MOKSLASplius.lt

Letonikos plačiąja bryde


Kokiomis mokslininkų pajėgomis remiasi Latvijos MA užsienio narys prof. R. Vilemsas?


R. Vilemsas bendradarbiauja su indais, žydais ir kitų tautų atstovais, dirbančiais Kembridžo universitete. 2007 m. apginta Latvijos mokslininko disertacija, skirta latvių populiacijos genetinei analizei, tyrinėti genų variantai, genų dažniai. Disertantui vadovavo Latvijos universiteto Biologijos fakulteto Molekulinės biologijos katedros vedėjas prof. Viesturas Baumanis (Viesturs Baumanis), o R. Vilemsas buvo disertacijos gynimo oponentas.

Ne visos išvados toje disertacijoje man aiškios, nes aprėpta pernelyg siaura tyrimų medžiagos dalis. Latvių antropologijoje vyrauja du pagrindiniai tipai. Pirmajam būdingas plačiaskruostis kaukolių tipas, o antrajam – ilgaveidžio antropologinis tipas. Taigi baltiškoji medžiaga taip pat yra šios srities tarptautinių tyrimų dalis.


„Letonikos“ metai Latvijoje

Kaip gyvuoja Latvijos valstybinė mokslo programa „Letonika“, kuriai Jūs jau ne vienus metus vadovaujate?


XI Baltijos šalių intelektinio bendradarbiavimo konferencijos metu buvo galima susipažinti su „Letonikos“ programai skirtais leidiniais2008-uosius paskelbėme Letonikos, arba Letonistikos, metais Latvijoje. Esu šios programos pirmininkas. Šiuo žingsniu siekiame, kad mokslui skiriamų lėšų deficito sąlygomis nacionaliniai mokslai – etnologija, istorija, filologija, lingvistika, folkloristika – gautų garantuotą bazinį finansavimą, nes šie mokslai nėra finansuojami iš Europos Sąjungos programų. Ligi šiol nebuvo finansuojami ir iš Latvijos mokslui skiriamo biudžeto.


Tada bent žodį kitą prašome pasakyti, pagal kokį principą šiuo metu finansuojamas Latvijos mokslas.


Biudžetinį finansavimą gauna tik gamtos mokslai, nes mokslas turi būti inovatyvus, teikti pajamas. Pagal Europos Sąjungos diegiamą tvarką visi mokslai turi duoti naudos. Taip pat Latvijos švietimo ir mokslo ministerijos prioritetuose humanitariniai mokslai ligi šiol nebuvo populiarūs. Biudžeto lėšomis palaikomi mokslai – tai fizika, chemija, biologija, informatika ir matematika, o humanitariniai mokslai tenkinasi likučiais. Todėl ir norime imtis priemonių, kad latvių tautos identitetui svarbūs humanitariniai mokslai būtų valstybės remiami.


Ar tai reikštų, kad „Letonika“ tapo vienu iš Latvijos mokslo prioritetų?


Latvijos moksle yra 9 prioritetinės tyrimų sritys, o Letonika – viena iš jų. Tie prioritetai – tai energetika, farmaceutika ir biomedicina, agrobiotechnologija, medicina ir kitos. Visų šių sričių mokslininkai turi galimybių užsidirbti ir iš šalies, tik ne Letonikos darbų vykdytojai. Todėl svarbu humanitarus bent šiek tiek paremti valstybės lėšomis.


Tikriausiai „Letonikos“ programoje dalyvauja ne tik „grynieji“ humanitarai, bet yra, pavyzdžiui, matematikų, informatikų, gal ir kitų tiksliųjų ar gamtos mokslų atstovų?


Letonikos programoje dirba informatikai, kurie skaitmenina kad ir latvių liaudies dainas, toponimus, hidronimus. Žodžiu, dirba su didelėmis duomenų bazėmis. Į Letonikos programą įtraukta ir kultūrinė geografija, kurios atstovai tyrinėja tipiškus Latvijos kraštovaizdžius. Tiriama, kaip kraštovaizdis keičiasi, priklausomai nuo ūkinės ir kitokios veiklos. Kraštovaizdis nagrinėjamas kaip gamtinio ir kultūrinio paveldo objektas.


Norima tuos kraštovaizdžius išsaugoti kuo natūralesnius, o gal programos vykdytojų užduotis visai kita, ir jie nori pateikti kraštovaizdžio pokyčių raidą?


Mums rūpi veikiau tipiškumo išsaugojimas: miškų, kalvų, neleidžiant jiems apželti, eroduoti ir t. t.

Vis dėlto Letonikos programos pagrindas – tai lingvistika, sociolingvistika (gal net pernelyg daug dėmesio jai skiriama). O trūksta, kaip man atrodo, bendro visiems baltams arealo tyrinėjimų.


Šiuos darbus tikriausiai reikėtų dirbti ranka rankon su Lietuvos mokslininkais.


Reikėtų ne tik su Lietuvos, bet ir su Estijos ir Suomijos mokslininkais, kadangi finougrų tyrinėjimais Letonikos programoje taip pat užsiimame. Jau vien dėl to turėsime finougrams skirti dėmesio, kad Latvijos teritorijoje gyvena lyviai.


Lyviai atkunta


Panašiai kaip Lietuvoje stiprėja žemaičių kultūrinė saviraiška, taip Latvijoje atkunta lyviai. Jie jaučia savo kalbinį, kultūrinį ir kitokį išskirtinumą, mėgina telktis į lyvių bendriją.

Prieš Antrąjį pasaulinį karą Latvijoje buvo 9 ar net 12 lyvių kaimų. Lyviai daugiausia gyveno vadinamojoje Lifliandijoje (Livonijoje), o tai Vidzeme (Vidžemė), bet ne Kurzeme (Kuršas), kaip kai kas manė. Vidzemės lyviai netoli Estijos sienos atsigauna kaip etnosas. Nors lyvių kalbos jų protėviai neteko prieš gerus 150 metų, bet dabar jie mėgina atkurti savo giminystės ryšius, ieško genealoginių ištakų ir t. t.


Kaip į šį lyvių judėjimą žiūrima Latvijoje? Ar visi tam pritaria?


Esama įvairių nuomonių. Reikia turėti mintyje, kad tai nėra bendra ir visus lyvius ar jų palikuonis vienijanti tendencija. Tuo domisi mėgėjai, jų nėra labai daug.


Ar tai daugiau žaidimas, kultūrinė veikla, o gal norima rimtai atgaivinti lyvių tautinį sąmoningumą, savo išskirtinumo pabrėžimo būdą?


Man atrodo, kad šis judėjimas susijęs ir su tuo, kad nemažai žmonių dabar iš miestų stengiasi grįžti gyventi į kaimo vietoves. Ten gyveno jų seneliai ir proseniai, tad tie žmonės nori į protėvių žemę grįžti ir joje gyventi. Ekonomine prasme tai nelabai apsimoka. Dalis tų žmonių nenutraukia ryšių ir su miestu, kur išsaugo savo pragyvenimo šaltinį, kur gyvena jų vaikai. Kai kurių vaikai emigravę į Airiją, panašiai kaip ir daugelio Lietuvos šeimų vaikai. Jeigu tie sugrįžėliai į kaimus gauna pensiją, tai gali sau leisti prabangą gyventi kaime, tėvų žemėje. Senimui tai savotiškas hobis.