MOKSLASplius.lt

Biochemijos mokslo iššūkių akivaizdoje (2)

ML. Gal kai kuriuos tų žurnalų būtų galima drąsiau jungti?

N. Malys. Ne visada lengva sujungti. Gal botaniką ir biologiją galima susieti, taip pat kai kuriuos technologinius žurnalus, bet kiekvienu atveju reiktų veikti atsargiai, nes tai gali būti konkrečios institucijos reikalas. Jeigu sugebame rasti finansavimą ir pavyksta žurnalą pareklamuoti, tai visai neblogai.

Cituojamas autorius, o ne straipsnio kalba

S. Butėnas. Turėtume siekti žurnalus ne mažinti ar jungti, bet padaryti juos matomus pasaulyje. Kad tos srities mokslas nevirtų savo paties sultyse. Kartais pagal asmenines pažintis praverstų pasitelkti autorių iš kitų šalių. Rašydamas straipsnį per vieną ar kitą duomenų bazę praprastai sužinai, kas dirba toje srityje ar kryptyje. Pagal pavardę susirandi tyrėjų straipsnius. Jeigu tai lietuviškame žurnale parašytas straipsnis, tai nėra sunku jį pacituoti, nes cituojamas autorius, o ne kalba, kuria tas straipsnis parašytas. Svarbu, kad straipsniai būtų matomi, prieinami.V. Razumas. Norėčiau sukonkretinti duomenis apie mokslinių žurnalų leidybinę veiklą Lietuvoje. Padėtis dvejopa: dalis Lietuvoje leidžiamų mokslinių žurnalų gauna paramą iš Švietimo ir mokslo ministerijos. Kita dalis yra leidžiama pačių universitetų ir mokslo institutų iniciatyva. Kiekvienais metais tų žurnalų leidybiniai rezultatai vertinami leidybinės komisijos, kuri yra sudariusi sąrašą įvairiausių reikalavimų toms publikacijoms: jeigu žurnalas yra iš Master Lister (dabar reikėtų vadinti ne ISI, bet Thomson ISI – pavadinimas pasikeitęs), tai jis gauna finansinę paramą. Nė vienas žurnalas iš valstybės negauna viso jo leidybai reikalingo finansavimo. Pavyzdžiui, 10 spaudos lankų žurnalo leidybai gaunama lėšų iš valstybės, toliau leidėjai turi verstis savo išgalėmis. Yra reikalavimas: kokios apimties turi būti žurnalas ir kad jame spausdinami straipsniai būtų tarptautinėse informacinėse bazėse, taigi būtų cituojami.

Tai štai 12 tokių žurnalų leidžiama Lietuvos MA sistemoje pagal periodinės leidybos programą. Iš jų – 3 žurnalai iš humanitarinių ir socialinių mokslo sričių, 9 žurnalai yra skirti fizikos, biomedicinos ir technologijų mokslams. Visų šių žurnalų straipsniai yra lengvai pasiekiami – bene nuo 2000 m. skelbiami ir internete.Geras straipsnis nepražūna

ML. Vadinasi, sklaida pakankama, ir nereikėtų sielotis, kad mūsų moksliniai žurnalai menkai žinomi, skaitytojams sunkiai prieinami ir panašiai.

R. Meškys. Kai Bayer bendrovės atstovai svarstė, su kuo užmegzti ryšį, ir rengėsi atvažiuoti į Biochemijos institutą, laiške mums rašė: „Žinome, kad dirbate mums rūpimoje srityje.“ Klausiau, iš kur žinote, nes mes iš tos srities tarptautinėje spaudoje dar nebuvome spausdinę straipsnių. Pasirodo, Bayer atstovai išsitraukė lietuviško žurnalo Biologija straipsnių kopijas. Išgirdome atsakymą, kad jis cituojamas Chemical Abstracts žurnale, be to, Bayer darė paiešką ir užtiko žurnalą Biologija. Kažkokioje Londono ar kurioje kitoje bibliotekoje susirado tą lietuvišką žurnalą ir pasidarė jo straipsnių kopijas. Ir tai buvo gana senų žurnalų numeriuose spausdinti straipsniai. Visa tai mane gerokai nustebino. Supratau, kad net ir Lietuvoje spausdinami žurnalai gali turėti vertę tarptautiniam mokslui. Suvokiau ir kitą dalyką: tuos straipsnius reikia parengti labai tvarkingai, korektiškai. Yra buvę atvejų, kai Lietuvoje buvo išspausdinti straipsniai, kuriuose mūsų protuoliai mėgino pakartoti kitose šalyse gautus rezultatus, manydami, kad niekas kitose šalyse mūsų vietinės spaudos neskaitys. Iš užsienio tuojau pat pasigirdo reakcija.

V. Razumas. Paprastas pavyzdys: žurnalas Chemija, kurio leidybą kuruoja Lietuvos MA. Žurnalas merdi, jo tiražas nedidelis, niekas iš solidesnių tyrinėtojų jame nenori spausdinti savo straipsnių, o daugiausiai potencialių autorių turintis Chemijos institutas menkai skatina publikavimąsi tame žurnale, ir tai siejasi su mokslininkų finansavimu, premijomis. Mat visais būdais buvo siekiama, kad mūsų mokslininkai spausdintųsi užsienio žurnaluose. Nepakankamai kvalifikuotai dirba ir žurnalo Chemija redakcinė kolegija. Kai ekspertų komisija vertina kiekvieno mokslinio žurnalo leidybą, paprastai pabrėžia vieną iš svarbiausių kriterijų – kaip veiksmingai atliekamas pateiktų straipsnių recenzavimo darbas, kiek buvo recenzentų, kiek jie siūlė straipsnių atmesti, pagaliau kiek tos recenzijos argumentuotos ir išsamios. 2006 m. buvo patikrintas redakcinės kolegijos darbas. Paaiškėjo, kad kone visus straipsnius recenzavo vienas vyriausiasis redaktorius. Tai apie kokį tarptautinį žurnalo lygį būtų galima kalbėti.

Bet galima būtų pateikti ir labai gerų pavyzdžių. Sakyčiau, kad didžios dalies Lietuvos MA leidžiamų žurnalų kokybė pakankamai gera, bet problemų esama dalies universitetų ir mokslo institutų leidžiamuose žurnaluose – ten mažiau kontrolės, todėl menkesnė žurnalų ir juose spausdinamų straipsnių kokybė.


ML. Taigi iš pirmųjų lūpų gavome lietuviškų mokslo žurnalų apibūdinimą. Bene svarbiausia išvada: geros publikacijos, jeigu tikrai vertingos, nedings, net jei bus išspausdintos ir ne geriausiuose pasaulio žurnaluose. Kam tikrai rūpi, susiras. Tai rodo ir „Bayer“ bendrovės pavyzdys.

Bus daugiau

Kalbėjosi Gediminas Zemlickas



Nuotraukoje: 

Dr. Naglis Malys atsako į konferencijos dalyvių klausimus