žmogus dažniausiai vertinamas kaip priešas, kurį būtina palenkti arba sudoroti. Pranešėjas siūlė keisti poziciją: kitokią nuomonę turintis žmogus yra geriausias mano draugas, nes bendrai problemai spręsti jis gali pasiūlyti kitą būdą. Diskutuojant galima sutarti, kuris būdas yra geresnis. Svarbu diskutuoti argumentų kalba siekiant bendro tikslo.


Aprėpė Vilnių, Kauną, Klaipėdą ir Panevėžį


Projekto vadovė dr. Laima Kunskaitė supažindino baigiamosios konferencijos dalyvius su projekto vykdymo eiga ir rezultatais.

Vadovaujantis Lietuvos 2004–2006 m. bendrojo programavimo dokumentu (BPD) projekto dalyviai buvo suskirstyti į tris tikslines grupes – mokslininkus, tyrėjus (ir kolegijų dėstytojus) bei doktorantus. Tikslinės grupės buvo labai aiškiai apibrėžtos, susietos su prioritetu, priemone ir veiklos sritimi. Tikslinėse grupėse buvo numatytas ne tik dalyvių skaičius, bet ir sudėtis, net vyrų ir moterų skaičius. Iš kelių tikslinių grupių buvo galima pasirinkti vieną ar kelias pageidaujamas. Pagal projekto sąlygas reikalaujama besąlygiškai vykdyti suplanuotus kiekybinius rodiklius. Dauguma jų jau lapkritį buvo viršyti.

Keliant institutų darbuotojų kvalifikaciją per projekto vykdymo laikotarpį 2005–2007 m. buvo numatytas 31 seminaras, iki gruodžio pradžios jau buvo surengti 29. Projekto metu rengtuose seminaruose dalyvavo patys projekto vykdytojai – VGTU Termoizoliacijos instituto ir KTU Architektūros ir statybos instituto darbuotojai. Taip pat seminaruose dalyvavo mokslininkai, tyrėjai ir doktorantai iš Vilniaus Gedimino technikos, Kauno technologijos ir Klaipėdos universitetų, KTU Panevėžio instituto, Lietuvos energetikos instituto. Be to, su seminarais lektoriai aplankė Vilniaus, Kauno, Klaipėdos ir Panevėžio kolegijas bei KTU Panevėžio institutą. Kaip matome, seminarų klausytojų buvo kone iš visos Lietuvos. Tiek renkant seminarų vietas, tiek planuojant jų tematiką buvo prisitaikoma prie klausytojų pageidavimų. Džiugu, kad daugelis seminarų susilaukė puikių atsiliepimų.

Seminaruose teorinius ir praktinius užsiėmimus vedė 25 dėstytojai, sugebėta pasikviesti ir 4 žymius užsienio šalių specialistus. Klausytojai dalyvavo užsiėmimuose prie stendų, klimatinėse kamerose ir laboratorijose, susipažino su naujais prietaisais, jiems teko atlikti ir konkrečius skaičiavimus.

Bus daugiau

Gediminas Zemlickas


Nuotraukoje:

VGTU Termoizoliacijos instituto direktorius prof. Antanas Laukaitis apibendrina pustrečių metų vykdyto projekto rezultatus