MOKSLASplius.lt

MOKOM - mokslinės kompetencijos projektas (2)

Pabaiga, pradžia Nr. 3


Mokslinės kompetencijos tobulinimo projektas MOKOM trejus metus buvo vykdomas Šiaulių universitete ir buvo skirtas šio Universiteto bei septynių kolegijų – Alytaus, Klaipėdos, Marijampolės, Panevėžio, Šiaulių, Utenos ir Žemaitijos – dėstytojams. Dalyvavo ir įmonių darbuotojai. Projektas paremtas Lietuvos Respublikos ir Europos socialinio fondo lėšomis.

MOKOM projektas baigiasi su paskutiniąja vasario diena, tačiau baigiamoji konferencija Šiaulių sporto arenoje įvyko dar sausio 25 dieną. Įspūdžiais iš baigiamosios konferencijos ir dalijamės šiame rašinyje.


Šiaulių kolegijos akimis


Pažvelkime į projekto vykdymo eigą kolegijų darbuotojų akimis. Pasak Šiaulių kolegijos mokslo metodininkės Vaidos Steponavičienės, šioje kolegijoje MOKOM projekto dalyviais buvo 50 dėstytojų, vėliau įsitraukė dar 7. Iš jų 47 proc. socialinių ir humanitarinių mokslų atstovai ir 53 proc. technologijos ir biomedicinos mokslų. Projekto vykdymo metu kolegijoje (kaip ir visose septyniose kolegijose – projekto partnerėse ) įsteigtas mokslinės veiklos skyrius, projekto metodininko darbo vieta aprūpinta kompiuterine ir biuro technika. Buvo vykdoma tikslinės grupės dalyvavimo projekte rezultatų sklaida (kolegijos tinklalapyje ir laikraštyje). Grupės nariams buvo sudarytos sąlygos mokymams ir galimybė dalyvauti konferencijose. Projekto metodininkė galėjo atlikti stažuotę Šiaulių universitete.

Per 2005–2007 m. įvyko MOKOM projekto 8 modulių 21 užsiėmimas. Iš populiariausių užsiėmimų šiauliečiai išskyrė Informacinių gebėjimų (52 dalyviai), Mokslinių rezultatų pristatymas, Šiuolaikinio mokslo politika ir darnioji plėtra bei komandinis darbas.Kai projektas baigtas – profesoriai Vaclovas Tričys ir Jurgis Kazimieras Staniškis

Išklausę mokymus Šiaulių kolegijos tikslinės grupės nariai užpildė anketas, iš kurių galima daryti kai kurias išvadas. Visi grupės nariai teigia, kad jie geba prieš imantis tyrimo suformuluoti tyrimo objektą, atlikti situacijos analizę, nustatyti galimą tyrimo aplinką ir geba suformuluoti tiriamos temos problemas. Po tyrimo metodologijos mokymų 86 proc. įsitikinę, kad jų moksliniai gebėjimai jiems leidžia būti mokslinio tyrimo dalyviais. Po informacinių gebėjimų mokymo 93 proc. apklaustųjų mano, kad jie sugeba rasti reikiamos informacijos pagal mokslo sritis ir kryptis, mokslo temas ir reikšminius žodžius. 89 proc. apklaustųjų suprato sąvoką mokslinė inovacija, 58 proc. žino, kokiais principais vadovaujamasi rengiant inovacinį projektą. Šie rezultatai gauti po Mokslinių inovacinių projektų vadybos mokymų. 51 proc. dalyvių gali apibūdinti darniosios plėtros principus, 60 proc. suprato terminus, kurie taikomi apdorojant modelius kompiuterinėmis programomis, 84 proc. moka taikydami kompiuterines programas pateikti tyrimo duomenis grafiškai ir 84 proc. dalyvių žino komandinio darbo principus.

Kai kurie tikslinės grupės nariai pabandė gautas žinias pritaikyti, jų moksliniai straipsniai išspausdinti Šiaulių universiteto mokslo žurnale Jaunųjų mokslininkų darbai (2006 m. Nr. 4 ir 2007 m. Nr. 4), taip pat ir Šiaulių kolegijos leidžiamame mokslo straipsnių rinkinyje Profesinės studijos: teorija ir praktika išspausdinti kai kurių projekto dalyvių straipsniai. Nuo 2005 m. išėjo trys tokie leidiniai. Iš viso 2006 m. buvo išspausdinti 12 MOKOM projekto tikslinės grupės darbų recenzuojamose mokslo leidiniuose, o 2007 m. – net 29 publikacijos. Taigi įgytos žinios pritaikomos praktiškai.

Pasak V. Steponavičienės, labai pravertė mokslinės vokiečių, anglų ir prancūzų kalbos nuotoliniai moduliai – ši virtuali aplinka sukurta 2005 m. Ir šiuo metu tikslinės grupės nariai tą medžiagą savarankiškai studijuoja.

Šiaulių kolegijos tikslinės grupės nariai projekto vykdymo metu aplankė bendroves Akmenės cementas, Vakarų laivų statykla, Klaipėdos kartonas. Ypač technologijos mokslo atstovams buvo pravartu susipažinti su naujausiais gamybos procesais.


Žemaitijos kolegijos vertinimu


Pažiūrėkime, kaip sekėsi Žemaitijos kolegijai. Ji įsteigta 2002 m. Rietavo aukštesniosios žemės ūkio mokyklos ir Telšių aukštesniosios taikomosios dailės mokyklos bazėje. MOKOM projekte šios kolegijos tikslinę grupę sudarė 58 dėstytojai (38 proc. iš visų kolegijos dėstytojų).

Pusę tikslinės grupės sudarė socialinių mokslų atstovai, ketvirtadalį – technologinių, penktadalį – biomedicinos (žemės ūkio) mokslo sričių atstovai. Humanitariniams ir fiziniams mokslams atstovavo mažesnioji dėstytojų dalis.

Mokymai pagal MOKOM projektą prasidėjo 2006 m. sausį. Noriausiai lankyti Informacinių gebėjimų ir Mokslinių rezultatų pristatymo mokymų ciklų užsiėmimai, labai didelio susidomėjimo sulaukė Tyrimų metodologijos socialiniuose ir humanitariniuose moksluose bei Šiuolaikinio mokslo politikos ir darniosios plėtros mokymų ciklai.

Sunkokai sekėsi mokslinės užsienio kalbos mokymasis, nes mokytis teko savarankiškai, be to, mokslinė užsienio kalba pristigo bazinių užsienio kalbos žinių. Beje, užsienio kalbų mokėjimą kolegijos dėstytojai nurodė kaip vieną svarbiausių tyrimų kompetencijos spragų.

67 proc. dėstytojų pripažino, kad mokymai atitiko jų lūkesčius. Labiausiai klausytojai vertino temų aktualumą, dėstymo kokybę, dėstymo metodiką, išsamius lektorių atsakymus į klausimus ir dalykiškumą. Ne paskutinė vieta, vertinime teko lektorių paprastumui, geranoriškumui, energingumui.

Dauguma paklaustųjų pripažino, kad įgytas žinias panaudos savo darbe. Į klausimą, kaip pakito projekte dalyvavusiųjų moksliniams tyrimams būtinos kompetencijos, daugiausia būta tokių atsakymų: pakito samprata kaip turi būti atliktas tyrimas, įgyta pasitikėjimo savo jėgomis, pasikeitė duomenų dorojimo ir rezultatų pateikimo galimybės, išsiplėtė informacijos paieškos galimybės, pasikeitė tyrimų idėjų spektras.


Projekto pabaigtuvėms – knyga


Prof. Jurgis Kazimieras Staniškis prisiminė, kaip po penkerių metų susitiko universiteto absolventai. Norėdami įvertinti, kaip kam sekasi, išplatino anketą, kurioje reikėjo atsakyti ir į tokį klausimą: „Ar prisimenate bent vieną formulę iš sistemų teorijos? Jeigu taip – parašykite.“ Kai kuriose anketose atsakymas buvo maždaug toks: „Išskyrus profesoriaus Nemuros, rūškaną veidą daugiau iš sistemų teorijos nieko neprisimenu…“ Tai štai, kad išklausytasis MOKOM projekto kursas nenugrimztų į gilią užmarštį, šiauliečiai inicijavo knygos parašymą. Drąsokas žingsnis, bet pavykęs. Per pusę metų buvo parašyta ir išleista 432 puslapių knyga Mokslinė veikla: šiuolaikinės tendencijos*. Ji buvo pristatyta MOKOM baigiamojoje konferencijoje ir išdalyta kursų klausytojams.„MOKOM“ projekto pabaigą vainikavo ši išleista knyga

Rašė trys autoriai. Europos instituto direktoriaus prof. Kęstučio Kriščiūno išnagrinėti Europos tyrimų erdvės bendrieji principai, reikalavimai, galimybės, vystymosi tendencijos, išdėstyta Europos technologijos instituto veiklos perspektyva, taip pat vietos skirta inovacijoms (1–3 skyriai). Ko gero, K. Kriščiūnas yra geriausias tų Europos dokumentų žinovas, ir ne vien teorinėje plotmėje, nes yra juos „perkandęs“ kaip praktiškas vartotojas. Jis negalėjo atvykti ir į baigiamąją MOKOM konferenciją, dalyvauti knygos pristatyme, nes tuo pačiu metu dalyvavo viename iš Briuselio renginių.

J. K. Staniškis gilinosi (4 ir 5 skyriai) į darnios plėtros strategiją, mokslinių inovacinių projektų vadybą. Priminsime, kad Kauno technologijos universiteto Aplinkos inžinerijos instituto vadovas J. K. Staniškis daug projektų vykdė užsienio šalyse, Europos Komisijos kviečiamas bendradarbiauti, skaito pranešimus Europos ir pasauliniuose renginiuose. Profesorius siūlo priešintis besaikio vartojimo įpročiams, plintantiems visuomenėje. Šis klausimas iškilo ir baigiamojoje konferencijoje. Profesorius siūlo pirkti tik aukštos kokybės, taigi ir ilgiau tarnaujančius daiktus, o pirkdami stimuliuosime pramonininkus būtent gerus daiktus gaminti. Tada gal ir mada taps ilgalaikė?.. Ši erezija sukėlė moteriškos auditorijos aiškų nepritarimą. Vis dėlto ne kas kitas, o dėstytojai turi būti vieni pirmųjų aiškinant vartojimo kultūros principus, kad gamtos išteklių, darnios ir subalansuotos plėtros principai nebūtų pažeidžiami ir nevestų į negrįžtamus procesus. Jeigu žmogus yra protingas padaras, tai taip ir turėtų būti.

Trečioji knygos dalis – parašyta prof. Vaclovo Tričio – skirta mokslinio darbo organizavimui mokslo ir studijų institucijose ypatumams. Gana subtili tema, žinant, kad 17 metų vis diskutuojama apie aukštojo mokslo ir apskritai mokslo reformą, bet vežimas iš vietos juda labai lėtai. Tai tema, kuri ne tiek sutelkia, ne suburia akademinės bendrijos, mokslo visuomenės narius, bet veikiau išdrasko ir esamus bendruomeniškumo likučius. Taigi autorių reikia pagirti už iniciatyvą, be kurios nebūtų ir šios knygos. Ne tiek jau daug projektų baigiasi knygomis, o šiauliečiai tą padarė.


Šią knygą reikia skaityti šiandien


J. K. Staniškis rado gerą progą patarti projekto kursų klausytojams, kaip reikia ir kaip nereikia skaityti šią knygą. Jeigu skaitysim tik prieš miegą, tai bus veiksmingas migdomas vaistas. Jeigu skaitysim galvodami, kaip pritaikyti pateiktas mintis, dings nemiga ir patirsime kūrybinio pasitenkinimo jausmą. Knygoje galima rasti nemažai išmintingų minčių, bet reikia, kad tie išminties grūdai kristų į supurentą dirvą. Taigi knyga (kaip, ko gero, ir dauguma knygų) tėra žinių skrynia, kurią maža atidaryti, bet reikia mokėti pasinaudoti. Ir dar: šią knygą reikia skaityti šiandien, nes rytoj jau gali būti kai kas pasenę – Europoje ir Lietuvoje gyvenimas labai dinamiškas. Autoriai į knygą įdėjo net ir tokių dokumentų naujausias versijas, kurių tekstai jau suderinti, bet dar nėra patvirtinti Europos Parlamento. Tai Europos tyrimų erdvės naujovės.

J. K. Staniškis prisipažino, kad ir jam kaip MOKOM programos dėstytojui labai pasisekė, jog kartu su docente Žaneta Stasiškiene teko dalyvauti šioje programoje. Apie kolegijas buvo prisiklausę ne vien teigiamų vertinimų. Su kolege vesdamas modulius Šiuolaikinio mokslo politika ir darnioji plėtra bei Mokslinių inovacinių projektų vadyba žinomas mokslininkas pajuto kolegijų dėstytojų didelį domėjimąsį bei atyvumą ir susidarė palankesnę nuomonę apie jų mokslinius gebėjimus. Jis jautė pareigą apie darniąją plėtrą kalbėti auditorijai, kuri toliau turės galimybes tas žinias gilinti ir propaguoti savo studentų galvose. Tai ne projekto autorių išmąstytos idėjos, bet XXI a. žmonijos išgyvenimo principai.

Daugiau kaip dvejus metus trukusius MOKOM užsiėmimus taip ir knieti pavadinti dirvos purenimu, apie kurį buvome užsiminę. Bet tai tik pradžia. Javą reikia pasėti, prižiūrėti, nupjauti, suvežti į aruodus ir tik tada bus galima pamatyti tikruosius didelio darbo vaisius. J. K. Staniškis neabejoja MOKOM projekto tęsimo svarba ir būtinumu gautas žinias įtvirtinti jau vykdant realius darbus. Antraip bus prarasta, ką pavyko pasiekti per dvejus mokymų metus. Šiai minčiai pritarė daugelis MOKOM baigiamosios konferencijos dalyvių. Juk jiems šis projektas ir buvo skirtas.

Gediminas Zemlickas

 


Nuotraukose:

„MOKOM“ projekto pabaigą vainikavo ši išleista knyga

Kai projektas baigtas – profesoriai Vaclovas Tričys ir Jurgis Kazimieras Staniškis