MOKSLASplius.lt

Japonai padeda išsaugoti Lietuvos kultūrinį paveldą

Sausio 16 d. Lietuvos nacionalinis muziejus pasirašė paramos sutartį maždaug 70 tūkst. litų sumai su Japonijos ambasada, pagal kurią sutvirtinamas dar 2003 m. užsimezgęs bendradarbiavimas. Sutartį pasirašė Japonijos ambasados Lietuvoje laikinasis reikalų patikėtinis p. Yasuji Odoko ir Lietuvos nacionalinio muziejaus direktorė p. Birutė Kulnytė.

Vykdydama Kultūros rėmimo programą (Japanese Cultural Grant Aid) Japonijos vyriausybė kasmet skiria tam tikrą kiekį lėšų kultūros, švietimo ir edukacijos projektams remti. Pagal šią programą Lietuvos nacionaliniam muziejui buvo skirta modernios restauravimo ir tyrimų įrangos maždaug už 1,1 mln. litų sumą. Tai labai brangi ir sudėtinga įranga, skirta muziejinių eksponatų tyrimams bei restauravimui. Paramos sutartį pasirašo Japonijos ambasados Lietuvoje laikinasis reikalų patikėtinis p. Yasuji Odoko ir Lietuvos nacionalinio muziejaus direktorė p. Birutė Kulnytė

Tiek muziejininkai, tiek įvairių mokslo sričių atstovai tikriausiai įvertins šios įrangos svarbą ir vertę jau vien iš šių pavadinimų. Tai Fourier transformacinis infraraudonasis spektrometras su infraraudonuoju mikroskopu, skirtas įvairių organinių ir sudėtingų neorganinių medžiagų tyrimui. Tiriamuoju stereomikroskopu su skaitmenine fotokamera galima mikroskopiškai tirti pavyzdžius ir juos nufotografuoti, kaupti elektroninį duomenų banką. Pagaliau tai ir saugaus tipo Rentgeno kamera, skirta archeologiniams radiniams tirti. Be to, muziejus gavo du specialius vakuuminius stalus, skirtus eksponatams restauruoti – vakuuminį traukos stalą su ultragarsiniu drėkintuvu popieriaus restauravimui ir vakuuminį šildomąjį stalą molbertinės tapybos restauravimui. Tuo metu tai buvo viena moderniausių restauravimo įrangų Baltijos valstybėse.

Japonijos Kultūros rėmimo programa ypatinga tuo, kad tai nėra vienkartinė akcija, bet tęstinė programa. 2008 m. sausio mėn. pasirašyta nauja sutartis, pagal ją maždaug už 70 tūkst. litų bus suteikta parama įsigyti papildomos įrangos meno kūrinių restauravimui. Tai pagal Japonijos vyriausybės Tolesnio bendradarbiavimo (Fellow-up Cooperation) programą skiriama parama institucijoms, kad jos galėtų sėkmingai eksploatuoti ankstesnio projekto metu gautą įrangą.

Kaip teigė Japonijos ambasados Lietuvoje laikinasis reikalų patikėtinis p. Yasuji Odoko, ši dovana Lietuvos nacionalinį muziejų pasiekė gera Japonijos žmonių valia. Lietuvos kultūrinis paveldas yra labai turtingas ir vertinamas visame pasaulyje. Moderni Japonijos padovanotoji įranga Lietuvos nacionalinio muziejaus restauratoriams padės dirbti dar profesionaliau ir išsaugoti ne vien Lietuvai reikšmingą kultūros paveldą. Kaip pasaulinio paveldo dalis, jis rūpi ir japonams. Laikinasis reikalų patikėtinis išreiškė pasitenkinimą, kad visa Japonijos padovanota Lietuvai įranga gerai įsisavinta ir naudojama nuo 2004 m. gruodžio mėnesio. Buvo atkreiptas dėmesys į Lietuvos nacionalinio muziejaus pastangas stiprinti mūsų šalių bendradarbiavimą.

Pažymėtina, kad tęstinę paramą Japonijos vyriausybė yra suteikusi taip pat Vilniaus ir Vytauto Didžiojo universitetams.

Mokslo Lietuvos atstovui pasitaikė proga paklausti Japonijos ambasados laikinąjį reikalų patikėtinį Yasuji Odoko, ar Japonijos žmonės sužinos apie šias humaniškas savo vyriausybės akcijas, padedant išsaugoti Lietuvos kultūros paveldą. Laikinasis reikalų patikėtinis užtikrino, kad iškart po sutarties pasirašymo apie tai bus informuota Japonijos užsienio reikalų ministerija, taip pat bus pranešama apie šios akcijos atgarsius Lietuvos spaudoje ir kitose žiniasklaidos priemonėse. Toliau jau Japonijos užsienio reikalų ministerija rūpinsis, kad apie visa tai būtų žinoma ir Japonijos žmonėms. Yasuji Odoko patikino, kad jo šalies Ambasada labai vertina Lietuvos spaudos dėmesį Ambasados renginiams ir pastangoms Lietuvoje.

Pasak Lietuvos nacionalinio muziejaus Restauravimo skyriaus vadovės Gražinos Gleiznienės, į šį muziejų nauji daiktai nepatenka, nes tokia jo paskirtis – saugoti ir kaupti senus daiktus, taip pat senus meno kūrinius. Suprantama, kad juos būtina restauruoti. Lietuvos nacionalinis muziejus taip pat talkina neseniai įsikūrusiam Bažnytinio paveldo muziejui, o restauracinius darbus paprastai rikiuoja muziejaus parodinė ir ekspozicinė veikla. Taigi daroma tai, kas pirmiausia reikalinga, aktualiausia. Tapybos restauravimas paprastai užtrunka mėnesius, kartais meno kūriniai restauruojami net ištisus metus. Pasirašytoji tolesnio bendradarbiavimo sutartis padės įsigyti papildymą šildomajam vakuuminiam stalui. Išsiplečia restauratorių darbo galimybės. Iš paties muziejaus biudžeto vargu ar būtų įmanoma įsigyti tokios vertingos restauravimo įrangos.

Pasak Lietuvos nacionalinio muziejaus direktorės Birutės Kulnytės, baigus muziejaus pastatų restauraciją, bus rengiama didžiausia Lietuvos istorijos ekspozicija, kuri aprėps labai platų laikotarpį – nuo pirmųjų archeologinių radinių iki šiandienos aktualijų. Muziejaus restauratorių atnaujinti meno kūriniai ir kiti eksponatai toje ekspozicijoje užims deramą vietą.

Pabaigai svarbu pasakyti, kad Japonija yra daugiausia į Lietuvos kultūrą investavusi užsienio šalis. Dar prieš pusšimtį metų užsibrėžusi remti sunkiai gyvuojančių šalių kultūrą, meną ir mokslą Japonija per 10 metų Lietuvai yra skyrusi apie 12 mln. litų kultūros paveldui saugoti.


Gediminas Zemlickas



Nuotraukoje:

 

Paramos sutartį pasirašo Japonijos ambasados Lietuvoje laikinasis reikalų patikėtinis p. Yasuji Odoko ir Lietuvos nacionalinio muziejaus direktorė p. Birutė Kulnytė