Lietuvos bibliotekos taps informacijos ir švietimo centrais

Lietuvos bibliotekos taps informacijos ir švietimo centrais

Kito kelio paprasčiausiai nėra, ypač po to, kai 2007 m. gruodžio mėn. su Bilo ir Melindos Geitsų fondu (Bill and Melinda Gates Foundation) pasirašyta sutartis, pagal kurią iš Pasaulio bibliotekų programos Lietuvai skiriama 35,7 mln. litų (15,2 mln. JAV dolerių) projektui Bibliotekos pažangai įgyvendinti. Trišalę sutartį pasirašė Lietuvos Respublikos kultūros ministras Jonas Jučas, Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos generalinis direktorius Vytautas Gudaitis bei Bilo ir Melindos Geitsų fondo Pasaulio bibliotekų programos direktorė Marta Čo. Įgyvendinus projektą Bibliotekos pažangai bet kurioje viešojoje šalies bibliotekoje galėsime naudotis kompiuteriais ir internetu. Šiam tikslui lėšų – 24 mln. litų – skiria ir Lietuva. Pasaulio bibliotekų programos partnerė, informacinių technologijų bendrovė Microsoft Lietuvoje vykdomam projektui Bibliotekos pažangai dovanoja naujausios programinės įrangos už 16,4 mln. litų (7 mln. JAV dolerių). Ši įranga bus įdiegta į 4108 bibliotekų kompiuterius. Projektą įgyvendins Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka kartu su Lietuvos Respublikos kultūros ministerija.

Užleistas baras bus informatizuotas

2005 m. vasarą Lietuvą pasiekė Bilo ir Melindos Geitsų fondo kvietimas dalyvauti Pasaulio bibliotekų programoje. Ši iniciatyva yra fondo Globalaus vystymosi programos, skirtos sumažinti skurdą ir pagerinti žmonių gyvenimo kokybę, dalis. Prireikė pustrečių metų, kad kvietimas Lietuvai virstų konkrečiu projektu Bibliotekos pažangai su lėšomis, projektą įgyvendinančiomis institucijomis ir darbo grupėmis.

Projektas Bibliotekos pažangai tęsia ir papildo ilgalaikę bibliotekų renovacijos bei modernizavimo programą, kurią LR Vyriausybė patvirtino 2003 metais. Per tą laiką jai skirta daugiau kaip 150 mln. litų. Pasak kultūros ministro Jono Jučo dabar pradedamas projektas Bibliotekos pažangai yra bene ambicingiausias šalies kultūros sektoriaus projektas. Jis turėtų veiksmingai papildyti informacinės visuomenės plėtros iniciatyvas. Viena iš jų – viešųjų interneto prieigų tinklų plėtra. Kadangi šis didžiulis projektas apims visas 60 savivaldybių, jis yra tarsi sudarytas iš 60 atskirų projektų, už kuriuos ir atsako konkrečios savivaldybės.

Veltui nepraėjo ir tie pustrečių metų nuo pakvietimo dalyvauti Pasaulio bibliotekų programoje. Per tą laiką sukaupta daug informacijos apie viešųjų bibliotekų Lietuvoje būklę, įvertintos galimybės ir – svarbiausia – pavyko išrutulioti Lietuvai itin aktualią projekto idėją, numatyti tikslus. Idėja paprasta: sustiprinti viešųjų bibliotekų sistemą taip, kad jos taptų stipriu informacinių technologijų plėtros ir įsisavinimo katalizatoriumi. Kitais žodžiais tariant, padėtų mums įveikti atsilikimą nuo pažengusių Europos šalių. Juk ne paslaptis, kad šalies viešosios bibliotekos pagal informacinį aprūpinimą pastaruoju dešimtmečiu buvo tapusios didelių problemų židiniais, o pati bibliotekininko profesija daug kam asocijavosi su Simono Daukanto laikų vargo pelės įvaizdžiu.

Projekto Bibliotekos pažangai vadovas Kęstutis Juškevičius vietoj vaizdingų metaforų linkęs naudoti dalykiškesnį toną. Jis pasitelkia ir 2007 m. Europos Komisijos ataskaitos išvadas. Bet nuo to juodas nevirsta baltu, esmė lieka ta pati: atsilikimo Lietuvai ligi šiol įveikti nepavyko. Akivaizdu, kad informacinių technologijų įsisavinimo greitis ir plėtra Lietuvoje toli gražu nepakankama. Tai akivaizdžiai rodo ir viešųjų bibliotekų būklė: iš 1400 bibliotekų viešoji interneto prieiga kol kas įdiegta tik 500 bibliotekų. Bet jose taip pat reikėtų atnaujinti esamą įrangą, nors per pastaruosius 5 metus šiems reikalams buvo skirta nemažai lėšų ir sutelkta daug pajėgų. Užleistą dirvoną sunku išjudinti.

Be to, žinios ir įgūdžiai informacinių technologijų srityje labai greitai sensta, jas būtina nuolat atnaujinti. O tai padaryti, pasirodo, ne taip paprasta, nes yra keli šimtai bibliotekų, kuriose nėra nė vieno darbuotojo, sugebančio ir galinčio kitus išmokyti išmokti naudotis kompiuterine technika. O juk pats laikas kalbėti ne apie pradžiamokslį, – teigia K. Juškevičius, – nes nuolat atsiranda naujų interneto taikymo ir naudojimosi kompiuteriu galimybių.

Projektas skirtas visiems gyventojams

Šią temą būtų galima ilgai plėtoti, bet gal geriau įsiklausyti į tai, ką sako specialistai, šiuo atveju projekto vadovas K. Juškevičius. Jis projekto Bibliotekos pažangai tikslą apibūdina dviem glaustais sakiniais: stiprinant ir panaudojant viešųjų bibliotekų pajėgumus pasiekti, kad gyventojai galėtų daug geriau išmokti ir įstengtų naudotis informacinėmis technologijoms. Labai svarbu, kad šiomis galimybėmis galėtų naudotis visi gyventojai, neišskiriant nė pagyvenusių, taip pat turinčių specialių poreikių, priklausančių socialinės rizikos grupėms žmonių.

Kaip pasieksime visus šiuos šiandien gal net kiek fantastiškai atrodančius dalykus? K. Juškevičiaus lūpose visa tai skamba kaip realus uždavinys. Numatyta įgyvendinti du svarbiausius tikslus. Pirmas – visose perspektyviose viešosiose bibliotekose reikia įrengti viešą interneto prieigą, o tose, kuriose jau įrengta – išplėsti ir modernizuoti. Antras dar svarbesnis uždavinys: iš esmės sustiprinti viešųjų bibliotekų darbuotojų informacinę kompetenciją, padėti jiems tapti vietos bendruomenės kūrimo skatintojais ir pagalbininkais įsisavinant informacinių technologijų galimybes.

K. Juškevičius dar parengiamuoju laikotarpiu aplankė 48 savivaldybes, susitiko su merais, norintiems dalyvauti projekte pateikė visą būtiną informaciją ir reikalavimus. Nebuvo nė vieno mero, kuris suabejotų, ar reikalingas šis projektas. Jei ir kildavo abejonių, tai dėl savo pačių galimybių rasti pakankamai lėšų, kad visos perspektyvios bibliotekos galėtų dalyvauti projekte. Beje, kuri biblioteka perspektyvi, taigi dalyvaus projekte, o kuri ne, sprendžia savivaldybių tarybos. Tai nereiškia, kad neperspektyvios bibliotekos bus uždarytos, tiesiog šiuo metu nėra lėšų jas įtraukti į projektą. Daugiausia lėšų reikės kaimo bibliotekoms. Yra laiko pasirengti, nes jose darbai bus vykdomi 2009–2010 metais. Labai svarbu, kad bibliotekas pasiektų kokybiškas ir greitaeigis interneto ryšys.

Keturios pakopos

Projektas sudarytas iš 4 dalių, kiekviena iš jų yra tarsi atskiras projektas. Techniškoji dalis turėtų padėti užtikrinti arba pagerinti jau esamų vietų interneto prieigų techninę įrangą, sustiprinti interneto ryšį ir užtikrinti techninę pagalbą. Įgyvendinant bibliotekininkų mokymo dalį teks įrengti mokymo centrus, aprūpintus mokymo medžiaga. Trečia dalis skirta gyventojams, kuriems gautas žinias perteiks bibliotekininkai. Gyventojai bus ne tik mokomi ir konsultuojami, bet ir įvairiomis akcijomis skatinami pradėti naudotis informacinėmis technologijomis. Ketvirtąja dalimi numatyta matuoti projekto socialinį ir ekonominį poveikį, o prireikus ir koreguoti projekto eigą. Todėl numatyta rinkti kiekybinius ir kokybinius įrodymus, kurie rodytų projekto sukeliamus pokyčius. Prie projekto poveikio vertinimo prisidės ir užsienio ekspertai.