Žmogiškojo veiksnio svarba (2)

Tobulino profesines žinias

Didelę projekto dalyvių grupę sudarė kolegijų dėstytojai, o 2006 m. paaiškėjo, kad seminarus lankyti panoro ir statybos organizacijų darbuotojai, daugiausiai statybos technikos vadovai. Projekto dalyviais jie negalėjo būti, bet seminaruose jiems buvo leista dalyvauti. 2007 m. šio kontingento klausytojų dar padaugėjo, pasiprašė dalyvauti 29 ekspertai iš Statybos produkcijos sertifikavimo centro ir įmonių vadovai. Puikiausias įrodymas, kad seminarai buvo įdomūs ir naudingi, nes šie klausytojai į seminarus ateidavo savo iniciatyva. Buvo atvejų, kai iš Kauno į VGTU Termoizoliacijos institute vykusius seminarus savarankiškai atvažiuodavo KTU doktorantai. Panašiai į Kaune lapkričio mėn. rengtą seminarą atvažiavo klausytojų iš Panevėžio kolegijos. Pasak Laimos Kunskaitės, tai ir seminarų kokybę liudijantys įrodymai.

Kolegijų dėstytojams teko galimybė patobulinti savo profesines žinias, nes pedagogų tobulinimo institucijose paprastai tobulinamos tik pedagoginės žinios, bet techninių, profesinių disciplinų dėstytojams juk to negana. Taigi projektas tam tikra prasme užpildė spragą, kuri vis dar gana akivaizdi. Svarbu ir tai, kad pavyko sudominti tuos klausytojus, kurie iš pradžių buvo gana skeptiškai nusiteikę seminarų atžvilgiu.

R. Bliūdžius paminėjo ir dar vieną šio projekto seminarų ypatybę: per užsiėmimus buvo padaryta daug skaidrių, kurios dabar naudojamos kituose mokymuose. Toliau bendradarbiaudami abu institutai gali daug nuveikti. Tai juk irgi reikšmingas projekto įgyvendinimo rezultatas, tegul ir netiesioginis.

Anot Termoizoliacijos instituto direktoriaus Antano Laukaičio, abiejuose institutuose rengtų seminarų dėstytojai ir dalyviai buvo labai suinteresuoti: vieni rengdamiesi užsiėmimams ir juos vesdami, kiti – juose dalyvaudami. Nesijautė, kad tai būtų iš šalies primestas niekam nereikalingas valdiškas „dar vienas“ renginys. Per šiuos trejus metus buvo galima pastebėti, kaip naujų įgūdžių įgauna dėstytojai (juk ne visi dėsto aukštosiose mokyklose), vis sklandžiau išdėsto pateikiamą medžiagą, drąsiau jaučiasi prieš auditoriją.

Pradėta nuo dokumentų nagrinėjimo

Projekto valdymo grupės pirmininkas VGTU prof. Algirdas Valiulis prisiminė, kaip valdymo grupei teko pradėti nuo dokumentų nagrinėjimo, nes pats iš anglų į lietuvių kalbą išverstas pavadinimas – Bendrasis programavimo dokumentas (BPD) sukelia painiavą, nėra informatyvus. Teisingiau būtų versti Plėtros dokumentas. Valdymo grupė daugiausiai nagrinėjo, ar projektas atitinka europinius reikalavimus ir įvertino konkrečius rodiklius. Kadangi šiais projektais sprendžiami regioninės politikos klausimai, taikomi atitinkami finansiniai instrumentai, tai žinios, kurių per 3 projekto vykdymo metus padaugėjo, galų gale turės įtakos visuomenės gerovei, pragyvenimo standartų gerėjimui, darbo našumui, gaminamo produkto pridėtinės vertės augimui. Tokia siekiamybė. Juk ne paslaptis, kad Lietuvos pramonės našumas yra mažas palyginti su kitomis ES valstybėmis. Verslo ir kultūros kapitalo trūkumas, darbuotojų kvalifikacijos stoka, pasenusi fizinė infrastruktūra, nepakankama prieiga prie profesinio perkvalifikavimo, menkas inovacijų diegimo lygis – tai didelės mūsų spragos, apie kurias priminė A. Valiulis. Projekto vykdymo eiga parodė, kad vis dėlto turime nemažai darbuotojų, kurie atitinka aukščiausius profesinius ir žinių perteikimo reikalavimus. 2.5 priemonė ir orientuota į tai, kad specialistų mokymas atitiktų kintančius ekonomikos poreikius, didintų socialinę partnerystę. Gal sunkiau spręsti, kiek panaudoti projekto įgyvendinimo ištekliai yra proporcingi gautai ekonominei ir socialinei naudai. Pagaliau vargu ar įmanoma pasverti.

Projektą kuravo Paramos fondas Europos socialinio fondo agentūra (Projektų administravimo departamento direktorės pavaduotoja Nijolė Ramanauskienė, projektų vadovė Daiva Jakubauskienė, Projektų finansų valdymo l. e. p. departamento direktoriaus pavaduotoja Eleonora Balsevič, l. e. p. departamento programos finansų vadovė Loreta Budiukienė).

Įvertinimas

LR Finansų ministerija 2006 m. organizavo iš ES struktūrinių fondų sėkmingiausiai vykdomų projektų pavyzdžių konferenciją. Iš daugelio dalyvių į šį skaičių pateko ir Termoizoliacijos instituto su Architektūros ir statybos institutu vykdomas projektas. Kadangi konferencijoje dalyvavo apie 2 tūkst. dalyvių, pasireiškė „sniego gniūžtės“ efektas: iš Nyderlandų atvažiavo televizijos grupė, kūrusi dokumentinį filmą apie ES struktūrinių fondų paramą Lietuvai. Tarp 6 filme pristatytų projektų vietos atsirado ir pastarajam projektui. Filmas buvo demonstruotas per Nyderlandų televiziją. Būtų gerai, jeigu atsirastų proga parodyti ir per Lietuvos televiziją, nes olandai Termoizoliacijos institutui padovanojo filmo kopiją.

Apie sėkmingą projektą buvo paprašyta medžiagos ir Europos Komisijos numatytai interneto svetainei apie iš ES struktūrinių fondų lėšų sėkmingiausiai vykdomus projektus.

VGTU Termoizoliacijos bei KTU Architektūros ir statybos institutų mokslininkai, pasinaudoję ES Struktūrinių fondų teikiama parama, sėkmingai įgyvendino du susietus ES Struktūrinių fondų lėšomis remtus projektus: tai BPD 2.5 priemonės projektas Žmogiškųjų išteklių kokybės gerinimas statybos mokslinių tyrimų ir inovacijų srityje ir BPD 1.5 priemonės projektas Statybos srities universitetinių mokslo institutų mokslinių tyrimų laboratorinės bazės atnaujinimas ir plėtra.

Įvykdę šiuos abu projektus, VGTU Termoizoliacijos bei KTU Architektūros ir statybos institutai atnaujino savo mokslo tyrimų infrastruktūrą naujais šiuolaikiniais įrenginiais ir padidino mokslininkų, tyrėjų bei doktorantų kvalifikaciją. Taip pat suteikė galimybę universitetų, institutų ir kitų institucijų statybos srities specialistams bei kolegijų dėstytojams pagilinti savo žinias ir jas pritaikyti mokslo tyrimuose bei eksperimentinės plėtros darbuose. Seminarų metu nuoširdus lektorių ir klausytojų bendravimas ir aktyvios diskusijos iškėlė naujų įdomių klausimų, kurie gali tapti tolesnių tyrimų gairėmis.

Gediminas Zemlickas

Nuotraukoje:

Pustrečių metų vykdyto projekto „Žmogiškųjų išteklių kokybės gerinimas statybos mokslinių tyrimų ir inovacijos srityje“ baigiamojoje konferencijoje