MOKSLASplius.lt

Išleistas tryliktasis „Terminologijos“ numeris

Solvita LABANAUSKIENĖ

Lietuvių kalbos instituto Terminologijos centro jaunesnioji mokslo darbuotoja


Tryliktasis Terminologijos numeris pirmą kartą išleistas nauju formatu. Užsienio nariais, kurie ne vieną dešimtmetį bendradarbiauja su Lietuvių kalbos instituto Terminologijos centru, dalyvauja terminologų rengiamose konferencijose, kvalifikaciniuose kursuose, dar papildyta redaktorių kolegija. 2006 m. Terminologija yra ypatingas, tarptautinį lygmenį pasiekęs žurnalas – straipsniai pateikiami trimis (lietuvių, anglų, rusų) kalbomis.

Skyriuje Terminologija ir dabartis yra moksliniai trijų užsienio šalių svečių straipsniai. Balstogės universiteto profesorius Sergiuszas Griniewiczius rašo apie Terminologiją globalizacijos eroje (p. 10–16): XXI a. iškyla terminijos problema, kurios priežastis – mokslo ir technologijų naujovių gausa. Autoriaus požiūriu, vienas iš opiausių klausimų – rasti veiksmingų tarptautinio bendradarbiavimo būdų. Tai būtų: dirbtinės tarptautinės kalbos sukūrimas, mašininis vertimas ir vienos iš labiausiai tarp vartotojų paplitusios kalbos pasirinkimas kaip tarptautinės. Atkreipiamas dėmesys ir į mažąsias tautines kalbas, jų išsaugojimą. Ieškoma giminingų kalbų konvergencinės plėtros galimybių.

Temos apie bendradarbiavimą daugiakalbėje Europos Sąjungos visuomenėje tąsa – Terminologijos standartai tarptautinės terminų duomenų bazės derinimo aspektu (p. 17–32) – Latvijos mokslininkų – akad. Valentīnos Skujiņos, prof. Jurio Borzovo, dr. Ilzės Irēnos Ilziņos, doktoranto Andrejaus Vasiļjevo – straipsnis. Autoriai rašo apie terminologijos darbo metodologiją tarptautiniu mastu. Šiuolaikinėmis technologijos priemonėmis nesunku įgyvendinti siekiamą tikslą, kuriant visuotinį elektroninį Europos terminų banką internete – EuroTermBank. Kad terminai būtų standartizuojami ir būtų sukurta daugiakalbė duomenų bazė, reikia tarptautinio derinimo.

Trys Maskvos Levo Tolstojaus kalbų ir kultūrų instituto prorektoriaus Sergiejaus Šelovo požiūriai į nomeklatūrinius vienetus nagrinėjami straipsnyje Nomenklatūra versus terminija (p. 33–47). Terminija ir nomenklatūra laikomos didžiąja specialiosios kalbos dalimi, todėl peržvelgiamos įvairios nomenklatūros interpretacijos ir palyginama su terminijos apibrėžtimis.

Mokslinių terminų kūrimo gebą ir svarbių terminų darybos reikalavimų (besinonimiškumo, vienareikšmiškumo, sistemiškumo) laikymąsi, remiantis gyvosios kalbos daugiareikšmiais sinonimais, straipsnyje Sukti, vyti, vynioti ir jų vedinių sinonimija ir polisemija gyvojoje kalboje, norminimo ir terminizacijos bandymai (p. 48–61) analizuoja Terminologijos redaktorius dr. Jonas Klimavičius. Apžvelgus gausius tarminius ir bendrinės kalbos pavyzdžius, darosi aišku, kad per mažai rūpinamasi žodžio tinkamumu į terminus, t. y. terminizuojamo žodžio paieška, atranka, terminizuojamos reikšmės parinkimu ir atskyrimu nuo sinonimų. Taisytinų dalykų atsiranda aiškinamuosiuose žodynuose.

Doktoranto Roberto Stunžino tyrinėjimų akiratyje Lietuviški metaforiniai statybos terminai (p. 62–73). Metafora, pasak straipsnio autoriaus, kaip neatsiejama žmogaus mąstysenos dalis, terminijoje yra pagalbinis sąvokų įvardijimo būdas. Tiesa, nelabai produktyvus. Vyraujantis metaforinio perkėlimo būdas statybos terminijoje – antropocentristinis, t. y. terminai įvardijami žmogaus kūno dalių, fiziologinių, psichinių veiksmų, būsenų, buities daiktų ir socialinės veiklos sąvokas žyminčiais žodžiais.

Terminologijos istorijos skyrius pradedamas Pirmojo lietuviško aukštosios mokyklos fizikos vadovėlio terminijos (p. 76–96) tyrinėjimu, kurį pateikia Lietuvių kalbos instituto terminologė, Vilniaus Gedimino technikos universiteto dėstytoja dr. Angelė Kaulakienė. Pasak jos, Lietuvos mokslo istorijoje turime iškilią asmenybę – V. Čepinskį, 1923–1926 m. parašiusį pirmą platų eksperimentinės fizikos vadovėlį Fizikos paskaitos, prilygstantį lietuviškai fizikos enciklopedijai. Gausi sinoniminė ir variantinė vientisinių ir sudėtinių terminų, kaip matyti Fizikos paskaitų medžiagoje, vartosena buvo būdinga pirmiesiems XX a. dešimtmečiams.

Jurisprudencijos terminiją nagrinėja dr. Alvydas Umbrasas straipsnyje Teisės terminai su šaknimi „teis-“ 1918–1940 m. Lietuvis kodeksuose (p. 97–115). Tyrimo medžiaga rinkta iš minėtųjų metų Lietuvoje galiojusių rusiškų kodeksų neoficialių vertimų į lietuvių kalbą. Autoriaus nuomone, dauguma žodžių su šaknimi teis- yra prigiję šių dienų terminijoje, tačiau tebelikę ir keblumų dėl kai kurių vartosenos.

Lietuvos tautinio atgimimo sąjūdžio laikų medicinos istorija aprašoma doktorantės Palmiros Zemlevičiūtės straipsnyje XIX a. pabaigos lietuvių medicinos šaltinių ir jų terminų apžvalga (p. 116–133). Autorė plačiai apžvelgia 1883–1899 m. laikotarpyje to meto istorinių asmenybių (J. Šliūpo, A. Sketerio ir S. Matulaičio, J. Tumo-Vaižganto, A. Vileišio ir kt.) išleistas medicinos knygeles, XIX a. spaudoje (Aušra, Varpas, Ūkininkas, ir kt.), kalendoriuose teikiamus medicinos terminus. Anuometinės rašytinės vartosenos dalykai gerokai skiriasi nuo dabartyje vartojamų mokslo terminų.

Iki šiol mažai tirtos literatūros mokslo terminijos imasi doktorantė Asta Mitkevičienė, šiuo atveju Literatūros mokslo terminų antonimijos 1922–1942 m. (p. 134–148). Dėmesys kreipiamas į trečiąjį ir ketvirtąjį XX a. dešimtmetį – svarbų literatūros mokslo laikotarpį, kai buvo sparčiai kuriama dabartinė šio mokslo lietuviška terminija. Remdamasi įvairių teoretikų (K. Gaivenio, V. Danilenko, B. Golovino, N. Lavrovos ir kt.) teiginiais apie antonimiją, straipsnio autorė daro išvadą , kad nagrinėjamo laikotarpio išleistuose literatūros teorijos ir visuotinės literatūros istorijos darbuose matyti literatūros mokslo ir artimų sričių (kalbotyros, estetikos ir kt.), taip pat bendrųjų mokslo ir meno terminų antomininiai ryšiai.

Literatūros, mokslo, politikos ir religijos žurnalo Draugija 100-mečiui skirtas doktorantės Aušros Rimkutės straipsnis Religijos terminijos tvarkyba „Draugijoje“ (p. 149–159). Gvildenami vieno reikšmingesnių po spaudos atgavimo leistų kultūros žurnalų, skirto inteligentijai, religijos terminijos ir visos kalbos norminimo ir tvarkybos klausimai. Straipsnyje parodomas pirmųjų XX a. dešimtmečių susipratusių kunigų ir kalbininkų pastangomis atliktas svetimybių vartojimo ir lietuviškų pakaitų tvarkymas. Ypač daug nuveikta 1909 m. įkurtos Poterių komisijos, kuri nustatė būtiniausią religijos terminiją.

Akį traukia Vilniaus pedagoginio universiteto prof. Vincento Drotvino lietuviškų XVI–XVIII a. medžiaga Iš etnonimų istorijos (p. 160–169). Aptariama lietuviams artimesnių Europos tautų pavadinimų (armėnas, graikas, latvis, lenkas, švedas, turkas ir kt.) kilmė, aplietuvinimas ir išlikimas bendrinėje kalboje.

Tęsiamas išsamus J. Klimavičiaus įvairių sričių terminų nagrinėjimas straipsnių, svarbių kalbos norminimui, serijoje Terminas prie termino. III (p. 172–193) žurnalo skyriuje Pastabos, svarstymai, siūlymai, smulkmenos. Smalsu sužinoti, kaip lietuvių kalboje atsirado žodžiai kapotas (dabar keičiama į antvožas, dangtis, gaubtas), stresas ir su kokiais pakaitiniais terminais bendrinėje kalboje vyksta atranka.

Santrumpos terminijoje (p. 194–199) – Matematikos ir informatikos instituto mokslininko dr. Gintauto Grigo siūlomos lietuviškų terminų sudarymo ir vartojimo santrumpų taisyklės.

Recenzijų, apžvalgų, informacijos, bibliografijų skyriuje. J. Klimavičius recenzuoja R. Vainienės Ekonomikos terminų žodyną (p. 202–206), neturintį Valstybinės lietuvių kalbos komisijos aprobatos, A. Mitkevičienė – aprobuotą V. Stravinskienės Ekologijos ir aplinkotyros žodynėlį (p. 207–212). 2006 m. Knygų mugėje pristatytą tarptautinį leidinį Pabaltijo tautų terminologijos problemos ir Europos Sąjunga apžvelgia R. Stunžinas (p. 213–217). Tai straipsnių rinkinys, sudarytas 2004 m. vykusio tarptautinio terminologijos seminaro Estijos, Latvijos ir Lietuvos terminologijos problemos ir uždaviniai Europos Sąjungoje pranešimų pagrindu. Toliau eina išsamios konferencijų apžvalgos: apie tarptautinę terminologijos konferenciją Tautinių kalbų terminologija ir globalizacija (p. 218–224) ir Kalbos kultūros ir terminologijos konferencija Taline (p. 228–231) rašo Terminologijos centro vadovė dr. Albina Auksoriūtė; tarptautinę mokslinę terminologijos konferenciją Norminamoji ir aprašomoji terminologija (p. 225–227) ir terminologijos seminarą Lietuvių terminologijos raidos bruožai ir dabartinė būklė (p. 232–235) pristato A. Rimkutė. Kvalifikacinius kursus Baltijos šalių jaunųjų terminologų vasaros kvalifikacinė mokykla, vykusius 2006 m. rugsėjo mėn. Lietuvių kalbos institute pagal projektą „Lietuvos mokslininkų gebėjimų ugdymas Lietuvai integruojantis į Europos Sąjungos infrastruktūrą“ aptaria R. Stunžinas (p. 236–238) .

Nuolatinis Naujausių lietuviškų terminų žodynų (p. 239–245) skyrelis, parengtas terminologių Jolantos Gaivenytės-Butler ir Adelės Noreikaitės, džiugina naujai pasirodžiusių žodynų gausa bei įvairumu, tačiau liūdina neturėjimu aprobatų.

Ilgiausių metų Terminologui Stasiui Keiniui 70-ties metų sukakties proga viso terminologų kolektyvo vardu linki A. Rimkutė (p. 246–249). Triūslaus mokslininko, iškalbaus pedagogo, pagalbaus kolegos darbų sąrašas platus ir įvairiapusis: žodžių daryba, morfologija, terminologija, leksikografija. Vienas žymiausių lietuvių terminologų dirba nenuilstamai: rašo straipsnius, rengia knygas ir žodynus, dėsto studentams ir vadovauja jų darbams. Teneišsenka ir toliau jo darbų aruodas!

Norisi tikėti, kad Terminologijos dabarties ir istorijos tyrinėjimai, nauja fizikos, teisės, medicinos, literatūros mokslo, religijos ir kitų terminijų medžiaga, teoriniai žvilgsniai ir vertingos išvados sudomins įvairiausių sričių specialistus.