MOKSLASplius.lt

Letonikos plačiąja bryde

Reikšmingų dalykų nenusineša laiko vandenys, todėl pašnekesys su Latvijos mokslų akademijos Senato pirmininku akad. Janiu Stradiniu (Janis Stradiņš), buvusiu ilgamečiu šios Akademijos prezidentu, išlieka aktualus ir pasibaigus Baltijos šalių intelektinio bendradarbiavimo konferencijai. Ji vyko Rygoje 2007 m. spalio 9–10 d.Latvijos valstybinės mokslinės programos „Letonika“ vadovas akad. Janis Stradinis

Latviai – tai lietuviškai kalbantys suomiai?

Vertindamas šią Baltijos šalių intelektualinio bendradarbiavimo konferenciją atkreipėte dėmesį į įdomius pranešimus. Estijos mokslų akademijos prezidentas akad. Ričardas Vilemsas (Richard Villems) skaitė pranešimą iš genetikos tyrimų srities, tiksliau – nagrinėjo žmonijos evoliucijos dalykus per genetikos teikiamas galimybes, o Lietuvos mokslų akademijos tikrasis narys Jurgis Vilemas kalbėjo apie Baltijos šalių energetikos problemas. Pirmasis pranešimas nukėlė mus į priešistorinius žmonijos evoliucionavimo laikus; antrasis pranešimas, skirtas energetikai, mus tarsi orientavo į ateities užtikrinimo galimybes.

Organizatorių apie tai nebuvo mąstyta, atsitiktinai sutapo ir pranešėjų iš Estijos ir Lietuvos pavardės. Norėta, kad intelektinio bendradarbiavimo konferencija sutaptų su tegul ir nedideliu, bet Latvijos mokslų akademijos bendru susirinkimu. Jo metu ketinta akad. R. Vilemsui įteikti užsienio nario diplomą. Mat pagal tradiciją šie diplomai įteikiami per Latvijos MA bendruosius susirinkimus. Lietuvos MA prezidentui akad. Zenonui Rokui Rudzikui prieš tai vykusio susirinkimo metu kaip tik ir buvo įteiktas Latvijos MA užsienio nario diplomas, tuomet Z. R. Rudzikas skaitė ir savo inauguracinį pranešimą. Kadangi labai sunku sukviesti skirtingų šalių naujuosius užsienio narius vienu metu, todėl mes ir ryžomės R. Vilemso inauguracinę paskaitą priderinti prie Baltijos intelektinio bendradarbiavimo konferencijos.

Pagrindinė šios konferencijos darbo tematika buvo skirta Baltijos šalių nacionalinių programų vystymo nagrinėjimui. Norėta pagrindinį dėmesį skirti laikotarpiui po 2012–2014 m., kai pasibaigs septynerių „riebių metų“ laikotarpis, baigsis ES struktūrinių fondų lėšų srautas į Baltijos šalių ekonomiką, švietimą, mokslą ir kitas sritis. Šis sumanymas įgyvendintas tik iš dalies, o Estijos MA prezidento R. Vilemso paskaitos tema pasiteisino ir dar dėl vienos gana svarbios aplinkybės. 1995 m. trijų Baltijos šalių mokslų akademijos pradėjo spręsti tris mūsų šalims labai svarbias problemas: Baltijos jūros, Baltijos šalių energetikos, kuriai ligi šiol vadovauja Jurgis Vilemas, ir Baltonikos. Ši trečioji tema aprėpia Latvijos humanitarinius mokslus. Po kurio laiko iškilo ketvirtoji tema – Baltijos šalių etnosų genetinė istorija.


Kiek žinoma, prof. Ričardas Vilemsas tyrinėja įvairių pasaulio etnosų genetinę istoriją?


Jis nagrinėja, kaip iš Abisinijos pramotės kilo žydų etnosas, kaip atsirado Polinezijos ir kiti etnosai. Tada, prisimenu, ir paklausiau R. Vilemsą: kada profesorius pagaliau imsis tyrinėti estų ir baltų etnosų genetines ištakas? Jis man atsakė, kad baltų ir finougrų genetines ištakas pradės tyrinėti maždaug po 10–12 metų. Mat genetikai pirmiausia turi ištirti šių tautų protėvių migravimą per Indiją, Tolimuosius Rytus, mongolų etnoso atsiradimą (šis etnosas tam tikra prasme siejasi su estų etnosu), taip pat bent iš dalies eskimų, lapių. Taip pat R. Vilemsas tada užsiminė, kad jam rūpi protofinų etnogenezė. Ne paslaptis, kad protofinai didelę įtaką turėjo latvių etnogenezei.

Įtaką ta prasme, kad baltų senieji protėviai maišėsi su šioje teritorijoje kadaise gyvenusiais ugrofinais?

Truputį ne taip. Šioje teritorijoje gyveno protofinai, o kada ėmė skverbtis baltų gentys, sumišo su čia gyvenusias protofinais. Viso to rezultatas – susiformavo latviai. Aš latvius vadinu lietuviškai kalbančiais suomiais. Šiek tiek juokaudamas aiškinu šitaip: estai mažai šneka, tyleniai, o pradėjus į šias teritorijas skverbtis lietuvių ir latvių protėviams, kurie buvo labai šnekūs, po truputį kalbėti įprato ir estai. Perėmė baltų kalbą, kurią daugiausia girdėjo, todėl lietuviškai prašnekę estai ir virto latviais.


Labai įdomi teorija.


Juokas juokais, bet iš tiesų juk taip ir buvo, nes protofinų antropologinis tipas tarp Latvijos gyventojų gana dažnai pasitaiko.


Esame savo klimato vaikai

Ar Latvijos pajūryje gyvenantys lyviai turi ką bendro su Jūsų minimais protofinais?


Lyviai yra gerokai vėlesnių laikų ateiviai į Baltijos pajūrį. Jie yra finougrų palikuonys, bet aš turėjau mintyje protofinus. Šį substratą taip pat sudarė finougrų gentys, būtent juos iš dalies ir asimiliavo baltų gentys.

Tai štai prof. R. Vilemsas siekia nuoseklumo, todėl pirmiau nori ištirti kitų tautų, taip pat rusų ir baltarusių genezę, o tada ateis laikas imtis lietuvių, latvių ir estų etnogenezės, kurią jis tiria genetikams būdingais metodais.


Kadangi ne juokais domitės baltų, finougrų ir kitų kaimyninių tautų etnogenezės dalykais, tai atsakyti į kitą klausimą Jums tikriausiai nebus labai keblu: gal panašiai kaip latviai išsirutuliojo ir baltarusių tauta? Tik latviai susiformavo iš protofinų ir baltų etnoso pagrindu, o baltarusiai veikiausiai yra suslavinti baltai?


Esama tokios teorijos, girdi, krivičių genetinis pagrindas yra tapatus baltams. Manau, kad genetiniai metodai, kuriais naudojasi prof. R. Vilemsas, padės rasti atsakymą į šį klausimą.

Su profesoriumi mėginome aptarti ir kitą įdomų klausimą: kiek antropologinis tipas atitinka genetinį tipą. Pasak R. Vilemso, atitikimas gana ryškus, bet nereikėtų labai sureikšminti kai kurių antropologinių požymių, tarkime, mongoloidams būdingų skruostikaulių ar kitų požymių. Pasak R. Vilemso, kai mongoloidai patekdavo į kitą klimato juostą, tie tipiniai požymiai po truputį imdavo keistis ir įgaudavo kitam tipui būdingų bruožų. Taigi daug kas iš antropologinių požymių priklausė ir nuo klimato.