Būti Lietuvos dalele (3)

Pabaiga. Pradžia 2007 m. Nr. 22

Pirmieji mokslo premijos užsienio lietuviams laureatai filosofas prof. Algis Mickūnas (Ohajo universitetas, JAV), aviacinės ir kosminės inžinerijos specialistas prof. Rimas Vaičaitis (Kolumbijos universitetas, JAV) ir branduolio fizikos specialistas dr. Danas Ridikas (Prancūzijos atominės energetikos komisariato CEA mokslo darbuotojas) per mokslo premijų skyrimo ceremoniją turėjo progos supažindinti su savo darbais. Šioje publikacijos dalyje pateikiame Algio Mickūno ir Dano Ridiko mintis.

Ant Sokrato kelių

Kaip humanitarinių mokslų atstovas gimęs Lietuvoje, bet „užaugęs ant Sokrato kelių“ filosofas Algis Mickūnas jautė pareigą kalbėti apie pasaulio ir Lietuvos reikalus. Jis kvietė jaunimą nebijoti autoritetų, išdrįsti juos klausinėti ir stengtis toliau plėtoti jų mintis. Reikia būti kritiškiems, bet ne vien neigiant, nes kritika naudinga tik tada, jeigu mūsų mąstymą pakelia į aukštesnę pakopą.

Apskritai Lietuvoje labai svarbu kelti žmonių ūpą, toliau plėtojo mintį A. Mickūnas, nes žmonės dažnai mato tik tamsiąją gyvenimo pusę, jiems stinga sveiko optimizmo. Šia prasme lietuviai tarsi sektų Antanu Maceina, kuris yra rašęs, kad filosofija turi tris pagrindus: smalsumą, abejonę ir kančią. Blogiausia, kad panirę į pesimizmą lietuviai iš jo taip ir neįstengia išsivaduoti, taigi labiausiai patvirtina trečiąjį Maceinos pastebėtąjį filosofijos pagrindą, nors iš tautinės prigimties ir praeities lietuviai yra labai džiaugsmingi žmonės. Bent Mickūnas kartu pastebi, kad mums tarsi nepatogu atvirai reikšti savo jausmus, juolab viešai džiaugtis. Todėl grįždamas į Lietuvą pats A. Mickūnas stengiasi būti linksmas, džiaugsmingas, mėgina išjudinti jaunimą, pabrėždamas, kad jis, profesorius, ir esąs tikras lietuvio kaimiečio tipas, išsaugojęs savo tikrąją prigimtį, optimizmą ir teigiamas gyvenimo nuostatas.

Būtina išjudinti jaunimo mąstymą, jam atverti kitus pasaulius, nes tai ir esanti humanitarinių mokslų priedermė – kuo plačiau atverti savąsias duris, pažvelgti, kaip kiti gyvena ir tuo pažinimu praturtėti. Kartais labai sveika po valso pašokti salsą. Panašiai ir protinėje veikloje kartais naudinga išmokti mąstyti kiek kitaip. Kartais neprošal pamėginti įsijausti į budisto ir dzenbudisto pasaulį, nes tada supranti, kad pasaulį galima suvokti visai kitaip, daug plačiau negu gyvenant vien savo įprastoje aplinkoje. Taigi šiuo pasaulio pažinimu A. Mickūnas ir tvirtino jaučiąs savo pareigą praturtinti Lietuvos jaunimą.

Gal ir nėra lengva įsivaizduoti profesorių šokant sirtakį, kurį gal kada jaunystėje ir šoko Sokratas, bet salsą – taip, tuo jaunatviškumu Algis Mickūnas ir žavi. Taip pat ir tuo, kad žinios profesoriui netampa atskirtimi nuo daugybės „paprastų mirtingųjų“, kurie neturėjo laimės bent pasėdėti ant Sokrato kelių. Gal tai ir yra tikroji išmintis.

Dirba CEA „Saclay“ centre

Danui Ridikui laimingas skaičius yra 13: prieš tiek metų jis gavo pirmąjį diplomą, o štai šiemet jau yra tarp apdovanotų mokslo premija užsienio lietuvių.

Vytauto Didžiojo universitete, kur D. Ridikas studijavo fiziką, jo bakalauro diplominio darbo vadovas buvo prof. Kęstutis Makariūnas. Jis dalyvavo savo buvusio diplomanto pagerbime, pasveikino įteikdamas gėlių puokštę. 1996 m. D. Ridikas apsigynė magistro diplomą Bergeno universitete Norvegijoje. Beveik metus dirbo Nilso Boro institute Danijoje, išvyko į Prancūziją, kur kartu buvo ir doktorantas, ir įgijo antrąjį magistro laipsnį (studijavo Prancūzijoje ir Vengrijoje).

Šis antrasis magistro laipsnis siejosi ir su Lietuva. Kartu su Lietuvos radiacinės saugos instituto specialistais D. Ridikas atliko studiją apie radono dujų matavimą D. Ridiko gimtojo Pakruojo rajono namuose ir mokyklose.

Prancūzijoje lietuvis dirbo organizuojant radioaktyviųjų jonų pluoštelių gamybą, taip pat atliko ir su branduolinėmis atliekomis susijusius darbus. 2000 m. po doktorantūros gavo darbą Prancūzijos atominės energetikos komisariate CEA; ten nuo 2005 m. yra skyriaus vedėjas.

Kuo užsiima šiame komisariate mūsų tautietis? Dirba fundamentinių tyrimų srityje. Komisariatas įsteigtas 1945 m. gynybos tikslais. Jo įkūrimas siejasi su Pjero ir Marijos Kiuri vardais. Komisariate dirbama keturiomis kryptimis – saugumo, t. y. gynybos (civilinės ir karinės), energijos (ne vien branduolio, bet ir daug platesne prasme), technologijų ir fundamentinio mokslo. Komisariate dirba apie 15 tūkst. darbuotojų. Įvairiose Prancūzijos vietose yra 9 centrai, o pagrindiniai du: vienas – Saclay centras netoli Paryžiaus (dirba 6 tūkst. darbuotojų), antras – didžiausias pagal plotą yra Pietų Prancūzijoje Kadaraše (Cadarache). Ten ir bus pradedamas statyti termobranduolinis reaktorius ITER (International Tokamak Experimental Reactor), kurio kūrimui sutelkti kone viso pasaulio mokslininkai.

Tai štai mūsų tautietis D. Ridikas dirba Saclay centre. Jo skyrius užsiima tiek eksperimentais, tiek modeliavimu. Mėginama suprasti, kaip neutronai, protonai ir fotonai sąveikauja su branduoliais. Ištirtą informaciją D. Ridiko skyrius pateikia pritaikymo tikslams.

Tyrė ir polonio susidarymo schemą

Savo pranešime D. Ridikas pasistengė pristatyti tuos savo veiklos dalykus, kurie tiesiogiai siejasi su Lietuva. Viename projekte teko modeliuoti mokslinių tyrimų reaktorių, atlikti skerspjūvių matavimus ir spręsti branduolinių atliekų problemą. Eksperimentuose buvo naudojamos dalijimosi kameros, alfa ir gama spektroskopijos. Pirmas darbas, kuriame buvo ir lietuvio indėlis – tai Povilo Goberio, Vilniaus universiteto absolvento, 6 mėn. dirbusio D. Ridiko skyriuje. Jis charakterizavo neutronų srautus reaktoriuje.

24 mėn. Saclay centre praleido Rita Plukienė, dirbanti aukštos temperatūros reaktorių modeliavimo srityje. Įdomu, kad reaktoriaus veikla grindžiama visai naujo tipo branduoliniu kuru – mažomis dalelėmis, pagamintomis iš praturtinto urano ar plutonio. Modeliuose lietuvė mokslininkė tyrinėjo labai didelius reaktorius (8 m aukščio), kuriuose teko sumodeliuoti tūkstančius iki 300 mikrometrų dydžio pačių elementariausių kuro elementų. Ši tema buvo R. Plukienės daktaro disertacijos Vytauto Didžiojo universitete ir Fizikos institute pagrindas.