MOKOM – mokslinės kompetencijos projektas

Štai kad ir modulis Mokslinių rezultatų pristatymas. V. Tričiui teko kalbėtis gal su kokia dešimčia profesorių: jie moka pristatyti savo darbus, bet niekada nėra skaitę kurso 20 klausytojų ir dėstę, kaip parengti medžiagą, apdoroti, perteikti, pateikti straipsnį ir panašiai. Gyvename programų ir projektų laikais, tad nieko nuostabaus, kad vykdant MOKOM projektą buvo siekiama mokyti rengti mokslo projektus ir publikacijas. Rasti tokių dėstytojų pasirodė labai nelengva, o pagaliau sutikusieji parengti tokį kursą, turėjo kone metus.

Arba modulis Šiuolaikinio mokslo politika ir darnioji plėtra. Europos Sąjungos šalių mokslininkai vadovaujasi mokslinės veiklos vadovu Frascati. To paties vardo Italijos mieste ir buvo parengtos nuostatos: kokia veikla vadintina moksline, kokie yra jos tipai ir kokios veiklos tą tipą sudaro. Visus šiuos dalykus reikėjo perteikti MOKOM projekto dalyviams. Ko gero, jiems pasisekė, nes šį modulį parengė ir paskaitas skaitė prof. Jurgis Kazimieras Staniškis, Kauno technologijos universiteto Aplinkos inžinerijos instituto vadovas. Jam talkino to paties instituto docentė Žaneta Stasiškienė.

J. K. Staniškis savo pirmaisiais klausytojais pasirinko Alytaus kolegiją, nes, dzūkai – geranoriški žmonės, o iš klausytojų reakcijos bus matyti kaip galima tobulinti paskaitas. Profesorius nenusivylė ne tik dzūkais, bet ir klausytojais iš kitų regionų. Jam pavyko juos išprovokuoti diskusijoms ir ginčams. Tvirtina, kartais jausdavęsis kaip Kristus, kuris aiškino žmonėms visiškai naujas tiesas, kurias jie ne visada buvo linkę priimti. Antai J. K. Staniškis kaip neteisingo vartojimo pavyzdį darnios ir subalansuotos plėtros požiūriu pasirinkdavo nagrinėti mados ir besaikio vartojimo fenomeną, o kadangi tarp kolegijų dėstytojų vyravo moterys, tai profesoriaus kai kurie argumentai atsidauždavo kaip jūros bangos į uolą. Kitas dėstytojas gal būtų rinkęsis kitokius pavyzdžius ir mados išdaigas diplomatiškai apeitų.

Pasinaudokime gera proga ir paklausykime, kaip profesorius siūlo priešintis besaikio vartojimo įpročiams? Siūlo pirkti tik aukštos kokybės, taigi ir ilgiau tarnaujančius daiktus, o pirkdami skatinsime pramoninkus gaminti būtent gerus daiktus. Tad gal ir mada taps ilgalaikė?.. Nors pati ši užuomina sukėlė moteriškos auditorijos nepritarimą, ne kas kitas, o dėstytojai turi būti vieni pirmųjų aiškinant protingo vartojimo principus. Kad gamtos išteklių, darnios ir subalansuotos plėtros principai nebūtų pažeidžiami ir nevestų į negrįžtamus procesus.

Dveji tobulėjimo metai

Pirmieji užsiėmimai Šiaulių universitete buvo pradėti 2005 m. lapkritį ir tęsėsi 2 metus. Kiekvienam moduliui išklausyti ir įsisavinti buvo skirtos trys dienos po 8 valandas – tiek bendrauta su dėstytoju. Taip pat veikė internetinė svetainė, kurioje tikslinės grupės galėjo bendrauti su dėstytoju, pateikti klausimus, į kuriuos atsakymus gaudavo per užsiėmimus.

Projekte daugiausia dalyvavo socialinių, kiek mažiau humanitarinių ir technologijos mokslų atstovų. Dauguma jų mokslinio darbo ligi tol nebuvo dirbę, neturėjo ir mokslinio laipsnio. Tikriausiai, dėl to ir panoro dalyvauti MOKOM projekte, kad ateityje galėtų dalyvauti mokslinėje veikloje. Įdomu, kad didžiausią dalį klausytojų sudarė 41–50 metų amžiaus dėstytojai. Šiaulių universiteto doc. Ala Koverienė pabrėžė 51–60 metų amžiaus ir per 60 metų perkopusių dėstytojų aktyvumą. Keičiasi technologijos, daugėja naujų žinių, tad nieko nuostabaus, kad ir vyresnio amžiaus dėstytojai nenori atsilikti nuo laiko.

Grupių dalyviai buvo supažindinti su Europos Sąjungos mokslinės veiklos norminėmis nuostatomis, jiems suteikta mokslinės metodologijos žinių, ugdyti mokslinės-inovacinės veiklos gebėjimai, buvo formuojami informacinių sistemų naudojimo moksliniuose tyrimuose įgūdžiai, taip pat ir mokslo užsienio kalbos įgūdžiai. Buvo užsibrėžta kurti ir plėtoti Šiaulių universiteto, kolegijų ir ūkio subjektų mokslinio bendradarbiavimo partnerystės tinklą, rengti bendrus taikomuosius mokslo projektus. Buvo numatytos stažuotės ir ekskursijos į pažangiausias įmones, teikiamos virtualios konsultacijos.

Universiteto vadovai pastebi, kad kolegijų dėstytojai pradėjo drąsiau bendradarbiauti ir su universitetų darbuotojais, ateityje galės imtis bendrų naujų projektų.

Nuotoliniu būdu buvo galima tobulinti savo mokslinės užsienio kalbos žinias; parengti trys moduliai – anglų, vokiečių ir prancūzų kalbų.

Dėstytojai noriai lankė užsiėmimus, bet buvo lankytojų, kurie pažymėjo ir jų nedominusius – paprastai iš kitų sričių, su kuriomis jie nesusiduria savo darbe. Antai biomedicinos mokslų atstovai nematė reikalo labiau gilintis į socialinių ir humanitarinių mokslų tyrimo metodologiją. Nemaža dalis asmenų neįstengė prisiderinti prie mokymų laiko.

Baigiamasis akordas

Sausio 25 d. Šiaulių sporto arenoje vyko projekto MOKOM baigiamoji konferencija, kurioje buvo apibendrinti per beveik trejus projekto vykdymo metus pasiekti rezultatai. Sveikindamas konferencijos dalyvius Šiaulių universiteto rektorius prof. Vidas Lauruška pabrėžė, kad projektas buvo labai savalaikis, jį ir toliau reikėtų tęsti. Rektorius išreiškė viltį, kad projekto dalyviai savo darbo vietose taps tais branduoliais ar „pumpurėliais“, kurie ir toliau skleis projekto vykdymo metu įgytąsias žinias. Rektorius pasidžiaugė, kad projekto išdavoje pasirodė puiki monografija, Mokslinė veikla: šiuolaikinės tendencijos, kurios autoriai – profesoriai Kęstutis Kriščiūnas, Jurgis Kazimieras Staniškis ir Vaclovas Tričys. Išties verta, kad ši monografija taptų kiekvieno mokslininko darbo knyga.

Pastebėsime, kad baigiamojoje MOKOM konferencijoje dalyvavo tik vienos kolegijos – projekto dalyvės direktorė, Šiaulių kolegijos direktorė Natalija Šedžiuvienė. Mat tą dieną vyko dar du svarbūs renginiai, kolegijų direktoriai buvo mokomi viename ES struktūrinių fondų projekte ir Kaune vyko vadovų mokymas. Ir antras Kaune vykęs renginys – Aukštojo mokslo kokybės forumo steigiamasis susirinkimas.

Konferencijai vadovavęs MOKOM projekto vadovas prof. V. Tričys trumpai priminė, ko siekta šiuo projektu: pati mūsų gyvenamoji aplinka teikia daugybę galimybių inovacijoms, bet reikia tą aplinką pažinti, nes tik pažinę suvoksime, kas keistina, gerintina, tobulintina. Inovatyvumas turi remtis žiniomis, mokslinės taikomosios veiklos įgūdžiais – projekto organizatoriai ir pasitelktieji paskaitininkai visa tai ir stengęsi perteikti, įdiegti į klausytojų sąmonę.

Daug daugiau laiko V. Tričiui užėmė išvardyti kiekvienos kolegijų projekto talkininkus, metodininkus. Atskiro padėkos žodžio nusipelnė ir kolegijų vadovai, supratę projekto svarbą ir sudarę geras sąlygas savo dėstytojams kelti kvalifikaciją.

V. Tričys pripažino, kad kolegijos buvo daug aktyvesnės negu paties organizatoriaus – Šiaulių universiteto darbuotojai, kuriuos kartais tekdavo raginti, ypač į baigiamuosius užsiėmimus. O juk tie renginiai ir buvo įdomiausi. Matyt, universitetinių aukštųjų mokyklų dėstytojų padėtis užtikrintesnė, nes jauni dėstytojai visada gali pasiremti šalia esančių profesorių patirtimi.

MOKOM projektas buvo pripažintas kaip vienas iš sėkmingiausių Lietuvoje. Medžiagą apie projektą pasiūlyta išspausdinti Europos Sąjungos leidinyje, skirtame ES fondų įsisavinimui. O Ramunė Klevaitytė, Šiaulių universiteto darbuotoja, projekto vykdymo laikotarpiu sugebėjo net parengti disertaciją. Jos nuotrauka turėtų atsirasti minėtame leidinyje.

Bus daugiau

Gediminas Zemlickas

MOKOM projekto vadovas prof. Vaclovas Tričys, Šiaulių universiteto rektorius prof. Vidas Lauruška ir vienas projekto lektorių, modulio „Šiuolaikinė mokslo politika ir darnioji plėtra“ rengėjas prof. Jurgis Kazimieras Staniškis baigiamojoje MOKOM konferencijoje

Klaipėdos kolegijos dėstytojos MOKOM projekto pabaigtuvėse

Šiaulių universiteto doc. Ala Koverienė atlieka mokslinės kompetencijos pokyčio analizę; sėdi MOKOM projekto vadovas prof. Vaclovas Tričys ir Šiaulių universiteto rektorius prof. Vidas Lauruška