MOKSLASplius.lt

Skelbimai 2008/01/24

Lietuvos mokslų akademijos ir Lietuvos Respublikos Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto 2007 m. lapkričio 13 d. sesijos
„Lietuvių mokslo draugija ir Lietuvos mokslo raida“, skirtos
Lietuvių mokslo draugijos 100-mečiui,


R E Z O L I U C I J A


Lietuvių mokslo draugija (LMD) daug nuveikė Lietuvos atgimimo labui, sukaupė svarbų lietuvių tautos kultūros paveldą. Nemažai LMD narių aktyviai dalyvavo atkuriant Lietuvos valstybę, įsitraukė į Lietuvos mokslų akademijos organizavimą ir buvo jos nariai – tai J. Balčikonis, M. Biržiška, V. Biržiška, K. Jablonskis, V. Krėvė-Mickevičius ir kiti. Lietuvos mokslų akademija išsaugojo ir pagausino LMD per daugelį metų sukauptas mokslo ir kultūros vertybes. Dabar Lietuvos mokslų akademija pagal LMA Statuto, patvirtinto Lietuvos Respublikos Seimo 2003 m. kovo 18 d. nutarimu Nr. IX-1374, nuostatas ir toliau išlieka svarbi Lietuvos mokslo sistemos dalis.

Džiaugdamiesi prieš 100 metų Lietuvių mokslo draugijos pradėtais darbais, jų idėjų plėtote ir įgyvendinimu – visiems prieinamas vidurinis mokslas, galimybės įgyti aukštąjį išsilavinimą, savita kultūra ir menas, žymūs daugelio mokslo sričių laimėjimai, lituanistikos plėtotė – negalime nematyti šalies ateičiai, jos intelektiniam potencialui kylančių grėsmių ir pavojų.

Lietuvai tapus Europos Sąjungos ir NATO nare, atsivėrė naujos galimybės valstybei stiprėti, plėtoti jos kultūrą ir ekonomiką. Tačiau kurį laiką buvusios palankios pagrindinės integracijos prielaidos – pigi darbo jėga ir ekonominė integracija su turtingomis ES valstybėmis senbuvėmis – dabar sumažėjo. Padėtį sunkina didelė emigracija ir su tuo susijęs spartus visuomenės senėjimas, darbo jėgos trūkumas, nepakankamas švietimo ir mokslo svarbos įvertinimas bei menkas jų finansavimas.

Ateityje svarbiausiu kultūros ir ekonominės plėtros stimulu turėtų tapti ne gamybos pigumas, o jos kokybė, pagrįsta inovacijomis ir sukurtomis moderniomis technologijomis. O tai savo ruožtu lemia turimas intelektinis potencialas ir žmogiškasis kapitalas.

Siekdami kurti mokslo žiniomis grindžiamą ekonomiką ir žinių visuomenę, plėtoti aukštąsias technologijas, mokslui imlią pramonę, gaminti didelę pridėtinę vertę turinčią produkciją turime visuotinai pripažinti, kad svarbiausias valstybės prioritetas turi būti aukštos kokybės švietimas, mokymasis visą gyvenimą, Lietuvos mokslo potencialo įsitraukimas į Europos ir pasaulio mokslo erdvę. Todėl būtina stiprinti mokslinio darbo prestižą, plėtoti tarptautinio lygio fundamentinius ir taikomuosius tyrimus, skatinti inovacijas bei moderniųjų technologijų kūrimą, ugdyti tyrėjų kūrybiškumą, deramai įvertinti geriausiuosius.

Lietuvos ateities vizija – ekonomiškai stipri valstybė, kurioje klesti švietimas, mokslas ir kultūra, gerbiamos žmogaus prigimtinės teisės ir laisvės. Šiai vizijai įgyvendinti būtina, kad visos valstybės institucijos, organizuota pilietinė visuomenė, akademinė bendruomenė prioritetu laikytų šių tikslų ir siūlymų įgyvendinimą:

1. Lietuvos Respublikos Prezidentui, Seimui ir Vyriausybei imtis esminių priemonių mokytojo, dėstytojo ir mokslo darbuotojo profesijos prestižui stiprinti, sudaryti palankias sąlygas jų kūrybinei iniciatyvai atsiskleisti, deramai atlyginti už kūrybinį darbą, skatinti aktyviausiuosius bei imtis veiksmingų priemonių protų nutekėjimui mažinti, jį stabilizuoti ar net paversti „protų pritekėjimu“, sudaryti jauniesiems talentingiems mokslininkams patrauklias kūrybinės karjeros perspektyvas.

2. Lietuvos Respublikos Vyriausybei inicijuoti Lietuvos mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros (MTEP) ilgalaikės strategijos rengimą. Išryškinti joje šalies socialinius, ekonominius ir kultūrinius poreikius, parengti jos įgyvendinimo gaires numatant būtinus finansinius išteklius. MTEP ilgalaikę strategiją turėtų tvirtinti Lietuvos Respublikos Seimas.

3. Lietuvos Respublikos Seimui ir Vyriausybei sukurti teisinę bazę ir atlikti MTEP valdymo reformą reorganizuojant MTEP veiklą, technologijas ir inovacijas remiančių ar kuruojančių institucijų sistemą taip, kad būtų sukurtos optimalios sąlygos MTEP plėtrai.

4. Lietuvos Respublikos Vyriausybei, Švietimo ir mokslo ministerijai finansuoti MTEP veiklą ne tik derinant aktyvių mokslininkų grupių programinį konkursinį finansavimą, nacionalinių programų bei kitų konkursinių darbų rėmimą, bet ir išlaikant bei didinant bazinį MTEP institucijų finansavimą, atnaujinant reikalingą infrastruktūrą ir eksperimentinę įrangą, informacinio aptarnavimo bazę.

5. Švietimo ir mokslo ministerijai, pasitelkus Lietuvos mokslo tarybą ir Lietuvos mokslų akademiją, dar kartą apsvarstyti MTEP prioritetus siejant juos su nacionaliniais interesais bei derinant su vieningos Europos mokslo erdvės plėtros siekiais.

6. Įgyvendinant Nacionalinės Lisabonos strategijos programą ir Lietuvos parlamentinių politinių partijų susitarimo nuostatas dėl mokslo ir studijų sistemos pertvarkos principų, užtikrinti, kad mokslo ir studijų finansavimui skiriama valstybės biudžeto ir kitų finansavimo šaltinių dalis būtų nuosekliai didinama ir 2012 m. prilygtų ES vidurkiui.

7. Lietuvos Respublikos Vyriausybei, Švietimo ir mokslo bei Ūkio ministerijoms skirti deramą ES struktūrinių ir kitokių fondų dalį švietimui, mokslui, inovacijų ir technologijų kūrimui. Remti Lietuvos mokslo darbuotojų naudojimąsi Europos unikalia mokslo infrastruktūra. Skatinti mažų ir vidutinių inovatyvių įmonių steigimą ir veiklą.

8. Lietuvos mokslų akademijai, mokslo ir studijų institucijoms plėtoti tarptautinį mokslinį bendradarbiavimą, tyrėjų mobilumą, tarp jų Lietuvos mokslų akademijos tarptautinio bendradarbiavimo sutarčių teikiamų mobilumo galimybių naudojimą.

9. Švietimo ir mokslo ministerijai ir Lietuvos mokslų akademijai skatinti mokslininkų jungimąsi į mokslo draugijas bei jų dalyvavimą formuojant mokslo ir studijų politiką. Pavesti LMA prezidiumui inicijuoti jų asociacijos kūrimą bei teikti jai metodinę pagalbą. Remti nacionalinių mokslo draugijų dalyvavimą atitinkamose Europos mokslinėse organizacijose. Siekti, kad mokslinių žurnalų leidybą kuruotų specializuotos mokslo draugijos.

10. Siūlyti Lietuvos Respublikos Seimui naujajame Mokslo ir studijų įstatyme palikti dabar galiojančio Įstatymo 12 straipsnio formuluotę Lietuvos mokslų akademija, tiksliai apibrėžiančią LMA statusą.

11. Siūlyti Lietuvos Respublikos Vyriausybei, Švietimo ir mokslo ministerijai svarbiausias šios rezoliucijos nuostatas įtraukti į rengiamą Mokslo ir studijų įstatymą.

Lietuvos mokslų akademijos prezidentas
akad. Zenonas Rokus Rudzikas

Lietuvos Respublikos Seimo
Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto pirmininkas
Virginijus Domarkas


 

Lietuvos mokslų akademijos prezidiumas praneša, kad pagal 2007 11 21 paskelbtas laisvas LMA narių ekspertų vietas ir  remiantis MA Statuto 21 p. iškelti ir įregistruoti šie kandidatai (pagal specialybes)Humanitarinių ir socialinių mokslų skyriuje:

archeologija – 1 vieta

1. Prof. habil. dr. Mykolas Michelbertas – Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto Archeologijos katedros profesorius, iškėlė Vilniaus universiteto senatas.
2. Prof. habil. dr. Vladas Žulkus – Klaipėdos universiteto rektorius, iškėlė Klaipėdos universiteto senatas.

Lietuvių literatūra – 1 vieta

1. Prof. habil. dr. Leonas Fliorentas Gudaitis – Vytauto Didžiojo universiteto Humanitarinio fakulteto Lietuvių literatūros katedros profesorius, iškėlė Vytauto Didžiojo universiteto senatas.
2. Habil. dr. Jūratė Sprindytė – Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto Šiuolaikinės literatūros skyriaus vadovė, iškėlė Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto taryba, LMA n. k. Vanda Zaborskaitė.

Matematikos, fizikos ir chemijos mokslų skyriuje:

chemija – 1 vieta

1. Prof. habil. dr. Eugenijus Norkus – Chemijos instituto Katalizės skyriaus vadovas, vyriaus. m. d., iškėlė Chemijos instituto taryba.
2. Prof. habil. dr. Arūnas Ramanavičius – Vilniaus universiteto Chemijos fakulteto prodekanas, iškėlė Vilniaus universiteto senatas.

matematika – 1 vieta

1. Prof. habil. dr. Vilijandas Bagdonavičius – Vilniaus universiteto Matematikos ir informatikos fakulteto Matematinės statistikos katedros vedėjas, iškėlė LMA n. k. Feliksas Ivanauskas, LMA n. k. Vygantas Paulauskas.
2. Prof. habil. dr. Artūras Dubickas – Vilniaus universiteto Matematikos ir informatikos fakulteto Tikimybių teorijos ir skaičių teorijos katedros vyriaus. m. d., iškėlė LMA n. k. Feliksas Ivanauskas, LMA n. k. Vygantas Paulauskas.
3. Prof. habil. dr. Antanas Laurinčikas – Vilniaus universiteto Matematikos ir informatikos fakulteto Tikimybių teorijos ir skaičių teorijos katedros vedėjas, iškėlė LMA n. k. Feliksas Ivanauskas, LMA n. k. Vygantas Paulauskas.4. Prof. habil. dr. Remigijus Leipus – Vilniaus universiteto Matematikos ir informatikos fakulteto prodekanas, iškėlė LMA n. k. Feliksas Ivanauskas, LMA n. k. Vygantas Paulauskas.

Biologijos, medicinos ir geomokslų skyriuje:

biologija – 1 vieta

Habil. dr. Vincas Būda – VU Ekologijos instituto Ekologinės fiziologijos, etologijos ir parazitologijos skyriaus Cheminės ekologijos ir elgsenos laboratorijos vadovas, vyriaus. m. d., iškėlė VU Ekologijos instituto taryba.

medicina – 2 vietos

1. Prof. habil. dr. Arvydas Ambrozaitis – Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Infekcinių ligų, dermatovenerologijos ir mikrobiologijos klinikos vadovas, profesorius, iškėlė Vilniaus universiteto senatas.
2. Prof. habil. dr. Gintautas Jurgis Česnys – Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Anatomijos, histologijos ir antropologijos katedros profesorius, iškėlė Vilniaus universiteto senatas.
3. Prof. habil. dr. Limas Kupčinskas – Kauno medicinos universiteto Gastroenterologijos klinikos vadovas, iškėlė Kauno medicinos universiteto senatas.
4. Prof. habil. dr. Aleksandras Laucevičius – VU Santariškių klinikų generalinis direktorius, iškėlė akad. Vytautas Jonas Sirvydis, LMA n. k. Giedrius Uždavinys.
5. Prof. habil. dr. Konstantinas Povilas Valuckas – VU Onkologijos instituto direktorius, vyriaus. m. d., iškėlė VU Onkologijos instituto taryba.
6. Prof. habil. dr. Kęstutis Vitkus – Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Plastinės ir rekonstrukcinės chirurgijos centro direktorius, iškėlė akad. Algimantas Jonas Marcinkevičius.

Technikos mokslų skyriuje:

medžiagų inžinerija – 1 vieta

1. Prof. habil. dr. Steponas Ašmontas – Puslaidininkių fizikos instituto direktorius, iškėlė Puslaidininkių fizikos instituto taryba.
2. Prof. habil. dr. Antanas Laukaitis – VGTU Termoizoliacijos instituto direktorius, iškėlė Vilniaus Gedimino technikos universiteto senatas.
3. Prof. habil. dr. Sigitas Tamulevičius – Kauno technologijos universiteto Fizikinės elektronikos instituto direktorius, iškėlė Kauno technologijos universiteto senatas.

Atsiliepimus ir siūlymus dėl kandidatų pateikti Lietuvos mokslų akademijai iki 2008 m. vasario 8 d. adresu Gedimino pr. 3, 01103 Vilnius



LIETUVOS ŽEMĖS ŪKIO UNIVERSITETO
VANDENS ŪKIO INSTITUTAS

SKELBIA VIEŠĄ KONKURSĄ INSTITUTO DIREKTORIAUS PAREIGAS UŽIMTI

Konkursas organizuojamas vadovaujantis Lietuvos Respublikos Švietimo ir mokslo ministro 2003 m. spalio 14 d. įsakymu Nr. ISAK-1421.
Konkurse dalyvaujantis asmuo (toliau – pretendentas) privalo:


• būti mokslininkas, įgijęs habilituoto daktaro arba daktaro mokslo laipsnį technologijos mokslo srities aplinkos inžinerijos ir kraštotvarkos kryptyse;
• turėti ne mažesnį kaip 5 metų mokslininko stažą ir administracinio darbo patirties;
• kvalifikacija turi atitikti ne mažesnius kaip institute nustatytus vyresniojo mokslo darbuotojo atestavimo per kadenciją reikalavimus;
• būti susipažinęs su mokslo tiriamųjų įstaigų veiklos organizavimu, finansavimu, darbo teisinius santykius reglamentuojančiais Lietuvos Respublikos įstatymais, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimais ir kitais teisės aktais.
• vyresni kaip 65 metų mokslininkai gali būti renkami (skiriami) į universiteto mokslo instituto direktorius, jei tam pritaria universiteto mokslo instituto taryba.


Pretendento privalumai:


• mokslinių publikacijų skelbimas leidiniuose, įrašytuose į TDB bazės pagrindinių leidinių sąrašą, ir recenzuojamuose Lietuvos mokslo leidiniuose;
• bendradarbiavimo su tarptautinėmis institucijomis patirtis, dalyvavimas tarptautinėse mokslo programose, konferencijose, seminaruose;
• vadovavimo rengiant ir įgyvendinant Lietuvos ir tarptautinius mokslo projektus patirtis.
• gebėjimas anglų arba kita užsienio kalba rašyti projektų pasiūlymus, bendrauti su partneriais be vertėjo;
• pedagoginio darbo patirtis.


Per vieną mėnesį nuo konkurso paskelbimo spaudoje dienos, įskaitant paskelbimo spaudoje dieną, pretendentas privalo pateikti:


• prašymą dalyvauti konkurse;
• asmens tapatybę, pilietybę ir amžių patvirtinantį dokumentą ir jo kopiją;
• mokslo laipsnį liudijantį dokumentą ir jo kopiją;
• valstybinio socialinio draudimo pažymėjimą ir jo kopiją;
• trumpą gyvenimo ir mokslinės veiklos aprašymą;
• instituto veiklos plano projektą;
• mokslinių darbų sąrašą;
• kitus papildomus dokumentus, leidžiančius objektyviai įvertinti pretendento kvalifikaciją.

Pretendentai dokumentus asmeniškai pateikia instituto darbuotojai Nijolei Nazarovai (atsakingai už personalo valdymą) adresu: LŽŪU Vandens ūkio institutas, Parko g. 6, 58102 Vilainiai, Kėdainių r. Pretendentų dokumentai priimami vieną mėnesį nuo konkurso paskelbimo spaudoje dienos, įskaitant paskelbimo spaudoje dieną. Pateikiant dokumentų kopijas turėti jų originalus.

Informacija teikiama telefonu (8 ~ 347) 68105 arba el. paštu n.nazarova@takas.lt.



ŠIAULIŲ UNIVERSITETO
projektas
kviečia į baigiamąją
KONFERENCIJĄ


2008 m. sausio 25 d. baigiamoji projekto Aukštųjų mokyklų dėstytojų bei ūkio specialistų mokslinės kompetencijos tobulinimas (MOKOM – mokslinė kompetencija) konferencija organizuojama siekiant pristatyti projekto vykdytojo ir partnerių patirtį plėtojant mokslinę veiklą, įvertinti projekto rezultatus, pasidalinti patirtimi įgyvendinant Europos sąjungos struktūrinių fondų finansuojamą projektą.

Konferencijos dalyviai bus supažindinti su projekto metu sukurtais produktais – K. Kriščiūno, J. K. Staniškio ir V. Tričio monografija Mokslinė veikla: šiuolaikinės tendencijos, A. Kovierienės atliktu mokslinės kompetencijos pokyčio tyrimo rezultatais. Projekto dalyviai pristatys atliktus mokslinius tyrimus.

Konferencija įvyks Šiaulių arenos verslo centre (J. Jablonskio g. 16, Šiauliai)


Konferencijos pradžia – 11 val.


Konferencijos darbotvarkė:


10.30 –11.00 Registracija, kava
11.00 –11.15 Konferencijos atidarymas
11.15 –13.00 Plenarinė sesija
13.00 –14.00 Pietūs
14.00 –16.00 Plenarinės sesijos tęsinys
16.00 –16.20 Klausimai ir diskusijos
16.20 –16.30 Konferencijos uždarymas
16.30 –18.00 Furšetas, diskusijos

Projektą MOKOM remia Lietuvos Respublika, iš dalies finansuoja Europos sąjunga (Europos socialinis fondas). Projektas įgyvendinamas pagal Lietuvos 2004–2006 m. Bendrojo programavimo dokumento 2 prioriteto Žmoniškųjų išteklių vadyba 5 priemonę Žmoniškųjų išteklių kokybės gerinimas mokslinių tyrimų ir inovacijų srityje. Projekto vykdytojas – Šiaulių universitetas, partneriai – Alytaus, Klaipėdos, Marijampolės, Panevėžio, Šiaulių, Utenos ir Žemaitijos kolegijos.

Daugiau informacijos teiraukitės tel. (8 ~ 41) 595 834, el. p. o.kisieliene@tf.su.lt, www.mokom.lt


Projekto koordinatorė Ona Kisielienė